Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Borobuduras

Borobuduras

Borobuduras yra didžiausia budistinė šventykla Pietryčių Azijoje. Tai vienas iš Pietryčių Azijos architektūros statinių, kuriam prilygsta tik Baganas Birmoje ir Angkoras Kambodžoje.

Budizmui greitu laiku sunykus ir ėmus valdyti islamo dinastijoms, Borobuduras buvo apleistas. Ilgą laiką jį dengė po Merapi ugnikalnio išsiveržimo iškritę pelenai. 1815 m. Javos salos gubernatorius seras Tomas Stamfordas Raflas įsakė išvalyti šią vietovę. XX a. olandai pradėjo Borobuduro restauraciją. Mažos restauracijos buvo padarytos, tačiau jų nepakako visiškai apsaugoti statinį nuo irimo. 1960 metų pabaigoje Indonezijos vyriausybė paprašė tarptautinės bendruomenės pagalbos kapitaliniam remontui atlikti. 1973 m. buvo sukurtas projektas atkurti Borobudur šventyklą. Indonezijos vyriausybė ir UNESCO  įsipareigojo nuo 1975 m. iki 1982 m. užbaigti paminklo restauravimo projektą. Pamatas buvo stabilizuotas ir visi 1460 paneliai buvo išvalyti. Restauravimo metu buvo permontuotos penkios kvadratininės platformos ir pagerintas drenažo kanalų įdėjimas į paminklą. Buvo pridėti nepralaidūs filtravimosi sluoksniai. Po rekonstrukcijos pabaigimo, UNESCO 1991 metais įtraukė Borobudurą kaip pasaulio paveldo statinį (Lonely Planet, Indonesia 2013 , p. 109).

Istorija 

Apskritos laiptuotos piramidės formos šventykla įkurta 750-850 m. Kedu slėnyje, pačiame pietinės Java salos centre, Indonezijoje (Kelionių manija, 2012). Spėjama, kad statinį suprojektavo architektas Gunadharma. Šis architektūros šedevras buvo pastatytas Sailendros dinastijos valdovų trimis šimtmečiais anksčiau nei Kambodžos Angkoro šventyklos. Borobuduro pavadinimas yra kilęs iš sanskrito kalbos žodžių „Vihara Buddha Uhr“, reiškiančių „budistų vienuolynas ant kalno“. Statant tikėtasi, kad jis bus piligrimų traukos centras (Mano turas). Maždaug 55.000 kubinių metrų akmenų buvo paimti iš kaimyninių upių, kad būtų pastatytas paminklas. Akmenys buvo supjaustyti pagal nustatytus matmenis, vežami į statybų aikštelę ir sustatyti be skiedinio. Rinkimu, išpjovomu ir derinimu, buvo formuojamos jungtys tarp akmenų. Reljefas buvo sukurtas tik pasibaigus statybos darbams. Paminkle buvo įdiegta gera drenažo sistema su 100 vamzdžių kiekviename kampe. Borobuduras labai skiriasi nuo bendrojo dizaino statinių pastatytų skirtų panašiai paskirčiai. Dauguma tokių statinių yra statomi ant plokščio paviršiaus, o Borobuduras yra pastatytas ant natūralios kalvos. Tačiau, statybos technika yra panaši į kitų šventyklų pastatytų Javos saloje. Nepaisant vidinių erdvių kurios buvo kaip ir kitų šventyklų, ir su bendru dizainu panašiu į piramidės formą, Borobuduras buvo pirmasis atlikęs stupos vaidmenį, o ne šventyklos. Stupos skirtos šventinti Budą. Kartais stupos buvo pastatytos tik kaip atsidavimo budizmui simbolis. Kita vertus, šventyklos yra naudojamos kaip maldos namai. Kruopštus ir sudėtingas paminklo dizainas rodo, kad Borobuduras yra šventykla. Kai kurie mokslininkai mano, kad šis masyvus paminklas yra gigantiškas budizmo vadovėlis, padedantis žmonėms pasiekti nušvitimą. Įspūdingos galerijos, puošiančios šventyklos sienas, vaizduoja Budos Šakjamunio gyvenimą ir jo mokymo principus (Sacred destinations).

Architektūra

Borobuduras pastatytas iš daugiau nei 2 milijonų akmens blokų. Pagrindinė šventyklos stupa pastatyta iš trijų pakopų aplink kalvą, kuri yra kaip natūralus centras. Ji stovi ant kvadratinio 118  x 118 m pagrindo, kurį sudaro 6 kvadratinės ir 3 apvalios terasos. Kiekviena terasa simbolizuoja žmogaus gyvenimo etapą. Į viršų kyla ketveri laiptai, besibaigiantys gražiai dekoruotais vartais. Iš viršaus Borobuduras atrodo lyg didžiulė trimatė mandala (simbolinis pasaulio modelis). Jis susideda iš trijų didėjančių sferų, Kãmadhãtu (norų karalystė), Rüpadhãtu (formų karalystė), ir Arüpadhãtu (beformė karalystė). Šventykla yra trijų lygių, atspindinčių budistų visatos sampratą. Kelias į šventyklos viršūnę, išpuoštas ornamentais ir filosofinio turinio akmens raižiniais, kurie simbolizuoja kelią iš sunkios kasdienybės į nirvaną ir tris dvasinio tobulėjimo lygius, padedančius pasiekti nušvitimą (Travel planet). Papėdėje išdėstyti bareljefai vaizduoja žemiškąjį pasaulį, o keturios terasos aukščiau – dangiškąjį. Trys apskritos terasos viršūnėje reiškia anapus dangaus egzistuojantį beformiškumo pasaulį. Šventovės puošyba atspindi Javos gyventojams būdingą budistinės visatos sampratą. Dievų ir pusdievių hierarchiją sudaro pats Buda, simbolines mudras (gestus) atliekančio Budos atvaizdai ir budisatvos (nušvitusieji, kurie vadovauja budizmo keliu žengiantiems žmonėms ir, kuriuos iš dalies galima lyginti su vakariečių šventaisiais). Terasas puošia daugybė negilių reljefų kosmogoninėmis temomis. Apatiniai reljefai kadaise buvo matomi, bet vėliau pridengti kontraforsais, veikiausiai saugumo sumetimais. Žemiausiai esantys reljefai vaizduoja Kamadhatu – žemiškąjį lygmenį. Čia matomi žmonių veiksmai ir troškimai, už kuriuos patekę į rojų ar pragarą, jie bus apdovanoti ar nubausti. Tokie griežti moraliniai reikalavimai, kuriuos įkūnijo dailininkai, nebuvo įprasti kasdieniniame IX a. Javos gyvenime. Virš jo yra dvylika lygmenų, kurių personažai, priešingai, įkūnija minties ir priežasties viršenybę kūno atžvilgiu. Šie monumentalūs negilūs reljefai pasakoja apie Sidhartos Gautamos (istorinio Budos) ir Džatakos (žmonijos blogį įveikusių budų) gyvenimą. Pirmoji galerija skirta Budos Šakjamunio gyvenimui iki jo pirmojo pamokslo, tačiau čia galima rasti ir liaudiškomis tradicijomis grindžiamų užuominų apie buvusius jo įsikūnijimus. Antroji galerija pasakoja apie dvasinį princo Sudhanos kelią, trečioji – apie Maitrėją (ateities Budą), o ketvirtosios galerijos puošybą galima traktuoti įvairiai. Pagrindinė šventyklos struktūra suskirstoma į tris komponentus:. pagrindas, pagrindinė dalis, ir viršus. Naudojamas pagrindas yra 123 × 123 m dydžio su 4 metrų storio sienomis. Pagrindinė dalis susideda iš penkių kvadratinių platformų, kiekvieną mažėjančio aukščio. Pirma terasa yra pastatyta 7 metrų atstumu nuo pagrindo krašto. Kiekviena tolesnė terasa yra pastatyta 2 metrais toliau, paliekant siaurą koridorių kiekviename aukšte. Viršutinėje platformoje 72 mažos stupos supa vieną didelę centrinę stupą. Kiekviena stupa yra varpo formos ir su daugybę dekoratyvinių angų. Yra dar vienas paminklas pagrindinio kupolo centre – viršuje, kuris yra aukščiausias taškas, 35 metrų virš žemės lygio. Laiptai kiekvienoje iš keturių pusių centre, suteikia prieigą į viršų, kur yra arkos formos vartai su 32 liūto statulomis. Vartus puošia raižyta Kala galva ir Makaras ant kiekvienos pusės. Šis Kala-Makara motyvas paprastai randamas Javos šventyklos vartuose. Pagrindinis įėjimas yra rytinėje pusėje (UNESCO).

Papildomi  duomenys:

  • Borobuduro šventykla yra 300 metų senesnė už Angkoro šventyklą Kombodžoje bei 400 metų senesnė už Europos katedras.
  • Šventyklos sienų nišas puošia 504 budos statulos.
  • 300 šventyklos budos statulų suniokotos.
  • 43 šventyklos budos statulos dingusios.
  • 504 budos statulos yra suformuotos taip, kad išreikštų 6 skirtingas mudras (rankų padėtis).
  • Šventykla pastatyta ant kalvos ~265 metrų virš jūros lygio.
  • Viduryje šventyklos esanti stupa neturi nei įėjimo, nei išėjimo. Manoma, kad ji buvo pastatyta saugoti svarbias relikvijas.
  • Borobuduro šventykla vietinių vadinama Candi Borobudur.
  • Ši šventykla pradėta statyti 800 metų prieš Kristų.
  • Buvo apskaičiuota, kad šventyklos statybos darbai truko 75 metus.
  • Pirmoji Borobuduro fotografija ir pirmoji monografija pasirodė 1873 m.
  • Šioje šventykloje per metus apsilanko ~2,5 milijonai žmonių per metus.
  • Pagrindinis matavimo vienetas paminklo statybai buvo vadinamas „Tala“ (atstumas nuo nykščio galiuko iki viduriniojo piršto per maksimalų nuotolį).
  • Borobuduro restauracijoje dalyvavo 600 žmonių ir tam buvo skirta 6,9 milijonai dolerių.

 

Šaltiniai:

ELIP, 2013. Borobuduras. Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui [internete] rasta: http://lietuvai.lt/wiki/Borobuduras [žiūrėta 2015 gegužės 1].

Lonely Planet, 2013. Indonesia. p. 109-110.

Kelionių manija, 2012. Borobuduras, [internete] rasta: http://www.kelioniumanija.lt/lt/salys/azija/indonezija/lankytinos_vietos/borobuduras.html [žiūrėta 2015 balandžio 24].

Mano turas, 2015. Indonezija – rojus prie pragaro vartų, [internete] rasta: http://www.manoturas.lt/lt/indonezija_rojus_prie_pragaro_vartu [žiūrėta 2015 balandžio 24].

Nobert Bermosa, 2015. Amazing facts about Indonesia‘s architectural pride – the Borobudur, [internete] rasta:  https://indonesia.knoji.com/amazing-facts-about-indonesias-architectural-pride-the-borobudur/ [žiūrėta 2015 gegužės 5].

Scared destinations, 2015. Borobudur, Indonesia, [internete] rasta: http://www.sacred-destinations.com/indonesia/borobudur [žiūrėta 2015 balandžio 26].

Travel agency tribes, 2015. 10 interesting facts about Borobudur, [internete] rasta: http://www.travelagencytribes.com/travel-article?id=64cfb259-1295-48b2-93b1-518ccae78dc4 [žiūrėta 2015 gegužės 3].

Travel Planet, n. d.. Kelionės į Indoneziją įspūdžiai. 1 dalis – Džavos sala, [internete] rasta: http://www.travelplanet.lt/keliones-i-indonezija-ispudziai-1-dalis-dzavos-sala.html [žiūrėta 2015 gegužės 1].

UNESCO, n. d. Borobudur Temple Compounds, [internete] rasta: http://whc.unesco.org/en/list/592 [žiūrėta 2015 gegužės 3].

Papildomai žiūrėti internete:

  1. https://www.youtube.com/watch?v=ldHd8Z5ZV-c.

 

 

 

2 votes