Madam Dženg
Madam Dženg (kin. 鄭氏, Zhèng shì) (tikrasis vardas: Ši Jang (kin. 石陽, Shí yáng) (1775-1844 m.), kuri taip pat yra žinoma Dženg I Sao (kin. 鄭一嫂, Zhèngyīsǎo) vardu – tai žymi Kinijos piratė, kuri XIX a. pr., valdant Čingų dinastijos (kin. 清朝, Qīngcháo)(1636–1912 m.) imperatoriui Džiačing (kin. 嘉庆帝, Jiāqìng dì), terorizavo Kinijos jūras ir pakrantes.
Ji vadovavo daugiau nei 1800 džonkų (kin. 戎克船, Róng kè chuán) (tradiciniai kinų burlaiviai) flotilei, kurią sudarė apytiksliai 60 000–80 000 tūkst. vyrų, moterų ir vaikų piratų įgula.
Madam Dženg flotilė kovojo su didžiosiomis to meto regiono politinėmis galiomis – Čingų valdžia, Rytų Indijos prekybos kompanija bei Portugalijos imperija.
Madam Dženg ir jos piratų įgulos žygdarbiai ir gyvenimo būdas yra aprašyti ir atpasakoti ne vienoje knygoje, novelėje, video žaidime ar filme.
Remdamiesi jos kaip piratės įtaka ir pasiekimais, daugelis pripažįsta Madam Dženg kaip sėkmingiausią piratę per visą žinomą žmonijos istoriją (Encyclopedia.com, 2020).
Ankstyvasis gyvenimas ir santuoka su Dženg I
Ši Jang gimė Kinijos pietinėje Guangdongo (kin. 广东, Guǎngdōng) provincijoje 1775 metais.
Jaunystę ji praleido dirbdama kaip prostitutė arba madam Kantono plaukiojančiame viešnamyje (kin. 花船, Huā chuán).
1801 m. jis ištekėjo už Dženg I (kin. 鄭一, Zhèng yī) – žymaus to meto Kinijos pirato.
Dženg I buvo kilęs iš gerai žinomos piratų šeimos, kurios šaknys siekė Kinijos Mingų dinastijos (kin. 明朝, Míng Cháo) (1368–1644 m.) laikus.
Istorinių šaltiniai pateikia nevienareikšmę informaciją dėl Dženg I apsisprendimo vesti Ši Jang: vieni šaltiniai teigia, kad jį sužavėjo Ši Jang grožis, tuo tarpu kiti sako, jog ši santuoka buvo tiesiog verslo žingsnis, skirtas konsoliduoti galią.
Kad ir kaip bebūtų, teigiama, kad Ši Jang sutiko ištekėti už Dženg I, pasirašydama formalią vedybų sutartį, kuri jai suteikė teises į pusę vyro turimo turto bei dalį jo gaunamo pelno.
Po jų santuokos, Ši Jang „visapusiškai dalyvavo vyro piratavimo procese“ ir ilgainiui tapo žinoma kaip Dženg I Sao arba „Džengo žmona“.
Pora įsivaikino Dženg Bao Dzi (kin. 張保仔, Zhāngbǎozǐ) (1783–1822 m.), kurį jie vėliau pripažino kaip vienintelį teisėtą Dženg I įpėdinį.
Ši Jang savo vyrui Dženg I pagimdė dar du sūnus: Dženg Jing Ši (kin. 鄭英石, Zhèngyīngshí) ir Dženg Siong Ši (kin. 鄭雄石, Zhèngxióngshí).
Dženg I, pasinaudodamas savo statusu, reputacija bei turimais jūros pajėgų resursais, sugebėjo suvienyti besivaidijančias Kantono piratų flotiles į vieningą, jungtinį alijansą.
Dženg I ir Dženg I Sao suformavo gausią piratų koaliciją, kurią sudarė apie 400 džonkų ir 70 000 tūkst. įgulos narių.
Šią koaliciją sudarė šeši laivynai, žinomi mėlynos, raudonos, žalios, juodos, baltos ir geltonos spalvos vardais.
1804 metais ši piratų koalicija tapo grėsminga jėga, turinčia vieną galingiausių to meto Kinijos laivynų.
Tuo metu šiai piratų koalicijai buvo suteiktas bendrinis „Raudonosios vėliavos laivyno“ pavadinimas (Caldwell, 2017).
Iškilimas ir lyderystė
1807 m. lapkričio mėn. 16 d. Dženg I mirė Vietname, būdamas 39-erių metų amžiaus.
Po vyro mirties Madam Dženg nedelsdama ėmėsi lyderystės: ji perėmė savo velionio vyro piratų flotilės kontrolę, o 1809 metais jau vadovavo daugiau nei 800 didelių džonkų ir 1000 mažesnių laivų flotilei, kurią sudarė apie 70 000 žmonių įgula.
Vadovaudama „Raudonosios vėliavos laivynui“ ji ilgainiui perėmė Pietų Kinijos jūrų kontrolę bei pelnė savo leitenantų pasitikėjimą, pasidalindama su jais savo turima galia.
Siekdama išsaugoti turimą galią Madam Dženg suviliojo savo posūnį Dženg Bao Dzi, kuris buvo ne tik ištikimas jai, bet ir turėjo žemesnio rango piratų palaikymą bei pasitikėjimą.
„Raudonosios vėliavos laivyno“ galia spačiai augo: jo įgula vykdė valdžios stovyklų ir laivų bei šalia Kinijos upių įsikūrusių miestelių ir kaimelių antpuolius.
Madam Dženg ir jos įgulai sėkmingai pavyko išvengti visų Kinijos valdžios bandymų juos sutramdyti, todėl galiausiai valdžia jiems suteiktė amnestiją už padarytus nusikaltimus bei pasiūlė prisijungti prie imperatoriškojo Kinijos laivyno (Murray, 1981).
Piratų kodeksas
Vadovaudama „Raudonosios vėliavos laivynui“ Madam Dženg padėjo sustiprinti jo vienybę, išleisdama griežtą įstatymų kodeksą.
Kodekse buvo teigiama, kad kiekvienas duodantis įsakymus įgulai (kurie nebuvo duoti pačios Madam Dženg) arba tie kurie nepakluso viršensniojo įsakymams turi būti nukirsdinti vietoje.
Visiems įgulos nariams taip pat buvo draudžiama vogti iš gyventojų, teikiančių paramą „Raudonosios vėliavos laivynui“.
Visas grobis turėjo būti pateiktas grupiniam patikrinimui: jį užregistruodavo iždininkas, o vėliau padalindavo laivyno lyderis.
Už menką grobio nuslėpimą buvo skiriama nugaros išplakimo bausmė, o didelio – mirties bausmė.
Madam Dženg kodekse buvo taikomi specialūs įstatymai belaisvėms moterims.
Gražiausioms belaisvėms moterims buvo leidžiama tapti savo grobikų sugulovėmis arba žmonomis. Jei piratas vesdavo moterį, jis privalėjo jai būti ištikimas.
Nepatrauklios moterys buvo paleidžiamos, o likusios privalėjo būti paleistos už išpirką.
Piratavimo karjera
Madam Dženg vadovaujama flotilė įsiviešpatavo daugybėje Pietų Kinijos jūros pakrantėse įsikūrusių gyvenviečių, kai kuriais atvejais įvesdama jose gyvenantiems žmonėms mokesčius ar kitas rinkliavas.
Teigiama, kad Madam Dženg ir jos įgula plėšė miestus, turgavietes ir kaimus, išsidėsčiusius nuo Makao (kin. 澳門, Àomén) iki Kantono.
Pasakojama, kad vienoje pakrantės gyvenvietėje – Sanšano kaime ji nukirsdino 80-ies vyrų galvas, pagrobė jų moteris ir vaikus bei reikalavo už juos išpirkos, prieš parduodama nelaimėlius į vergiją.
1808 m., Kinijos valdžia bandė sunaikinti Madam Dženg laivyną eilėje nuožmių mūšių.
Vis dėlto, Madam Dženg vadovaujamas „Raudonosios vėliavos laivynas“ sugebėjo suduoti keletą skaudžių smūgių imperatoriškajam Kinijos laivynui bei užgrobti keletą jo laivų.
Kovodama su Kinijos valdžia, Madam Dženg tuo pačiu metu kovojo ir su kitų piratų flotilių keliama grėsme.
Viena iš jų privertė „Raudonosios vėliavos laivyną“ atsisakyti pretenzijų į Kinijos pakrantėje įgytas valdas.
Vis dėlto, Madam Dženg ir jos vadovaujamo „Raudonosios vėliavos laivyno“ nesugebėjo įveikti nei Kinijos valdžia, nei Čingų dinastijos pasamdyti galvų medžiotojai iš Europos.
1809 m. į jos nelaisvę taip pat buvo patekęs ir Rytų Indijos prekybos kompanijos bei Ely’io markizas.
Markizas, laivo kapitonas Richard’as Glasspoole’as ir jo įgula buvo paleisti, o R. Glasspoole’as vėliau aprašė savo patirtis būnant Madam Dženg nelaisvėje.
1809 m. rugsėjo ir lapkričio mėnesiais Madam Dženg ir jo posūnio Dženg Bao Dzi laivynai patyrė eilę pralaimėjimų prieš Portugalijos imperijos laivyną „Tigro nasrų“ (kin. 虎門之戰, Hǔmén zhī zhàn) mūšyje.
1810 m., savo paskutiniame Ček Lap Kok mūšyje, jie pasidavė Portugalijos laivynui, o vėliau priėmė Čingų dinastijos vyriausybės pasiūlytą amnestiją.
Amnestija buvo suteikta visiems, pasiduoti ir baigti savo piratavimo karjerą sutikusiems asmenims. Jiems taip pat buvo leista pasilikti visą tais metais sukauptą grobį.
Madam Dženg posūniui Dženg Bao Dzi buvo suteikta Čingų dinastijos vyriausybės skiriama pareigybė: jis tapo Čingų dinastijos Guangdongo laivyno kapitonu (Banerji, 2016).
Vėlyvasis gyvenimas ir mirtis
Madam Dženg, kuriai taip pat buvo suteikta amnestija, susitarė su Dženg Bao Dzi dėl 120 laivų palikimo, kuriuos ji vėliau panaudojo druskos prekyboje.
Jai taip pat pavyko sutarti su Čingų valdžia dėl Dženg Bao Dzi ir kitų laivyno piratų paskyrimo į biurokratinius Čingų valdžios postus.
Madam Dženg buvo oficialiai pripažinta kaip Dženg Bao Dzi žmona: 1813 m. ji pagimdė jam sūnų, o vėliau ir dukrą, kurios tiksli gimimo data nėra žinoma.
Po Dženg Bao Dzi mirties 1822 metais, Madam Dženg kartu su šeima persikėlė gyventi į Makao, kuriame atidarė lošimo namus. Ji taip pat toliau tęsė prekybą druska.
Pirmojo opijaus karo (kin. 第一次鸦片战争, Dì yī cì yāpiàn zhànzhēng) (1839-1842 m.) metu ji dirbo Lin Dzesiu (kin. 林则徐, Línzéxú) patarėja.
Madam Dženg mirė 1844 metais, savo šeimos narių apsuptyje. Jai buvo 69-eri metai (Vishnu, 2020).
Naudota literatūra
- Banjeri, U., 2016. The Chinese Female Pirate Who Commanded 80,000 Outlaws. Atlas Obscura. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 25 d.].
- Caldwell, C., E., 2017. Cheng I Sao, Female Pirate Extraordinaire. JSTOR DAILY. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 25 d.].
- Encyclopedia.com, 2020. Ching Shih (Fl. 1807–1810). Encyclopedia. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 25 d.].
- Murray, D., 1981. One Woman’s Rise to Power: Cheng I’s Wife and the Pirates. Historical Reflections / Réflexions Historiques, 8 (3), p. 147-161.
- Vishnu, 2020. Ching Shih: A Prostitute Who Became History’s Deadliest Pirate. History of Yesterday. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 25 d.].
Redagavo Andrius Bimbiras
