Konfucianizmas Korėjoje

Konfucianizmas – viena pagrindinių valstybės filosofijų Korėjoje, jis nuolat daro įtaką Korėjos visuomenės ir kultūros vystymuisi, šeimos santykiams ir visuomenės susisluoksniavimui. Konfucianizmo vertybės – pagarba vyresniam, ištikimybė viršesniam, harmoningi santykiai ir vaikų pagarba tėvams, paveikė tarpasmeninius santykius bei darbo kultūrą (Sleziak 2013, p. 1–2).

Istorija
Konfucianizmas susiformavo kaip senovės Kinijos asmenybės Konfucijaus (originalus vardas Kong Čiu, 孔丘 Kǒng Qiū) (551–479 m. pr. Kr.) mokymų visuma. Jo mokymai kartais vadinami religiniais, bet dažniausiai – nereligine filosofija. Geriausiai juos būtų galima vadinti „šio pasaulio“ religija. Konfucianizmui rūpi šis gyvenimas ir šis pasaulis, todėl jis skiriasi nuo budizmo, kuris gali būti vadinamas „kito pasaulio“ – besidomintis kitu gyvenimu.

Konfucianizmas, kurio mokė Konfucijus, ir tas, kuris buvo pritaikytas Korėjoje, šiek tiek skiriasi. Po Konfucijaus laikų filosofija tapo sudėtingesnė, tačiau niekada per daug nenutolo nuo tikrųjų šaknų. Didžiausi pasikeitimai įvyko XII ir XIII a., kai Džu Si (朱熹 Zhu Xi) ir kiti Songų dinastijos (宋朝 Sòng cháo) filosofai pradėjo atgaivinti ir atnaujinti senovės tikėjimą. Tuomet atsirado neokonfucianizmas. Juos domino platesni klausimai už tuos, į kuriuos buvo atsakyta klasikiniuose Konfucijaus veikaluose. Tai buvo šio pasaulio metafizikos klausimai.

Konfucianizmas į Korėją atėjo Trijų Karalysčių laikotarpiu (삼국시대 Samguk shidae) (maždaug IV amžiuje), tačiau didesnę įtaką darė Gorjo karalystėje (고려 Goryeo) (X–XIV a.), kur pradėjo plisti neokonfucianizmas. Jis buvo laikomas tobula ideologija kuriant gerą vyriausybę.

Labiausiai konfucianizmas įsigalėjo Džosono dinastijoje (조선 Joseon) XIV–XIX a. Jo poveikis jautėsi visoje visuomenėje. Susidomėjimas konfucianizmu tik stiprėjo sulig kiekvienu Džosono gyvavimo laikotarpiu. Pirmame amžiuje buvo transformuota vyriausybė, o antrasis amžius buvo pažymėtas kaip geriausias Korėjos konfucianizmo filosofijos taikymas. Trečiame amžiuje išryškėjo kilmės ir šeimos skirtumai, labiausiai buvo pabrėžiama vyriausiojo sūnaus ir tėvo linijos svarba. Ketvirtame amžiuje karaliai ir kiti pareigūnai ieškojo tobulumo kaip ir konfucianizmo išminčiai. Penktame amžiuje buvo stengiamasi laikytis praeities mokymų, kai išorinio pasaulio pasikeitimai jiems pradėjo daryti įtaką (Lee 2012, p. 67).

Žvelgiant į Korėjos istoriją, buvo tokių, kurie kritikavo konfucianizmą už tai, kad įkūnijo konservatyvizmą, o tai privedė prie to, kad šalį okupavo Japonija (1910–1945). Buvo ir tokių, kurie džiaugėsi konfucianizmo įtaka Džiosono laikotarpiu, nes tai buvo viena iš ilgiausiai pasaulio istorijoje gyvavusių dinastijų. Šiuolaikiniai korėjiečiai turi skirtingą nuomonę apie konfucianizmą, tačiau net tie, kurie jį kritikuoja, dažniausiai socialiniame gyvenime laikosi konfucianizmo reikalavimų ir dalyvauja konfucianizmo stiliaus laidotuvėse ar vestuvėse (Lee 2012, p. 68–69).

Ideologija
Vyriausybės principų pamatas buvo Konfucijaus principų rinkinys, kuris nustatė visuomenės santykius. Jis buvo sukurtas siekiant suburti harmoningą visuomenę ir sėkmingą valstybę. Rinkinys vadinamas „Trys ryšiai ir penki pagrindiniai santykiai“ (삼강오륜 samgang oryun). Šie trys ryšiai yra tokie: 1. valdovo ir pavaldinio; 2. tėvų ir vaiko; 3. vyro ir žmonos. Penki pagrindiniai santykiai yra išreiškiami kaip formulė, kuri pakartoja tris ryšius ir juos apibrėžia pagal santykių kokybę ir prideda dar du kitus. Jie tokie: 1. tarp valdovo ir pavaldinio yra teisybė; 2. tarp tėvo ir sūnaus yra artumas; 3. tarp vyro ir žmonos yra pareigų atskyrimas; 4. tarp vyresniojo ir jaunesniojo yra tvarka; 5. tarp draugų yra pasitikėjimas.

Santykiai tarp valdovo ir pavaldinio kartais apibrėžiami pagal ištikimybę, o santykiai tarp tėvo ir sūnaus – kaip vaikų pagarba tėvams (Lee 2012, p. 69–70).

Visos šios konfucianizmo normos paplito kasdieniniame gyvenime. Korėjos vertybių sistemoje buvo pabrėžiama ištikimybės svarba, vaikų pagarba tėvams ir lyčių skirtumams. Iš visų buvo tikimasi, kad jie elgsis pagal šiuos principus. Jei kas nors nepripažįsta šių principų, tai laikomas niekam tikusia, necivilizuota asmenybe. Dėl to kalboje atsirado mandagumo lygių ir elgesio modelių, jie Korėjoje išliko iki šių dienų.

Kituose šaltiniuose vaikų pagarba tėvams yra įrašyta pirmoje vietoje, po to seka ištikimybė. Tose šalyse, kurioms būdingos konfucianizmo tradicijos, gyventojai dažnai ilgą laiką toleruoja autokratiją, kadangi pasikeitimai yra tolygu neištikimybei, o tai blogiau nei kantrus blogų valdovų toleravimas. Tačiau konfucianizmas iškelia valdovo gerumą bei dorybę. Konfucijaus gyvenimo laikotarpiu priešai buvo tie, kurie tikėjo galia. Palyginti su kitais mokymais, Konfucijaus mokymai buvo lengvi ir abstraktūs. Vis dėlto jis išmokė, kad moralė ir dorybė pasižymi didesne jėga. Tačiau dauguma jo laikų valdovų atsisakydavo šių mokymų ir tik vėlesniais laikais Konfucijus buvo pripažintas išminčiumi.

Konfucianizmo visuomenėje kiekviena asmenybė turi savo vaidmenį bei įsipareigojimų pagal tapatybę ir socialinę klasę. Vienas iš pagrindinių Konfucijaus mokymų sako: „Tegu valdovas būna valdovu ir pavaldinys būna pavaldiniu; tegu tėvas būna tėvu ir sūnus sūnumi“. Kiekvienas turi atlikti savo pareigas ir vaidmenis, laikytis moralinių principų pagal amžių, lytį, darbą ir išsilavinimą. Šios vertybės Korėjoje sukūrė stiprią konfucianizmo hierarchinę visuomenę.

Konfucianizmo įtaka atsispindi ne tik visuomenės struktūroje, bet ir kalboje. Žemesnės klasės žmonės su aukštesnės klasės žmonėms turi vartoti pagarbią kalbos formą, o aukštesnės klasės žmonės su žemesnės klasės asmenimis gali bendrauti stačiokiška kalba (반말 banmal). Tad hierarchija egzistuoja netgi pačioje kalboje (Grayson 2002, p. 24–27).

Švietimas
Padorumas, etiketas arba ceremonijos, žinios ir pasitikėjimas yra taip pat svarbūs ir turėjo poveikį kasdieniam korėjiečių gyvenimui. Šios vertybės pasiekiamos per mokymą, kuris turi didelę įtaką Korėjai ir kitoms rytų Azijos tautoms. Šiais laikais tėvai daug įdeda daug pastangų, kad galėtų išmokslinti savo vaikus, o vaikai ilgą laiką aukojasi mokydamiesi mokykloje.

Istoriškai švietimas buvo raktas į visuomeninę sėkmę. Senovėje pareigūnai buvo priimami dirbti vyriausybėje tik išlaikę egzaminą. Buvo manoma, kad geri vyrai sukurdavo gerą vyriausybę, o geras švietimas vyrus padarydavo gerus. Taigi, senovės Korėjoje, kaip ir visoje sinosferoje, vyravo plati edukacijos ir egzaminų sistema. Svarbu paminėti ir tai, jog vienintelis prestižo ir turtų šaltinis buvo tarnavimas valstybei. Teisininkai, verslininkai, buhalteriai, daktarai, mokslininkai ir inžinieriai tarnavo valstybės pareigūnams, todėl buvo priskiriami žemesnei socialinei klasei.

Konfucijaus mokymas konkrečiai kalba apie švietimą: „Kas gali būti didesnis malonumas nei mokymasis?“ Iš tikrųjų, išsimokslinimas buvo raktas į sėkmę. Taip yra ir šiandien. Sakoma, kad Korėjos švietimo stebuklas sukūrė ekonomikos stebuklą (Lee 2012, p. 71–72).

Ceremonijos
Ne visi posakiai iš Konfucijaus veikalų virto realiais veiksmais. Nors Konfucijus įspėjo laikytis atokiai nuo dvasių, bet svarbiausia konfucianizmo ceremonija tapo protėvių ceremonija. Beveik visi korėjiečiai atlieka ritualus, skirtus mirusiesiems. Yra tokių, kurie rengia budistinio tipo laidotuves, tačiau atlieka Konfucijaus stiliaus memorialines apeigas. Į šias apeigas įeina laidotuvių, metinių ceremonijos. Dažniausiai per gimtadienio ir mirties dienos sukaktis, kartais per valstybines šventes būdavo padengti stalai su įvairiausiu maistu, pirmiausia toks maistas būdavo pasiūlomas mirusiesiems, o vėliau gyviems giminaičiams (Lee 2012, p. 72).

Konfucianizmas moderniame pasaulyje
Maždaug prieš 50 metų, prieš Korėjai tampant ekonomikos galiūne, dauguma žmonių manė, kad konfucianizmas buvo vienas iš faktorių, kuris neleido vystytis ekonomikai. Pažvelgus į kitas neišsivysčiusias Azijos šalis, šią išvada galima dar labiau patikėti. Tačiau šiandien girdima ir kitokių nuomonių – Rytų Azijos ekonomikos stebuklą (Pietų Korėjos, Taivano, Hong Kongo ir Singapūro, dar vadinamų Azijos tigrais) lėmė konfucianizmas, nes jis būdingas šioms šalims. Drausmė bei hierarchinė tvarka – priežastys, dėl ko žmonės daug dirba ir vykdo nurodymus, o išsimokslinimas lemia technologijų vystymąsi (Lee 2012, p. 73–74).

Etiketas
Svarbiausia etiketo dalis yra pagarba, ji kilo iš Konfucijaus tradicijų. Pagal ją, beveik visi santykiai, išskyrus tarp draugų, remiasi idėja, kad žmonės turi skirtingą statusą. Žemesnio statuso žmogus turi gerbti aukštesnio statuso asmenis ir jiems paklusti, o aukštesnio statuso žmogus – rūpintis žemesnio statuso asmenimis ir juos prižiūrėti. Tokia tradicija išsivystė Džiosono laikotarpiu, išliko ir šiomis dienomis gana griežtame etikete. Pavyzdžiui, didelių konglomeratų įkūrėjai laikomi daug dirbančiais ir savo darbuotojus globojančiais vadovais. Su darbuotojais yra elgiamasi kaip su šeimos nariais, tačiau už tai iš jų tikimasi asmeninių interesų aukojimo kompanijos naudai.

Kaip ir kitose Rytų Azijos šalyse, Korėjoje nusilenkimas yra tipiškas pasisveikinimas. Paprastas kasdienis pasisveikinimas yra tik galvos linktelėjimas, tačiau paprastai kuo vyresnis arba aukštesnio statuso žmogus, tuo žemiau jam reikia nusilenkti. Taip pat prieš valgant reikia palaukti, kol vyresnis asmuo pradės valgyti. Be to, nederėtų valgyti greičiau nei vyresnysis, jis taip pat turėtų pirmiau baigti valgyti. Negalima gerti priešais vyresnįjį – reikia nusisukti ir burną pridengti ranka, kad vyresnysis nematytų žemesnio statuso asmens geriančio. Gėrimą pirmiausia reikia įpilti vyresniajam, nedera jo piltis pačiam. Pilant ir priimant puodelį ar stiklinę, reikia laikyti abiem rankomis. Tas pats galioja ir priimant ar įteikiant bet kokį kitą daiktą.

Etiketui priklauso ir svetingumo tradicijos. „Apmąstymų ir pašnekesių“, vieno iš klasikinių Konfucijaus darbų, pirmoji eilutė teigia: „Kas yra maloniau nei svečių, atvykusių iš toli, sutikimas!“ Iš šios ištraukos galima suprasti, kad korėjiečiai yra labai svetingi. Ir šiandien atvykusius užsieniečius jie pasitinka svetingai tiek savo namuose, tiek restoranuose (Lee 2012, p. 72).

Naudota literatūra:

Grayson, J., H., 2002. Korea – A Religious History. USA: RoutledgeCurzon press.
Lee, S., H., 2012. Korean history and culture. Seoul: Chun Ang University press.
Sleziak, T., 2013. The Role of Confucianism in Contemporary South Korean Society. Darbas rastas internete: http://repozytorium.uni.lodz.pl:8080/xmlui/

Redagavo Evelina Kazlauskaitė