Šinsekajaus kvartalas

Šinsekajus (jap. 新世界, shinsekai) – kvartalas, esantis pietinėje Osakos miesto dalyje, Japonijoje. Šios vietovės pavadinimą sudaro du žodžiai – naujas (jap. 新, shin) bei pasaulis (jap. 世界, sekai). Išvertus pažodžiui iš japonų kalbos, šios vietovės pavadinimas reikštų „Naujasis pasaulis“. Ši vieta tik neseniai tapo turistų traukos centru. Anot vietinių, šis kvartalas buvo liūdnai pagarsėjęs dėl įvairių nusikalstamų grupuočių veiklos, tačiau bėgant laikui Šinsekajus buvo prikeltas naujam gyvenimui. Garsusis Šinsekajaus kvartalas buvo suprojektuotas remiantis Paryžiaus bei Niujorko miestų išdėstymo pavyzdžiu (Barry, 2016). Meidži restauracijos periodo pabaigoje, ši vieta buvo tituluojama kaip viena iš moderniausių, vakarietiškiausių Japonijos vietovių. Šio kvartalo pagrindiniai simboliai yra Cutenkaku bokštas (jap. 通天閣, Tsutenkaku), Džiandžian alėja (jap. ジャンジャン横丁, Janjan Yokochō), didžiulis, popierinis fugu (jap. ふぐ, fugu) žuvies žibintas ir laimę nešančios Bilikeno (jap. ビリケン, Billiken) statulos (Sheraton Miyako hotel Osaka, 2014).

Kvartalo raidos istorija

Šinsekajus oficialiai atidarytas 1912-aisiais metais, tačiau ne kaip gyvenamasis kvartalas. Ši vieta buvo sukurta kaip „Lunos“ pramogų parko dalis. Po atidarymo kvartalas susilaukė didelio lankytojų susidomėjimo, kuris pavertė Šinsekajų populiariu žmonių traukos centru. Naujojo pasaulio pavadinimas puikiai apibūdino šios vietos atmosferą, kurios pagrindinis tikslas buvo nustebinti lankytojus futuristine aplinka. Vienas iš lankomiausių objektų buvo sujungta Eifelio bokšto ir Triumfo arkos replika, pavadinta Cutenkaku. Vis dėlto, 1920-aisiais metais „Lunos“ parkas užsidarė dėl sparčiai krentančio lankytojų skaičiaus. Žmonėms praradus susidomėjimą šiuo kvartalu, vieta prarado savo žavesį. Tai paskatino vietinių verslų užsidarymą ir benamių populiacijos augimą. Gyventojai šią vietą ėmė laikyti pavojinga dėl prostitucijos ir nusikalstamos veiklos plėtros. Kvartalas buvo ypač pamėgtas darbininkų klasės atstovų bei marginalų. Po Antrojo pasaulinio karo į Šinsekajaus kvartalą buvo žvelgiama iš neigiamos pusės. Tačiau po kelių dešimtmečių, nostalgiški atsiminimai paskatino žmones atstatyti vietą, kurioje seniau buvo galima pramogauti ir atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos (McCurry, 2012). Po 9-ojo dešimtmečio metu atliktų renovacijos darbų, kvartalo išvaizda kardinaliai nesikeitė. XX a. pab. Šinsekajaus nekilnojamo turto kainos buvo itin žemos. Kvartalas transformavosi į prekyvietę, kurioje vietiniai gyventojai pradėjo steigti smulkius verslus. Prekių pasirinkimas šioje vietoje buvo labai platus. Praeiviai galėjo rasti tiek vakarietiškos, tiek rytietiškos produkcijos. Taip pat ši vieta tapo studentų traukos centru. Didelė dalis studentų pradėjo nuomotis būstus šiame kvartale (Moussas, 1993). 2001-aisiais metais Osakos valdžia pradėjo projektą pavadinimu „Šinsekajaus menų parkas“. Šio projekto esmė buvo atnaujinti šią Osakos miesto dalį ir paversti ją patraukliu meno inkubatoriumi. Senos parduotuvės buvo paverstos į meno dirbtuves, modernaus šokio bei gyvos muzikos erdves. Šis projektas taip pat padėjo benamių bendruomenei, esančiai Šinsekajuje bei aplinkinėse jos vietovėse. Benamiai buvo įtraukiami į viešus vaidinimus, kurie padėjo pagyvinti niūrią kvartalo atmosferą (Sasaki, 2010). Taip pat šios vietos reputacijos kaitai padėjo korėjietiškos dramos „Iris“ filmavimas. Po to, kai buvo nufilmuota ši drama, Šinsekajus susilaukė didelio korėjiečių turistų skaičiaus, kuris suteikė vietovės atmosferai gyvybiškumo (Niskanen, Kakeo, Petkovic, Severns, 2010). Dabar Šinsekajus yra išskirtinė Osakos miesto dalis, žavinti turistus ir vietinius gyventojus savo ekscentriška, distopine aplinka.

Cutenkaku bokštas

Šio statinio pavadinimas išvertas į lietuvių kalbą reiškia „bokštas, siekiantis dangų“. Cutenkaku bokštas buvo pastatytas 1912-aisias metais. Šis bokštas buvo suprojektuotas naudojantis Paryžiaus Eifelio bokšto ir Triumfo arkos pavyzdžiu. Cutenkaku buvo tituluojamas antruoju pagal aukštį to meto statiniu visoje pietryčių Azijoje. Prie šio bokšto buvo prikabinta lyninio keltuvo kabina, kuriai pakilus į viršų, buvo galima pasigrožėti „Lunos“ parko bei Šinsekajaus vaizdais. 1943-aisias metais apatinėje bokšto dalyje įsiplieskė gaisras, kuris suniokojo bokštą. Po gaisro likę metaliniai pastoliai ir sutvirtinimai buvo panaudoti karinėje pramonėje. Nelikus Cutenkaku, neliko ir žmonių susidomėjimo šia vieta. Tačiau praėjus šiek tiek daugiau nei dešimčiai metų, gyventojai susivienijo ir su garsaus architekto Taičio Naito pagalba, Cutenkaku bokštas buvo atstatytas (Larsen, 2018). Dabar bokšto viršūnėje yra įrengta stebėjimo erdvė, iš kurios lankytojai gali grožėtis Osakos miesto bei Šinsekajaus kvartalo panorama (Williams, 2013).

Džiandžian alėja

Ši vieta anksčiau buvo vadinama Ivamio miesteliu (jap. 石見町, iwami-chō), tačiau vėliau didelis, pro alėją praeinančiųjų žmonių kiekis, lėmė naujo pavadinimo paplitimą – Gunkan Jokočō (jap. 軍艦横丁, gunkan yokochō), kas pažodžiui reikštų – karinio laivo alėja. Dabartinis pavadinimas Džiandžian (jap. ジャンジャン, janjan) yra onomatopėja. Šis pavadinimas kilo nuo garso, kurį skleidžia tris stygas turintis japoniškas instrumentas – šamisenas (jap. 三味線, shamisen) (Japan Hoppers). Po Antrojo pasaulinio karo, ši vieta buvo įvardijama kaip Šinsekajaus raudonųjų žibintų kvartalas. Alėjoje veikė kirpyklos, mažos krautuvėlės bei barai (jap. 居酒屋, izakaya), prie kurių sėdėdavo merginos, grojančios su šamisenais. Šių merginų tikslas buvo privilioti potencialius klientus. Šioje vietoje iki 1958-ųjų ilgą laiką klestėjo prostitucija ir alkoholizmas, kol galiausiai buvo įvestas įstatymas draudžiantis šią veiklą. Uždraudus prostituciją, sumažėjo šios vietos lankytojų skaičius (Coutts, 2005). Dabar ši alėja klesti kaip parduotuvių ir laisvalaikio zona, kurioje yra išsidėstę daugybė įvairių, mažų, vietinių parduotuvių, restoranų ir tradicinių japoniškų Šogio (jap. 将棋, shogi) žaidimo erdvių (Japan Hoppers).

Bilikeno statulos

Tai – vienas iš Šinsekajaus simbolių. Tačiau jo kilmė nėra japoniška. Bilikenas buvo sugalvotas amerikiečio iliustratoriaus, mokytojo Florenso Pretzo. Anot Florenso, Bilikenas aplankė jį per sapnus. Bilikenas atrodo kaip kūdikis elfas, su smailiomis ausimis ir plačia šypsena. Ši būtybė susilaukė didelio populiarumo Amerikoje ir dar didesnio Japonijoje. Medinės Bilikeno statulos puošė 1912-aisias metais atsidariusio „Lunos“ pramogų parko teritoriją. Užsidarius parkui medinė statula dingo, o prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Bilikeno populiarumas išblėso dėl Japonijos visuomenės noro atsisakyti amerikietiškos kultūros aspektų. Pasibaigus karui ir prasidėjus Šinsekajaus kvartalo renovacijai, Bilikeno statulos buvo iš naujo pristatytos visuomenei. Statulos buvo pastatytos įvairiose kvartalo vietose ir tapo naujais Šinsekajaus simboliais bei teritorijos globėjais. Krautuvėlės pradėjo pardavinėti mažas statulų replikas kaip suvenyrus ir geros laimės simbolius. Bilikenas tapo tarsi viena iš japoniškų dievybių. Tikima, jog ši būtybė gali atnešti sėkmę pakutenus jos kojos. Šiais laikais daug įvairių turistų bei vietinių fotografuojasi su Bilikeno statula (Japan Info, 2015).

„Smartball new star“ žaidimų salonas:

„Smartball new star“ (jap. スマートボールニュースター , liet. „Protingas kamuoliukas naujoji žvaigždė“) yra retro žaidimų salonas, kuriame turistai gali išbandyti senovinius kiniško biliardo aparatus (angl. pinball). Ši vieta yra netoli Cutenkaku bokšto. Daugelis galvoja, jog žaidimų salonas yra skirtas vaikams ar mokyklinio amžiaus asmenims. Deja, žmonės, neturintys 18-ikos metų negali apsilankyti šioje vietoje. Norint išbandyti kinišką biliardą reikia į aparatą įdėti 100 jenų monetą. Žaidimui prasidėjus išrieda kamuoliukai, kuriuos, svirtelių pagalba, reikia įmušti į tam tikras skylutes. Asmuo, surinkęs 20 taškų, gali pretenduoti į prizus. Šios vietos retro atmosfera ir žaidimų aparatų garsai sukelia nostalgišką jausmą (Wow!Japan, 2016).

Maistas ir restoranai:

Japonijoje Osaka yra žinoma didžiosios šalies virtuvės vardu. Osaka yra garsi dėl savo pasaulinio lygio restoranų su didžiulėmis, išskirtinėmis iškabomis. Šinsekajaus kvartalas taip pat nėra išimtis Osakos kontekste – jis taip pat pasižymi savitais restoranais. Vienas iš žymiausių – Dzuboraja (jap. ずぼらや, zuboraya) restoranas, atsidaręs 1920-aisiais metais. Šios vietos pagrindinis simbolis yra didžiulis fugu žuvies formos popierinis žibintas, kabantis virš restorano įėjimo. Šis žibintas puikiai išsiskiria iš kitų restoranų neoninių iškabų bei suteikia kvartalui unikalumo. Pats restoranas pasižymi aukštos kokybės žuvies patiekalais. Dzuboraja pagrindinis patiekalas – plonai supjaustyta fugu žuvis, kuri pateikiama išdėstyta kaip gėlės žiedlapiai (Williams, 2013). Šinsekajaus kvartale taip pat galima rasti ir Osakoje pamėgtų kuši kacu (jap. 串カツ, kushi katsu) patiekalų. Šis patiekalas gaminamas aliejuje verdant mėsą arba daržoves (McCurry, 2012). Dar vienas populiarus užkandis Šinsekajaus kvartale bei visoje Osakoje yra takojakiai (jap. たこ焼き, takoyaki). Takojakiai  yra vienas iš žinomiausių Japonijos greito maisto užkandžių, o jo pagrindiniai ingredientai yra: kvietinių miltų tešla, aštuonkojo gabaliukai, svogūno laiškai, marinuotas imbieras, takojakių padažas. Takojakiai – kamuoliukų formos, nes jiems taikomas išskirtinis kepimo metodas. Šis užkandis gaminamas specialioje keptuvėje, kuri turi daug pusrutulio formos rėžių (Schonherr, 2016). Šinsekajuje yra daug takojakių stendų, tačiau iš jų labiausiai išsiskiria – adžinodaimaru (jap. 味の大丸, aji no daimaru) restoranas. Ši vieta atkreipia lankytojų dėmesį savo didžiuliu, trimačiu aštuonkojo piešiniu.

Apibendrinimas

Šinsekajaus kvartalo raida gali būti palyginta su mitine būtybe – feniksu. Ši vieta kaip ir feniksas patyrė daug permainų (Barry, 2016). Meidži restauracijos periodo pabaigoje, tai buvo didžiulis lankytojų traukos centras, tačiau dėl mažėjančio susidomėjimo kvartalas tapo apleista ir pamiršta vieta. Šiais laikais Šinsekajus vėl klesti (Lang, 2018). Ekscentriška aplinka, unikalūs restoranai, kavinės, senos parduotuvės, gatvių dekoracijos žavi tiek japonus, tiek lankytojus iš užsienio. Šinsekajaus kvartalas yra išskirtinė vieta ne tik Osakoje, bet ir visoje Japonijoje.

Naudota literatūra:

1. Barry, W. 2016. Osaka’s Shinsekai: Like a Neon Phoenix (Highlights and History). Prieiga per internetą: <http://goinjapanesque.com/08839/> [Žiūrėta 2018m. lapkričio 25d.].
2. Coutts, A. 2005. “Meshi by Hayashi Fumiko: Using the Domestic to Explore Gendered Concepts of National Identity”. National identities. 137-141. Taylor and Francis. Jungtinė Karalystė.
3. Gaijin pot travel. Prieiga per internetą: <https://travel.gaijinpot.com/shinsekai/> [Žiūrėta 2018m. lapkričio 25d.].
4. Japan hoppers. Janjan Yokocho Alley. Prieiga per internetą: <https://www.japanhoppers.com/en/kansai/osaka/kanko/262/> [Žiūrėta 2018m. lapkričio 25d.].
5. Japan info, 2015. Osaka’s Famous God Billiken, Who Is He Really? Prieiga per internetą: <http://jpninfo.com/31185> [Žiūrėta 2018m. lapkričio 25d.].
6. Lang, W., 2018. Shinsekai. Prieiga per internetą: <https://insideosaka.com/shinsekai/> [Žiūrėta 2018m. lapkričio 25d.].
7. Larsen, B. , 2018. The History Behind Tsutenkaku, One of Osaka’s Most Beloved Landmarks. Prieiga per internetą: <https://theculturetrip.com/asia/japan/articles/the-history-behind-tsutenkaku-one-of-osakas-most-beloved-landmarks/> [Žiūrėta 2018m. lapkričio 25d.].
8. McCurry, J. , 2012. Osaka City’s Shinsekai neighborhood experiences a renaissance. Prieiga per internetą: <https://www.pri.org/stories/2012-09-24/osaka-citys-shinsekai-neighborhood-experiences-renaissance> [Žiūrėta 2018m. lapkričio 25d.].
9. Moussas, G. , 1993. Experience of House as an Illusion of Stability. p. 15-16. Massachusetts institute of technology: Masačiusetsas.
10. Nakagawa, S. , 2010. Socially inclusive cultural policy and arts-based urban community regeneration. p. 20-30. Osaka City University: Osaka.
11. Niskanen, E. , Kakeo, Y. , Petkovic, S. , Severns, K. 2010. Japanese: Baltic Sea Region film co-production; Japanese views,  Japanese views, ETLA discussion paper, No. 1228, Elinkeinoelämän Tutkimuslaitos: Helsinkis.
12. Sasaki, M. , 2010. Urban regeneration through cultural creativity and social inclusion: Rethinking creative city theory through a Japanese case study. p. 8. Osaka City University: Osaka.
13. Schonherr, J. , 2016. Shinsekai guide. Prieiga per internetą: <https://www.japanvisitor.com/osaka/shinsekai> [Žiūrėta 2018m. lapkričio 25d.].
14. Sheraton Miyako hotel Osaka, 2014. Tourist attractions in OSAKA: Stroll around the towns of Osaka. Prieiga per internetą: <https://www.miyakohotels.ne.jp/osaka/english/enjoying/index.html> [Žiūrėta 2018m. lapkričio 25d.].
15. Williams, B. , 2013. Shinsekai is an Osaka neighborhood with an interesting history. Jtbusa.inc. Prieiga per internetą: <http://blog.jtbusa.com/shinsekai-is-an-osaka-neighborhood-with-an-interesting-history/> [Žiūrėta 2018m. lapkričio 25d.].
16. Wow!Japan, 2016. A Guide to Osaka’s Shin-Sekai Area – Sightseeing, Eating Kushi-Katsu and more. Prieiga per internetą: <https://wow-j.com/en/Allguides/osaka/sightseeing/00208_en/> [Žiūrėta 2018m. lapkričio 25d.].

 

Redagavo Andrius Bimbiras