Naga
Žodis naga (skr. नाग nāgá) yra kilęs iš sanskrito kalbos ir reiškia „gyvatę“, dažniausiai – kobrą. Induizmo ir budizmo religijose Naga yra vadinama mitinė pusiau dieviškosios klasės būtybė, kuri yra pusiau žmogus, pusiau kobra. Tai yra stipri ir graži rūšis, kuri gali įgyti tiek absoliučią žmogaus formą, tiek absoliučią gyvatės formą. Šios būtybės gali būti pavojingos, tačiau taip pat gali būti ir naudingos žmonėms.
Moteriškoji naga įvardijama kaip Nāginī arba Nāgis. Tai yra įspūdingo grožio gyvačių princesės. Rytų Indijos Manipuro dinastija, pietinėje Indijoje valdę Palavai ir valdančioji Funanės (Kambodžoje) šeima, visi patvirtino žmogaus ir nagi sąjungos kilmę (Vogal 1978).
Nagų kilmė
Pradžiapatis turėjo dvi sąžiningas ir nepaprastai gražias dukteris, Kadru ir Vinata. Abi dukterys ištekėjo už išminčiaus Kašjapo. Jis kiekvienai jų suteikė palaimą, tokią, kokios pačios norėjo. Kadru pasirinko tapti tūkstančio nagų motina, visų vienodai didingų. Tuo tarpu Vinata paprašė dviejų sūnų, kurie būtų galingesni už tūkstantį sesers vaikų. Tuo pačiu laiku Kadru pagimdė tūkstantį kiaušinių, o jos sesuo Vinata pagimdė du kiaušinius. Kadru yra žemės įsikūnijimas, todėl žemė tapo nagų motina. Po 500 metų visi nagų kiaušiniai išsiperėjo, tuo tarpu Vinatai teko laukti dar 500 metų, kad galėtų sutikti savo vaikus. Tai Nagų atsiradimo mitas (Storm 2000).
Nagų rūšys
Nagos – tai žemės, vandens, dangaus ir rojaus drakonai. Kitas skyrius apibrėžia nagas kaip dieviškąsias gyvates padalintas į tris grupes: Žemės nagos, Dangaus nagos ir Rojaus nagos (Vogal 1978).
Žemės nagos saugo giliai žemėje esančius lobius, tokius kaip taurieji metalai ar brangenybes. Vandens nagos gyvena auksiniuose, smaragdiniuose ar rubinų rūmuose, šaltinių, ežerų ar upių dugne. Dieviškasis arba dangaus naga, formuoja debesis ir kuria lietų. Lietus priklauso nuo nagos nuotaikos, jis gali būti augalams arba tai gali būti potvynis. Rojaus nagos saugo dievų šventyklas. Kai 4 Nagų klasės buvo sujungtos į 3, Žemės naga buvo sujungta su Vandens Naga.
Kitas nagų grupavimas yra pagal gentis. Gentys skirstomos į ngas, kurie apsistoja jūroje, ir į nagas, kurie apsistoja kalnuose. Kalnų nagų gentys kartais vadinami Kalnų ir medžių nagomis, tai legendose labai retas įvykis. Jūrų nagų gentys arba tie, kurie gyvena vandens kūne, yra daug labiau paplitę (Leeming 2001). Budizme pasakojama, kad šios dvi gentys ketino sukelti žiaurų karą, tačiau Buda įsikišo ir pataisė padėtį.
Naga Budizme
Kai Buda pasiekė nušvitimą, Naragadža Mučilinda panaudojo savo kobros gaubtą tam, kad apsaugotų Budą nuo veiksnių, simbolizuojančių Nagos galią tarnaujant Budai.
Budistų mitologijoje Nagos yra pamaldūs Budos garbintojai, taip pat, kartais jie yra ir šventųjų raštų globėjai. Budistų sutrose ir mituose rašoma, kad Nagos dažniausiai būna protingos ir geranoriškos. Mahajanos Budizme jos dažnai vaizduojamos kaip vandens dievybės, kurios savo rūmuose saugo sutras.
Literatūros šaltiniai:
Leeming D., 2001. A Dictionary of Asian Mythology. New York: Oxford University Press.
Storm R., 2000, Asian Mythology: Myths and Legends of China, Japan, Thailand, Malaysia and Indonesia. Anness Publishing.
Vogal, J. Ph., 1978. Indian Serpent Lore or The Nagas in Hindu Legend and Art. USA:, Keesinger Publishing.