731 padalinys

731-asis padalinys (jap. 731部隊 nana-san-ichi butai) – Antrojo Kinijos ir Japonijos karo metu medicinos generolo Širo Išii (石井 四郎 Ishii Shirō) įkurtas padalinys, skirtas biologiniams ir cheminiams ginklams kurti ir bandyti. Padalinį sudarė 150 pastatų kompleksas 6 kvadratinių kilometrų plote Pingfango rajone, netoli Harbino miesto Šiaurinėje Kinijos dalyje. Istorijoje 731 padalinys labiausiai žinomas dėl žiauraus elgesio su karo belaisviais ir vietiniais gyventojais, dėl jų kankinimo ir eksperimentavimo, prilygstančio nacių per Antrąjį pasaulinį karą vykdytiems žiaurumams.

Trumpa Širo Išii biografija

Širo Išii gimė 1982 m. Šibajamos miestelyje, tuometinėje Japonijos imperijoje. Dar būdamas vaikas, Išii pasižymėjo smalsumu ir aukštu intelektu. Mokykloje buvo ypač gabus gamtos mokslams ir fizikai, o 1916 m. įstojo į Kioto imperatoriškąjį universitetą studijuoti medicinos. Netrukus universiteto dėstytojai pastebėjo Išii gabumus ir pradėjo skirti jam užduotis, kurios buvo gana sudėtingos jo amžiaus studentams. Kadangi Išii žavėjosi mikrobiologija, atlikdamas laboratorinius ir tiriamuosius darbus dažnai augindavo įvairias kultūras. Vėliau Išii pradėjo domėtis biologinių ginklų kūrimu.

Kaip ir dauguma to meto jaunuolių, Širo Išii buvo ypač stiprių nacionalistinių pažiūrų dėl Japonijos valdžios skiepijamo nacionalizmo. Kadangi Japonijos medicinos universitetuose nebuvo skiriamas dėmesys etikai ir moralei, tiek Išii, tiek jo draugai medikai tikėjo, kad medicinos mokslas – puikus būdas Japonijai įgyti pranašumą pasauliniame kontekste. Širo Išii taip pat įžvelgė, jog pranašumą būtų galima pasiekti panaudojus biologinį ginklą, todėl baigęs studijas jis dvejiems metams išvyko į užsienį atlikti praktiką ir, bendradarbiaudamas su JAV ir Vokietijos laboratorijomis, gilino žinias. 1922 m. grįžęs į tėvynę, Išii persikėlė į pirmąją karo ligoninę Tokijuje. Ten pakalbėjęs ir įtikinęs pažįstamus valdininkus, kad biologinį ginklą pagaminti yra pigiau nei tradicinį (Brandi 2013), Išii gavo finansavimą ir taip atsirado galimybė pradėti bandymus.

Veikla prieš oficialų 731-ojo padalinio įkūrimą

Nors 731-asis padalinys dar nebuvo oficialiai įsteigtas, Širo Išii savo laikiną buveinę įkūrė Japonijos karo ir medicinos mokykloje Tokijuje. Tam, kad biologiniai ginklai būtų kuo greičiau sukurti, buvo būtini eksperimentai su gyvais žmonėmis, todėl netrukus Išii tuometiniam Japonijos imperatoriui Šiovai (昭和天皇 Shōwa Tennō) išreiškė norą buveinę perkelti į neseniai Kvantungo armijos užgrobtą Mandžiūriją (dabartinį Kinijos šiaurinį regioną) tam, kad galėtų kurti naujus ginklus. Mandžiūrija buvo skurdi ir atoki vieta, o tai suteikė puikią galimybę atlikti bandymus su žmonėmis, nes prastas susisiekimas ir blogos sanitarinės sąlygos paslėptų lauke atliekamus tyrimus (Brandi 2013, p. 2). Nežinodamas tikslesnės priežasties, imperatorius Išii prašymą patenkino ir šis buveinę perkėlė į Harbiną. Ten pagal konkrečius nurodymus iš anksto buvo parūpinta keletas geros formos kalinių tam, kad atliekant bandymus su įvairiais virusais ir ligomis rezultatai būtų tikslesni ir patikimesni. Šiai buveinei vėliau buvo suteiktas Togo padalinio pavadinimas.

1936 m., imperatoriui Šiovai leidus, Togo padalinys buvo prijungtas prie Kvantungo armijos ir jam vadovavo armijos pavaduotojas. Pingfange, į pietryčius nuo Harbino, buvo pastatytas 150 pastatų kompleksas, jam Kvantuno armijos pavaduotojas suteikė 731 padalinio pavadinimą, o Išii paskyrė šio padalinio vadovu.

731-asis padalinys

1939 m., pasibaigus karo veiksmams Mandžiūrijos ir Mongolijos pasienyje, padalinys oficialiai pradėjo savo veiklą (Tsuneishi 2005). Dydžiu, trimis krematoriumais, šiltnamiais ir patalpomis, skirtomis gyvūnams ir kaliniams laikyti, padalinys prilygo Aušvico koncentracijos stovyklai. Padalinys dar kitaip buvo vadinamas Epidemijos prevencijos ir vandens išteklių departamentu. Pirmuosius dvejus ar trejus metus padalinio personalą papildė apie 300 žmonių, iš kurių 50 buvo gydytojai, tačiau, užuot pasamdžius darbuotojų iš Togo padalinio, prie personalo prisidėjo gydytojai iš privačių universitetų ir kitų institucijų. Iki Antrojo pasaulinio karo 731 padalinyje ir jo filialuose dirbo virš 20 tūkstančių darbuotojų.

731-asis padalinys nebuvo vienintelis, atlikęs biologinius ir cheminius bandymus su žmonėmis. Be jo, pagrindinėse Kinijos miestuose buvo įkurta keletas filialų, jie kartu su Japonijos karo ir medicinos mokykla Tokijuje sudarė Išii tinklą.

100-asis padalinys

100-asis padalinys (100部隊 hyaku butai) buvo 731-ojo padalinio filialas Čangčūne. Jis dar buvo vadinamas jo vadovo Judžiro Vakamacu vardu. 100-ojo padalinio pagrindinė veikla buvo susijusi su gyvūnų ir kultūrinių augalų ligomis, tačiau čia taip pat buvo atliekami bandymai su žmonėmis, kad būtų išsiaiškintas ligų poveikis, pavyzdžiui, juodligės ir įnosių.

516-asis padalinys

516-asis padalinys (516部隊 go-ichi-roku butai) buvo įsikūręs Čičihare. Skirtingai nei 731-asis padalinys ir kiti jo filialai, kurie daugiausia dėmesio skyrė biologiniams ginklas kurti, 516-asis padalinys eksperimentavo su cheminių ginklų panaudojimu. Po Antrojo pasaulinio karo didelė dalis cheminių ginklų buvo apleisti, užkasti arba išpilti į upę. Spėjama, kad vien buvusios Mandžiūrijos teritorijoje yra likę apie 700 tūkstančių ginklų. Atsitiktinai rasti jie kasmet sužaloja arba nužudo nieko nenutuokiančius Kinijos gyventojus.

Reikia paminėti ir tai, jog prie cheminių ginklų gamybos prisidėjo gamykla, esanti Okunošimoje, Japonijoje. Siekdama apsaugoti jos veiklą, Japonijos valdžia šią salą buvo panaikinusi iš japoniškų žemėlapių. Ši gamykla kartu su 516-uoju padaliniu dažnai aprūpindavo kitus padalinius cheminiais ginklais.

1644-asis padalinys

1644-asis (栄1644部隊 ei sen-roppyaku-yonjū-yon butai), arba Tama, padalinys buvo įkurtas Nandzinge 1939 m., neseniai pasibaigus Nandzingo masinėms žudynėms. Filialo vadovu buvo paskirtas Macuda Tomosada. Pagrindinė padalinio veikla buvo masinis bakterijų auginimas ginklų gamybai ir kitų filialų aprūpinimas jomis.

Kiti padaliniai

Be anksčiau minėtų, dar buvo keletas padalinių, tačiau informacijos apie juos yra mažai. Tai 200-asis padalinys, 1855-asis padalinys (žinoma tik tiek, jog buvo įkurtas dabartiniame Pekine ir kad užsiėmė biologinių ginklų panaudojimu prieš vietinius gyventojus ir karius), 8604-asis, arba Nami, padalinys (įkurtas Guangdžou) ir 9420-asis padalinys (įkurtas Singapūre).

731-ojo padalinio veikla

731-ojo padalinio darbuotojai eksperimentus ir bandymus atliko su įvairių tautybių žmonėmis: britais, mongolais, australais, japonų šnipais, bet daugiausia su rusų, korėjiečių ir kinų karo belaisviais. Vietinių gyventojų vanduo būdavo užkrečiamas patogenais, sukeliančiais skrandžio ir žarnyno ligas, taip pat buvo vykdomos oro atakos miestuose, karo laukuose. Iš lėktuvų buvo metamos maru ar cholera užkrėstos blusos, grūdai, vata. Kaimuose  vaikams buvo dalijamas juodlige užkrėstas šokoladas ir bandelės.

Gydytojai, nenaudodami nuskausminamųjų, kaliniams atlikdavo vivisekcijas, tracheotomiją, pašalindavo apendiksą. Kalinius tyčia pašaudavo, o vėliau išimdavo kulkas. Gydytojai taip pat atlikdavo eksperimentus su galūnėmis: nupjaudavo kojas ar rankas, jas vėliau prisiūdavo prie sužalotos vietos. Taip pat buvo atliekami dehidratacijos eksperimentai, kraujo perpylimas, kurio metu gyvūno kraujas buvo perpilamas kaliniui. Buvo vykdomi hipotermijos testai – jų metu sušalę kaliniai buvo sodinami į karštą vonią. Vieni kaliniai būdavo verčiami kvėpuoti nuodingomis dujomis, kitus nužudydavo mažindami oro slėgį. Po tokių eksperimentų kalinį nušaudavo, o jo kūną kremuodavo.

Kaliniai būdavo užkrečiami maru, cholera, tuberkulioze, juodlige, įnosėmis, geltonąja karštlige, vėjaraupiais, sifiliu tam, kad būtų rastas kiekvienos ligos sukėlėjas.

Nacių veikla koncentracijos stovyklose

731-ojo padalinio veiklą galima sieti ir lyginti su nacių veikla koncentracijos stovyklose. Kaip ir 731-ajame padalinyje, nacių koncentracijos kaliniai buvo įvairių tautybių žmonės, daugiausia žydai, lenkai, romai, taip pat buvo kalinami įvairaus statuso žmonės, pavyzdžiui, kunigai, politiniai kaliniai, sovietų kariai.

Kaip ir 731-ojo padalinio kaliniai, koncentracijos stovykloje kalintys žmonės būdavo užkrečiami cholera, maliarija, hepatitu, raupais, sifiliu, kad būtų atrasta vakcina ir ištirtas jos efektyvumas. Gydytojai atlikdavo abortus įvairaus nėštumo stadijų moterims. Čia taip pat buvo atliktas tyrimas su hipotermija, hipoksija, kaliniai būdavo nuodijami iprito, fosforo ir fenolio dujomis. Taip pat buvo vertinamas kaulų, raumenų stiprumas, nervų atsinaujinimas, būdavo persodinami organai, kaliniai migdomi arba nušaunami, o jų kūnai – kremuojami.

731-ojo padalinio likimas po Antrojo pasaulinio karo

1945 m., rusų kariuomenei įžengus į Mandžiūriją, 731-ojo padalinio veikla turėjo būti nutraukta. Padalinys, jo filialai ir didelė dalis sukauptos medžiagos buvo sunaikinti. Dalis personalo pabėgo į Japoniją, dalis buvo paimti į nelaisvę ir vėliau apklausti Chabarovsko karo nusikaltimų tribunole, kiti nusižudė.

Konfliktai, susiję su 731-uoju padaliniu

Po Antrojo pasaulinio karo Japonijos valdžia atsisakė pripažinti 731-ojo padalinio egzistavimą ir jo atliktą veiklą. Iki 1990 m. mokykliniuose vadovėliuose nebuvo informacijos apie šią veiklą siekiant paslėpti bet kokį Japonijos įsitraukimą į karinę veiklą. 1997 m. karo aukų Kinijoje artimieji reikalavo Japonijos valdžios atsiprašymo ir moralinės žalos, sukeltos 731-ojo padalinio, atlyginimo tačiau Japonijos teismai, nors padalinio egzistavimo neneigė, atsisakė atlyginti nuostolius. Teismų nuomone, dar 1972 m., pasirašydama Kinijos ir Japonijos taikos sutartį, Kinija nekėlė jokių reikalavimų dėl reparacijų.

Kitas nesutarimas, dėl kurio kilo diskusijų, buvo tai, ar imperatorius Šiova žinojo, kokia veikla užsiimta 731-asis padalinys. Teigiama, kad imperatorius Šiovai buvo žinomos biologinio ginklo kūrimo ir jo integracijos kare su Kinija aplinkybės, bet to negalima įrodyti, kadangi prašyme, kurį Išii pateikė imperatoriui dėl biologinio ginklo kūrimo, nebuvo nurodyta tiksli padalinio veikla.

Naudota literatūra

1. Altheide, B., n.d. Biohazard: Unit 731 and the American Cover-Up. [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 24 d.].
2. Brombach, M., 2011. Abandoned Chemical Weapons in China: The Unresolved Japanese Legacy. Squarespace [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 25 d.].
3. Craig, L., A., Desai, P., S., 2015. Human Medical Experimentation with Extreme Prejudice: Lessons from the Doctor’s Trial at Nuremberg. Journal of Anesthesia History. [internete] 1 (3), p 64-69.  2015 birželio 17 d. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 25 d.].
4. Cuerda-Galindo, E., Sierra-Valenti, X., Gonzalez-Lopez, E., Lopez-Munoz., F., 2014. Syphilis and Human Experimentation From the First Appearance of the Disease to World War II: A Historical Perspective and Reflections on Ethics. Actas Dermo-Sifiliográficas, 105 (8), p. 762-767. [internete] 2014 rugsėjo 8 d. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 24 d.].
5. Frischknecht, F., 2008. The History of Biological Warfare. [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 24 d.].
6. Lafleur, R., W., Böhme, G., Shimazono, S., sud., 2007. Dark Medicine – Rationalizing Unethical Medical Research. Bloomington: Indiana University Press. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 24 d.].
7. Nie, J.-B., 2006. The United States Cover-up of Japanese Wartime Medical Atrocities: Complicity Committed in the National Interest and Two Proposals for Contemporary Action. The American Journal of Bioethic, 6 (3), p. W21-W33. [internete] 2006 rugsėjo 22 d. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 24 d.].
8. Pike, F., 2016. The Development Of A Death Cult In 1930s Japan And The Decision To Drop The Atom Bomb. Asian Affairs, 47 (1), p. 1-31. [internete] 2016 kovo 9 d. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 24 d.].
9. Tsuchiya, T., 2000. The Nuremberg code revisited: a Japanese perspective. [internete] 2000 rugsėjo 22d. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 24 d.].
10. Tsuneishi, K., 2005. Unit 731 and the Japanese Imperial Army’s Biological Warfare Program. The Asia-Pacific Journal, 3 (11) [internete] 2005 lapkričio 24 d. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 24 d.].
11. Vanderbrook, A., 2013. Imperial Japan ‘s Human Experiments Before And During World War Two. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 24 d.].
12. Watts, J., 2002. Court forces Japan to admit to dark past of bioweapons programme. The Lancet, 360. [internete] 2002 rugsėjo 14 d. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 24 d.].
13. Watts, J., 2002. Victims of Japan’s notorious Unit 731 sue. The Lancet, 360. [internete] 2002 balandžio 24 d. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 24 d.].
14. Williams, P., Wallace, D., 1989. Unit 731: Japan’s Secret Biological Warfare in World War II. The China Quarterly, 120, p.870-871. [internete] 2009 vasario 1 d. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 24 d.].

Redagavo Evelina Česonytė