Likimo deivė Kamundžangagi

Likimo deive Kamundžangagi (kor. 감은장아기, kameunjang-agi) yra vadinama viena iš trijų dievybių, pasirodančių Čedžu salos (kor. 제주도, jeju-do) šamanistiniame Samgongo dievų kilmės (kor. 삼공본풀이, samgongbonpuri) mite.

Kamundžangagi ir čonsang sąvoka

Samgongo dievybių kilmės mitas pasakoja apie Kangjongsongą (kor. 강영성, kangyeongseong), Hongunsočonę ( kor. 홍은서천, hongeunseocheon) ir Kamundžangagi – vargšų šeimą, kurie vėliau tapo dievybėmis.

Su šios dievybėmis yra siejama „čonsang“ (kor. 천상, cheonsang) sąvoka, kuri turi tiek negatyvią, tiek pozityvią puses. Negatyvioji sąvoka priskiriama Kangjongsongui ir Hongunsočonei, kurie turi atvesti žmogų į doros kelią. Tuo tarpu Kamundžangagi – pozityvioji sąvokos pusė. Ji turi apdovanoti žmogų geresne lemtimi. Kitaip sakant, blogoji čonsang pasireiškia nepritekliumi, o geroji – turtais ir laime.

Vietiniai gyventojai šamanistinio aukojimo ritualo metu, kviesdavo Samgongo dievybes į namus tam, kad šios išvarytų visą jame susikaupusį blogį ir su savimi atsineštų gerąjį čonsang. Čedžu salos gyventojai tiki, jog norint pagerinti savo likimą, pagalbos reikia kreiptis į savo protėvius bei gyvenvietes sergstinčias dievybes, prie kurių yra priskirama ir Kamundžangagi.

Vietiniai šamanai apibūdina ritualus, atliekamus Kamundžangagi garbei, kaip „šio pasaulio istoriją“. Dėl šios priežasties Samgongo dievybių mitas yra laikomas šių dienų istorija, kuri yra susijusi su visuotine žmonijos patirtimi. Taip yra metaforiškai išreikšta sėkmės samprata, kuri dažnai yra netikėta, nepastovi bei galinti pakeisti visą žmogaus gyvenimą (Choi 2008).

Kamundžangagi, nuo kitų likimo dievybių skiriasi tuo, kad jos paskirtis yra itin aiški. Sėkme ir turtais dievybė apdovanoja tuos, kurie yra šalia jos.

Legenda apie Kamundžangagi

Kadaise skirtingose kaimo pusėse gyveno du varguoliai. Dėl sunkios padėties kaime, jie abu vienu metu nusprendė keliauti ieškoti laimės kitur. Atsitiktinai susitikę kelio sankirtoje, jie pamilo vienas kitą ir nutarė gyventi drauge.

Bėgant laikui jiems gimė trys dukros. Gimus pirmajai, vietiniai gyventojai atnešė šeimai garintų ryžių sidabro dubenėlyje. Dėl šios priežasties dukrai buvo suteiktas „Sidabro dubenėlio kūdikio“ vardas – Undžangagi (kor. 은장아기, eunjang-agi). Gimus antrajai dukrai – buvo atnešti garinti ryžiai žalvario dubenėlyje. Jai buvo suteiktas „Žalvario dubenėlio kūdikio“ arba Notdžangagi (kor. 놋장아기, notjang-agi) vardas. Gimus trečiajai dukrai – šeimai buvo atnešti garinti ryžiai mediniame dubenėlyje. Trečiajai dukrai buvo suteiktas „Tamsaus dubenėlio kūdikio“ arba Kamundžangagi (kor. 감은장아기, kameunjang-agi) vardas.

Gimus Kamundžangagi, šeima staiga praturtėjo. Vieną dieną, dabar jau prabangoje gyvenantys tėvai, nusprendė po vieną pasišaukti dukteris ir kiekvienai iš jų užduoti tą patį kalusimą: „Kam tu turi būti dėkinga už savo gyvenimą ir gerovę?“

Pirmoji ir antroji dukterys išreiškė savo padėką žemės ir dangaus dievams bei savo tėvams. Šis atsakymas pamalonino tėvų širdis. Vis dėlto, jauniausioji dukra savo padėką pirmiausia išreiškė ne dievams ar tėvams, o vertikaliai linijai einančiai žemiau moters pilvo. Šis dukters atsakymas įsiutino tėvus, kurie įsakė šiai nedelsiant palikti namus.

Kamundžangagi, pasiėmusi su savimi juodą karvutę, truputėlį maisto bei drabužių paliko savo tėvų namus. Tėvams šiek tiek pagailo savo jauniausios dukros, todėl jie liepė vyresniosioms dukroms pasivyti Kamundžangagi ir liepti jai sugrįžti namo pavalgyti ryžių ir atsigerti vandens.

Vyresniosios seserys buvo pavydžios, todėl pavijusios Kamundžangagi pamelavo jai, jog jos tėvai bando pavyti ir primušti merginą, ragindamos ją kuo greičiau bėgti tolyn. Kamundžangagi greitai suprato, jog seserys jai meluoja, todėl nedelsdama nusprendė paversti vieną seserį į mėlynąjį šimtakojį, o kitą – į varpelinio mėšlinuko grybą.

Nesulaukdami sugrįžtančių dukrų, tėvai susiruošė eiti jų ieškoti, tačiau, nepastebėję durų slenksčio, užkliuvo už jo, krito ant žemės ir staiga apako. Nuo to laiko pora nebegalėjo dirbti, jie drauge turėjo leisti dienas namuose. Bėgant laikui, tėvai išleido savo paskutines santaupas bei vėl tapo vargšais.

Tuo metu po pasaulį klajojanti Kamundžangagi, pamatė trobelę, kurioje gyveno sena močiutė kartu su trimis sūnumis. Mergina pasiprašė prieglobsčio pas močiutę. Šiai sutikus, mergina trobelės virtuvėlėje ėmė ruošti garintus ryžius, kuriuos buvo pasiėmusi su savimi, išeidama iš tėvų namų. Kamundžangagi pasiūlė ryžių dviems vyriausiems močiutės sūnums, kurie iš pradžių atsisakė juos valgyti. Vis dėlto, jauniausiajam sūnui ėmus valgyti merginos paruoštus ryžius, vyresnieji pasekė jo pėdomis. Toks jauniausiojo močiutės sūnaus poelgis itin nudžiugino Kamundžangagi.

Bėgant laikui mergina susituokė su jauniausiuoju sūnumi. Kartą, Kamundžangagi pasiprašė leisti jai eiti kartu į lauką, kuriame paprastai dirbdavo broliai. Tą dieną merginos vyro lauke iškasti akmenys, buvo ne kas kita kaip aukso ir sidabro grynuoliai. Už surinktus grynuolius pora nusipirko didelę pilį, o likusį gėrį pardavė turgavietėje.

Mergina žinojo, kad jos tėvai prarado regėjimą bei tapo skurdžiais, todėl Kamundžangagi nusprendė pakviesti į savo pilį tėvus bei kitas elgetas ir surengti jiems puotą, kuri turėjo trukti tris mėnesius ir dešimt dienų.

Puotos metu, merginos tėvai buvo pasodinti prie atskiro stalo. Jų taip pat buvo paprašyta papasakoti apie savo praeitį. Kamundžangagi, klausydamasi savo neregių tėvų pasakojimo, pravirko ir prisipažino jiems, kad yra jų jauniausioji dukra.

Iš nuostabos merginos tėvai staiga pravėrė akis ir praregėjo, o merginos užburtos vyresnėlės seserys atgavo savo žmogiškąjį pavidalą. Kamundžangagi prisipažino tėvams, jog yra likimo deivė ir paaiškino, jog tėvai buvo apsupti prabangos tol, kol ji gyveno kartu su jais.

Kamundžangagi ir šiuolaikinė kultūra

Kamundžangagi gali būti sutinkama korėjietiškame komikse „Sarasa“ (kor. 사라사, sarasa), kuriame ji yra pristatoma kaip dievybė, galinti kontroliuoti likimą.

Jos vaizdinys taip pat yra sutinkama moderniose korėjietiškose pasakose. Jose dažnai yra panaudojama dalis mitologinės informacijos apie Kamundžangagi, siekiant sukurti visiškai naują pasakojimą.

„Laimingosios deivės“ metafora taip pat yra dažnai naudojama korėjietiškose dramose ir yra skirta socialinės padėties pokyčiams apibūdinti.

Naudota literatūra

1. Choi, W., H., 2008. Illustrated Guide to Korean Mythology. Folkestone: Global Oriental.
2. National Folk Museum of Korea, 2014. Origin of God of Destiny Samgong. Seoul: National Folk Museum of Korea.
3. Pagans We Are, 2015. Jeju’s Deities 1: Kameunjangagi, Goddess of Fate. Pagansweare.com. [internete] 2015 kovo 11. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. vasario 28 d.].

Redagavo Andrius Bimbiras