Maitrėja
Maitrėja (skr. मैत्रेय, Maitreya) – budistinė dievybė, bodhisatva (skr. बोधिसत्त्व, Bodhisattva), budizmo eschatologijoje geriau žinoma kaip būsimoji šio pasaulio Buda (skr. बुद्ध, Buddha).
Vardo kilmė ir jo variacijos
Maitrėjos vardo kilmė yra siejama su sanskrito kalbos žodžiu maitri (skr. मैत्री, Maitrī), reiškiančio palankumą, geranoriškumą, draugiškumą, meilę ir gerumą.
Rytų Azijoje Maitrėja vadinama skirtingai: Kinijoje Maitrėja geriau žinoma kaip Mile Pusa (kin. 彌勒菩薩, Mílè Púsa), Japonijoje – kaip Miroku Bosacu (jap. 弥勒菩薩, Miroku Bosatsu), o Korėjos pusiasalyje – kaip Miruk Bosal (kor. 미륵보살, Mireuk Bosal).
Maitrėjos paminėjimas šventraščiuose
Maitrėjos kultas šventraščiuose buvo pirmą kartą paminėtas III-iame mūsų eros amžiuje. Šiuose tekstuose teigiama, jog Maitrėja ateityje taps budizmo religijos pradininko, Sidharto Gautamos (skr. सिद्धार्थ गौतम, Siddhārtha Gautama) įpėdiniu, kuris apsireikš Žemėje, pasieks visišką nušvitimą ir mokys tikinčiuosius tyrosios Dharmos (skr. धर्म, Dharma) (Encyclopedia Britannica, 2020).
Pranašystės ir pasakojimai apie Maitrėją yra randami Theravados (skr. थेरवाद, Theravāda), Mahajanos (skr. महायान, Mahāyāna) bei Vadžrajanos (skr. वज्रयान, Vajrayāna) budizmo krypčių kanoninėje literatūroje.
Dauguma budistų tiki, jog Maitrėjos atėjimas yra tikras, ateityje įvyksiantis įvykis (Buddha World, 2020).
Maitrėjos svarba Budizme
Maitrėja yra atjautos ir meilės Buda, kuri išklauso ir atsako į žmonių maldas (Lee, 1996).
Maitrėjos gyvenimas Budizme yra laikomas sektinu pavyzdžiu, kuriuo reikėtų vadovautis praktikuojant šią religiją bei stengiantis padėti tai padaryti kitiems.
Maitrėja taip pat laikoma ir vilties simboliu visose, Budizmą išpažįstančiose, pasaulio kultūrose. Tikima, jog su jos atėjimu, ateityje vėl bus sugrąžinta „auksinės praeities šlovė“ (Sponberg ir Hardacre, 1988).
Manoma, jog šiuo metu Maitrėja gyvena Tušitos (skr. तुषित, Tuṣita) rojuje. Ši vieta Budizme yra laikoma ketvirtuoju iš šešių žemiškųjų rojų. Jame, prieš sugrįždami į Žemę ir atgimdami budomis, gyvena bodhisatvos ir kiti dievai (Sponberg ir Hardacre 1988).
Dievybės vaizdinys
Budizmo ikonografijoje Maitrėja gali būti vaizduojama dvejopai: kaip bodhisatva (tas, kuris beveik pasiekė nušvitimą arba atidėjo savo nušvitimą iš užuojautos mirtingiesiems) arba kaip buda (tas, kuris jau pasiekė visišką nušvitimą).
Maitrėja yra dažniausiai vaizduojama sėdinti soste arba lotoso (skr. पद्मासन, Padmāsana) pozoje bei laukianti savo sugrįžimo į Žemę. Jos šonuose gali būti pavaizduoti lotoso žiedai, ant kurių laikosi gyvenimo rato simboliai.
Maitrėja, kaip bodhisatva, gali stovėti vertikalioje padėtyje bei savo rankas laikyti krūtinės lygmenyje, dharmačakros (skr. धर्मचक्र, Dharmacakra) mudros padėtyje.
Taip pat, ji gali būti papuošta įvairiomis brangenybėmis, dėvėti stūpos (skr. स्तूप, Stūpa) formą primenantį galvos apdangalą, kurie simbolizuoja Sidharto Gautamos arba Budos relikvijas (Buddha World, 2020).
Pranašystės apie Maitrėjos atėjimą
Sakoma, jog Maitrėjos atėjimas sutaps su laikotarpiu, kai dabartinio Budos Šakjamunio Dharmos mokymas bus visiškai pamirštas.
Jos atėjimas taip pat žymės viduriniojo amžiaus pabaigą, kuris yra apibūdinamas, kaip žmonijos egzistencijos nuosmukio taškas (Buddha World, 2020).
Pranašaujama, kad Žemės vandenynai sumažės, leisdami Maitrėjai lengvai juos kirsti. Teigiama, kad Maitrėja sukurs naują, teisingumo pagrindu paremtą pasaulį, skelbdama tyrąją Dharmą žmonėms.
Tikima, kad Maitrėjai atėjus į Žemę, žmonės galės mėgautis dvasinėmis ir fizinėmis malonėmis, bus pasiekta taika, ramybė ir teisingumas (Lee, 1996).
Svarbu pabrėžti, jog skirtinguose budizmo kultūros regionuose egzistuoja ne viena pranašystės versija apie šios Budizmo dievybės atėjimą.
Pavyzdžiui, Kinijoje Maitrėjos atėjimas yra pristatomas per mesianistinę perspektyvą. Čia Maitrėjos atėjimas siejamas su nauju „aukso amžiumi“ tarp jos pasekėjų.
Japonijos budizmo tekstuose rašoma apie žmonių viltį atgimti Maitrėjos valdymo metu (Sponberg ir Hardacre, 1988).
Korėjos pusiasalyje, Trijų karalysčių laikotarpiu buvo tikima, jog Maitrėja vieną dieną atgims arba reinkarnuosis į huarangą (kor. 화랑, Hwarang) (Lee, 1996).
Vis dėlto, iš įvairių pasakojimų visumos būtų galima išskirti šias keturias, vyraujančias pranašystės versijas:
Primoji teigia, jog tikintysis sutiks Maitrėją savo žemiškojo gyvenimo metu;
Antroji – tikintysis sutiks Maitrėją Žemėje atgimimo metu, po savo mirties;
Trečioji – tikintysis sutiks Maitrėją Tušitos rojuje savo dvasinių ir religinių praktikų pagalba;
Ketvirtoji – tikintysis sutiks Maitrėją pats atgimęs Tušitos rojuje (Buddha World, 2020).
Naudota literatūra
- Buddha World, n. d. Maitreya. Tamqui.com. Prieiga per internetą: Čia. [žiūrėta 2020 m. balandžio 13 d.].
- Gorlinski, V., n. d. Maitreya. ENCYCLOPÆDIA BRITANNICA. Prieiga per internetą: Čia. [žiūrėta 2020 m. balandžio 13 d.].
- Lee, S., T., 1996. Religion and Social Formation in Korea: Minjung and Millenarianism. Berlin: Walter de Gruyter & Co.
- Sponberg, A. ir Hardacre, H., 1988. Maitreya, the Future Buddha. Cambridge: Cambridge Univesity Press.
Redagavo: Andrius Bimbiras