Vedybos Pietų Korėjoje

Vestuvių tradicijos Pietų Korėjoje turi gilias istorines šaknis. Pasak Suh Cheong-Soo (2004) sudarytos enciklopedijos ,,An encyclopedia of Korean culture“, ceremonijos, kurių metu šeimyninei sąjungai būdavo sujungiami du žmonės, vadintos Honljė (kor. 혼례). Jos Korėjoje vykdavo jau senovėje, tačiau pati vedybų ceremonija buvo susisteminta ir formalizuota Gorjo (kor. 고려) dinastijos valdymo (918–1392 m.) pabaigoje. Vestuvės tapo įtvirtintos teisiniu pagrindu Čioson (kor. 조선) dinastijos valdymo laikotarpiu (1392–1897 m.). Per daugelį metų Korėjoje susiformavo unikalios vedybų tradicijos ir papročiai, kurios pasauliniame kultūriniame kontekste pavertė santuokos ceremoniją Korėjoje išskirtine švente.

Tradicinės korėjietiškos vedybos

Vedybų ceremonija

Tradicinės korėjietiškos vedybos susideda iš trijų dalių: uihon (kor. 의혼), derjė (kor. 대례), hurjė (kor. 후례). Pirmoji dalis uihon prasideda dar prieš vedybų dieną. Šio proceso metu tarp būsimų sutuoktinių šeimų vyksta bendravimas laiškais, aptariant vestuvių ceremonijos detales. Kitas etapas derjė vyksta vedybų dieną ir apima visą oficialią vestuvių ceremonijos dalį. Jos metu jaunikis su keliais lydinčiaisiais asmenimis atvyksta į nuotakos tėvų namus, kuriuose apsistoja trims dienoms. Oficiali vestuvių ceremonija tradiciškai vyksta nuotakos namuose. Jaunikis būsimiems uošviams įteikia dovanas, bei geriau susipažįsta su būsima nuotaka. Derjė metu taip pat vyksta kitos tradicinės ceremonijos, kurių pabaigoje pora teisiškai tampa vyru ir žmona. Kitą dieną, pasibaigus oficialiajai derjė daliai, jaunavedžiai vyksta į vyro namus susitikti su jo tėvais. Ten vyksta paskutinė ceremonijos dalis – hurjė. Jos metu vyro tėvai suteikia darnaus šeimyninio gyvenimo patarimų jaunavedžiams. Šis apsilankymas yra svarbus sutuoktiniams, nes po vestuvių nuotaka nebepriklauso savo tėvams ir tampa vyro šeimos dalimi. Vestuvių ceremonija yra laikoma pabaigta, įvykdžius aukščiau išvardintas uihon, derjė ir hurjė vestuvių ceremonijos dalis.

Vestuvinė apranga

Jaunoji vedybų metu dėvi tradicinius korėjietiškus drabužius Hanbok (kor. 한복). Būsimasis jaunosios vyras taip pat dėvi tradicinius drabužius, kurie yra vadinami Guanbok (kor. 관복). Čioson dinastijos valdymo laikotarpiu žmonės, esantys socialinės piramidės apačioje savo vestuvių dieną taip pat puošdavosi prabangaus stiliaus tradiciniais drabužiais, kuriuos paprastai galėdavo dėvėti tiktai kilmingi asmenys. Vestuviniai apdarai dažniausiai būdavo raudonos bei mėlynos spalvos. Šios spalvos užimą svarbią vietą Korėjos kultūroje, nes, kaip ir kinų kultūros atveju, simbolizuoja In ir Jang. Raudona ir mėlyna spalvos priklauso skirtingoms spalvinio spektro pusėms, jos papildo viena kitą ir atspindi balansą tarp dviejų priešingybių. Tradiciškai moterys dėvėdavo apsiaustus (kilmingos moterys- žalios spalvos apsiaustus), kurie būdavo įmantriai išsiuvinėti bei turėjo plačias rankoves. Taip pat, moterys dažnai puošdavosi karūnomis bei plaukų segtukais, vadinamais Binjo (kor. 비녀), o jaunikiai – tradicinėmis skrybėlėmis ir prabangiais diržais.

Vestuvinės dovanos

Dovanų teikimo procesas užima svarbią vietą korėjietiškų vestuvių ceremonijos metu. Jaunieji teikia dovanas būsimiems savo uošviams. Sutuoktinių šeimos taip pat tarpusavyje apsikeičia dovanomis. Jaunieji dovanas gauna iš savo šeimų bei kitų šventės svečių. Dažnai teikiama dovana – datulės arba kaštainiai, kurie simbolizuoja poros vaisingumą. Taip pat jaunikis prieš vestuvių ceremoniją jaunosios motinai dovanoja laukinę antį. Ji simbolizuoja šeimos darną. Dovanų gausa bei vertė atspindi šeimų socialinį statusą, todėl joms yra teikiama ypatinga svarba.

Šeimos įtaka

Nuo senų laikų tradicinėse korėjietiškose vestuvėse sutuoktinių šeimų vaidmuo buvo labai svarbus. Jaunuoliai negalėjo patys išsirinkti savo partnerio. Tai už juos nuspręsdavo vyresnieji šeimos nariai bei artimieji. Sutuoktiniai buvo pasirenkami atsižvelgiant į būsimojo partnerio socialinį statusą, jo šeimos materialinę padėtį,  asmens charakterio savybes bei išvaizdą. Taip pat viena iš labai svarbių sąlygų pasirenkant tinkamą partnerį buvo skirtingos jaunųjų pavardės. Sutapus potencialių sutuoktinių pavardėms, bendros šeimos kurti nebuvo galima, nes bijota, kad jaunųjų protėviai gali būti tie patys. Būsimųjų sutuoktinių išrinkimas buvo atsakingas procesas. Senovės Korėjos kultūroje santuoka buvo suvokiama kaip sąjunga, kuri abiejų sutuoktinių šeimoms turi atnešti materialinę, politinę naudą bei socialinę naudą. Dėl šių priežasčių artimųjų nuomonė būdavo ypač svarbi renkant partnerius kilmingiems asmenims. Jų sąjunga nulemdavo ne tik šeimos, bet ir tautos likimus.

Tradiciniai korėjietiškų vestuvių įstatymai

Nuo vedybų įteisinimo Čioson dinastijos valdymo laikotarpiu iki XV a. Korėjoje galiojo poligamija, kuri leisdavo vyrams turėti daugiau nei vieną žmoną. Žmonų skaičius priklausydavo nuo jaunikio finansinės padėties ir jo socialinio statuso. Dažniausiai tokio tipo santuokos vykdavo tarp kilmingų žmonių, siekiant užmegzti kuo daugiau ryšių su kitais įtakingais asmenimis ir taip stiprinti savo galią.

Santuokos svarba

Korėjos kultūroje vedybos visada buvo svarbios. Jos ne tik reiškė naujos šeimos susikūrimą, bet ir dviejų giminių susijungimą. Vedybos galėjo pakeisti giminės socialinį statusą, jos materialinę padėtį. Taip pat, nuo senų laikų buvo tikima, jog tik susituokęs asmuo subręsta. Chung Myung-sub sudarytoje enciklopedijoje ,,Encyclopedia of Korean Folk Believes“  (2013) aprašomas liaudies religijose susiformavęs tikėjimas, jog mirę nesusituokę asmenys, iškeliauja į kitą pasaulį dar nesubrendę. Taip pat, šie asmenys negali būti giminės protėviais. Dėl šios priežasties susiformavo sutuoktuvių ritualas mirusiesiems, vadinamas Mangdžahonsagut (kor. 망자혼사굿). Jo metu dvi šeimos surengia kelių dalių vestuvių ceremoniją tarp lėlių, kurios simbolizuoja mirusius jaunuosius.

Šiuolaikinės vestuvių tradicijos

Vedybų ceremonija

Šiuolaikinės vestuvės Pietų Korėjoje dažniausiai susideda iš oficialiosios ir šventinės dalių. Tiek oficiali, tiek šventinė vestuvių dalis yra atliekama per trumpą laiko tarpą, taip siekiant sutaupyti brangų svečių laiką. Oficialioji dalis dažniausiai vyksta specialiai vestuvių ceremonijoms pritaikytose salėse. Jos būna gausiai papuoštos įvairiomis gėlių kompozicijomis ir kitomis interjero detalėmis. Dėl nemažos krikščionių diasporos Pietų Korėjoje sutuoktuvių ceremonijos vis dažniau vyksta bažnyčiose. Šventinės vedybų dalies metu jaunieji kartu su svečiais vaišinasi, tarpusavyje bendrauja ir atlieka kitus ritualus. Nuotaka meta puokštę išsirinktai netekėjusiai merginai, sutuoktiniai kartu pjausto tortą bei šoka pirmąjį vestuvinį šokį. Po šventės jaunavedžiai išvažiuoja į trumpą povestuvinę kelionę.

Vestuvinė apranga

Šiais laikais dauguma besituokiančių porų vilki vakarietiško stiliaus apdarus: nuotaka – baltą, ilgą suknelę, o jaunikis – klasikinio stiliaus kostiumą. Taip pat, nuotaka paprastai puošiasi nuometu bei kitais prabangiais aksesuarais. Nuotakos įvaizdžio dalimi tampa ir puokštė. Dažniausiai puokštės būna prabangios, bet kartais jos yra sudaromos ir iš laukinių gėlių, taip siekiant pabrėžti nuotakos kuklumą. Dažnai jaunieji dėvi ir baltas pirštines, simbolizuojančias tyrumą.  Nors patys jaunavedžiai santuokos ceremonijos metu retai rengiasi tradicinius drabužius, tradiciniu hanbok dažnai yra apsivilkę jaunikių mamos, tetos, bei kitos vyresnės šeimos moterys.

Vestuvinės dovanos

Pinigai jauniesiems yra populiariausia dovana šiuolaikinėse korėjietiškose vestuvėse. Tokiu būdu juos paprastai pasveikina į vestuvių ceremoniją pakviesti svečiai. Taip pat populiaru jauniesiems dovanoti prabangius aksesuarus. Dažnai artimiausi draugai bei šeimos nariai įteikia jauniesiems asmeninės paskirties, su namų buitimi susijusias dovanas. Be to, iki šių dienų išliko tradicija per vestuves dovanoti antis. Paprastai dovanojamos įmantriais raštais išraižytos ir išmargintos medinės antys. Šios dovanos reikšmė išlikusi nepakitusi – dovanojant ją linkima jauniesiems šeimos darnos.

Šeimos įtaka

Šiais laikais jaunųjų šeimos vis dar turi didelę įtaką vestuvių procese. Įprastai būsimų sutuoktinių tėvai sudaro svečių sąrašą bei padengia visas šventės išlaidas Taip pat pasibaigus vestuvių ceremonijai dažnai vyksta tradiciniai oficialūs pokalbiai tarp jaunųjų bei jų tėvų. Tėvai dalinasi savo patirtimi, išsako sėkmės patarimus būsimajam šeimyniniam gyvenimui užtikrinti.

Šiuolaikiniai korėjietiškų vestuvių įstatymai

Šiais laikais santuoka įteisinama tarp dviejų devyniolikos metų ar vyresnių žmonių. Teisę tuoktis turi ir aštuoniolikos metų jaunuoliai, tačiau tokioms vedyboms reikalingas tėvų pritarimas ir sutikimas. Santuoka gali būti įteisinta tik tarp heteroseksualių porų. Tačiau vis dažniau homoseksualios poros taip pat rengia teisinio pagrindo neturinčias vestuvių ceremonijas.

Santuokos svarba

Šiuolaikinėje Pietų Korėjoje santuoką kasmet įteisina vis mažiau porų. Pasak Yonhap News Agency, 2017 metais susituokė mažiausiai porų nuo tokio pobūdžio duomenų rinkimo pradžios 1970 metais. Šio reiškinio priežastimi įvardijamas gerai apmokamų darbų trūkumas. Taip pat, šiuolaikinėje Pietų Korėjos visuomenėje tuokiasi vis vyresnio amžiaus žmonės. Po mokyklos baigimo pirmenybė teikiama išsilavinimui ir karjerai. Tad, santuoka nėra prioritetas. Pasak 2017 metais surinktų duomenų, nuotakų amžiaus vidurkis P. Korėjoje buvo 30.2 metų, o jaunikių – 32.9 (Yonhap News Agency, 2018). Tokios vėlyvos santuokos tapo viena iš mažo gimstamumo ir senėjančios visuomenės Pietų Korėjoje priežasčių.

Naudota literatūra

1. Encyclopedia of Korean Folk Believes, 2013. MANGJAHONSAGUT. Encyclopedia of Korean Folk Believes. Seoul: National Folk Museum of Korea, p.93-94.
2. Ibrahim A. A., 2017, ,,Korean weddings, past and present’’. NET. [internete] 2017 Rugpjūčio 29. Prieiga per internetą: <http://koreanetblog.blogspot.com/2017/08/korean-weddings-past-and-present.html> [žiūrėta Lapkričio mėnesio 18d.].
3. Jacobson I., K. M. Cooper, ,,Korean Wedding Traditions‘‘. The Knot. Prieiga per internetą: <https://www.theknot.com/content/korean-wedding-traditions> [žiūrėta Lapkričio mėnesio 18d.].
4. Jeju Weekly, 2012, ,, Marriage and tears in the Joseon era‘‘. Jeju Weekly. [internete] 2012 Vasario 09. Prieiga per internetą: <http://www.jejuweekly.com/news/articleView.html?idxno=2389> [žiūrėta Lapkričio mėnesio 18d.].
5. Kang S., 2017, ,, Traditional Korean Colors‘‘. Our Everyday Life. [internete] 2017 Rugsėjo 29. Prieiga per internetą: <https://oureverydaylife.com/traditional-korean-colors-12082934.html> [žiūrėta Lapkričio mėnesio 17d.].
6. KoreaOrbit, ,,Wedding In Korea“. KoreaOrbit. [internete]. Prieiga per internetą: <http://www.koreaorbit.com/korea-culture/korean-wedding.html> [žiūrėta Lapkričio mėnesio 17d.].
7. Lankov A., 2011, ,,Second wife‘‘. The Korea Times. [internete] 2011 Sausio 13. Prieiga per internetą: <http://www.koreatimes.co.kr/www/nation/2018/09/165_79616.html> [žiūrėta Lapkričio mėnesio 17d.].
8. LINANDJIRSA, 2018, ,, KOREAN WEDDING TRADITIONS | WHAT YOU NEED TO KNOW‘‘. LINANDJIRSA. Prieiga per internetą: <https://www.linandjirsa.com/korean-wedding-traditions/> [žiūrėta Lapkričio mėnesio 17d.].
9. Proktor M., 2015, ,,Tying the Knot Around the World: 4 Unique Korean Wedding Traditions’’. Takelessons. [internete] 2015 Rugpjūčio 24. Prieiga per internetą: <https://takelessons.com/blog/unique-korean-wedding-traditions-z11> [žiūrėta Lapkričio mėnesio 17d.].
10. Suh C., 2004. Wedding Ceremony. An Encyclopedia of Korean Culture. Seoul: Center for Globalization of Korean Language & Culture, p.456-461.
11. YONHAP NEWS AGENCY, 2018, ,, Number of marriages falls to record low in 2017 ‘‘, YONHAP NEWS AGENCY. [internete] 2018 Kovo 21. Prieiga per internetą: <https://en.yna.co.kr/view/AEN20180320007100320> [žiūrėta Gruodžio mėnesio 28d.].

Redagavo Andrius Bimbiras