731 padalinys

731 padalinys (jap. 731部隊 nana-san-ichi butai) – Antrojo Kinijos-Japonijos karo metu medicinos generolo Širo Išii (石井 四郎 Ishii Shirō) įkurtas padalinys, skirtas biologiniams ir cheminiams ginklams kurti bei bandyti. Padalinį sudarė 150 pastatų kompleksas 6 kvadratinių kilometrų plote Pingfango rajone, netoli Harbino miesto Šiaurinėje Kinijos dalyje. Istorijoje 731 padalinys labiausiai žinomas dėl savo žiauriaus elgesio su karo belaisviais bei vietiniais gyventojais, jų kankinimu ir eksperimentavimu, prilygstančiu nacių vykdytiems žiaurumams Antrojo pasaulinio karo metu.

Trumpa biografija

Širo Išii gimė 1982 m. Šibajamos mieste, tuometinėje Japonijos imperijoje. Dar būdamas vaikas, Išii pasižymėjo žingeidumu ir aukštu intelektu. Mokykloje buvo ypač gabus gamtos mokslams ir fizikai, o 1916 m. Išii įstojo į Kioto imperatoriškąjį universitetą studijuoti mediciną. Neilgai trukus, universiteto dėstytojai pastebėjo Išii gabumus ir pradėjo skirti jam užduotis, kurie buvo sudėtingi jo amžiaus studentams. Kadangi Išii žavėjosi mikrobiologija, laboratoriniams ir tiriamiesiems darbams atlikti jis dažnai pasirinkdavo įvairių kultūrų auginimą. Vėliau Išii pradėjo domėtis biologinių ginklų kūrimu.

Kaip ir dauguma to meto jaunuolių, Širo Išii buvo ypač stiprių nacionalistinių pažiūrų dėl Japonijos valdžios skiepijamo nacionalizmo. Kadangi Japonijos medicinos universitetuose nebuvo skiriamas dėmesys etikai ir moralei, tiek Išii, tiek jo medicinos draugai tikėjo, kad medicinos mokslas buvo puikus būdas Japonijai įgauti pranašumą pasauliniame kontekste. Širo Išii taip pat įžvelgė, jog pranašumą būtų galima pasiekti panaudojus biologinį ginklą, todėl baigęs studijas jis dvejiems metams išvyko į užsienį atlikti praktiką ir, bendradarbiaudamas su JAV bei Vokietijos laboratorijomis, gilino savo žinias. 1922 m. grįžęs į tėvynę Išii persikėlė į pirmają karo ligoninę Tokijuje. Ten pakalbėjęs ir įtikinęs pažįstamus valdininkus, kad biologinį ginklą pagaminti yra pigiau nei tradicinį (Brandi 2013), jam buvo suteiktas finansavimas ir taip atsirado galimybė pradėti bandymus.

Veikla prieš 371 padalinio oficialų įkūrimą

Nors 731 padalinys dar nebuvo oficialiai įkurtas, Širo Išii savo laikiną buveinę įkūrė Japonijos karo ir medicinos mokykloje, Tokijuje. Tam, kad biologiniai ginklai būtų sukurti kuo greičiau, eksperimentai su gyvais žmonėmis buvo būtini, todėl neilgai trukus, Išii tuometiniam Japonijos imperatoriui Šiovai (昭和天皇 Shōwa Tennō) išreiškė norą buveinę perkelti į neseniai Kvantungo armijos užgrobtą Mandžiūriją (dabartinį Kinijos šiaurinį regioną) tam, kad galėtų kurti naujus ginklus. Mandžiūrija buvo skurdi ir atoki vieta, o tai suteikė puikią galimybę atlikti bandymus su žmonėmis, kadangi prastas susisiekimas ir prastos sanitarinės sąlygos paslėptų atliekamus lauko tyrimus (Brandi 2013, p. 2). Nežinodamas tikslesnės priežasties, imperatorius Išii prašymą patenkino, ir šis buveinę perkėlė į Harbiną. Ten pagal konkrečius nurodymus iš anksto buvo parūpinta keletas geros būklės kalinių tam, kad atliekant bandymus su įvairiais virusais ir ligomis rezultatai būtų tikslesni ir patikimesni. Šiai buveinei vėliau buvo suteiktas Togo padalinio pavadinimas.

1936 m. imperatoriaus Šiova leidimu Togo padalinys buvo prijungtas prie Kvantungo armijos ir reguliuojamas armijos pavaduotojo. Pingfange, į pietryčius nuo Harbino, buvo pastatytas 150 pastatų kompleksas, kuriam Kvantuno armijos pavaduotojas suteikė 731 padalinio pavadinimą, o Išii paskyrė šio padalinio vadovu.

731 padalinys

1939 m. pasibaigus karo veiksmams Mandžiūrijos ir Mongolijos pasienyje, padalinys oficialiai pradėjo savo veiklą (Tsuneishi 2005). Savo dydžiu, trimis krematoriumais, šiltnamiais ir patalpomis, skirtomis laikyti gyvūnams ir kaliniams, padalinys prilygo Aušvico koncentracijos stovyklai. Padalinys dar kitaip buvo žinomas kaip Epidemijos prevencijos ir vandens išteklių departamentas. Pirmuosius du tris metus padalinio personalą papildė apie 300 žmonių, kurių 50 buvo gydytojai, tačiau vietoj to, jog būtų pasamdyti darbuotojai iš Togo padalinio, prie personalo prisidėjo gydytojai iš privačių universitetų ir kitų institucijų. Iki Antrojo Pasaulinio karo 731 padalinyje ir jo filialuose dirbo virš 20 tūkstančių darbuotojų.

731 padalinys nebuvo vienintelis, atlikęs biologinius ir cheminius bandymus su žmonėmis. Be jo pagrindinėse Kinijos miestuose buvo įkurta keletas filialų, kurie kartu su Japonijos karo ir medicinos mokykla Tokijuje sudarė Išii tinklą.

100-is padalinys

100-is padalinys (100部隊 hyaku butai) buvo 731 padalinio filialas Čangčūne. Jis taip pat buvo žinomas jo vadovo Judžiro Vakamacu vardu. 100 padalinio pagrindinė veikla buvo susijusi su gyvūnų ir kultūrinių augalų ligomis, tačiau čia taip pat buvo atliekami bandymai su žmonėmis, kad būtų išsiaiškinti jų poveikiai, pavyzdžiui juodligė ir įnosės.

516 padalinys

516 padalinys (516部隊 go-ichi-roku butai) buvo įsikūręs Čičihare. Skirtingai nei 731 padalinys ir kiti jo filialai, kurie daugiausia dėmesio skyrė biologinių ginklų kūrimui, 516 padalinys eksperimentavo su cheminių ginklų panaudojimu. Po Antrojo Pasaulinio karo didelė dalis cheminių ginklų buvo apleisti, užkasti arba išpilti į upę. Spėjama, jog vien buvusios Mandžiūrijos teritorijoje yra likę apie 700 tūkstančių ginklų. Atsitiktinai rasti jie kasmet sužaloja ar nužudo nieko nenutuokiančius Kinijos gyventojus.

Reikia paminėti ir tai, jog prie cheminų ginklų gamybos prisidėjo gamykla, esanti Okunošimoje, Japonijoje. Tam, kad būtų apsaugota jos veikla, Japonijos valdžia šią salą buvo panaikinusi iš japoniškų žemėlapių. Ši gamykla kartu su 516-uoju padaliniu dažnai aprūpindavo kitus padalinius cheminiais ginklais.

1644 padalinys

1644 (栄1644部隊 ei sen-roppyaku-yonjū-yon butai), arba Tama padalinys buvo įkurtas Nandzinge 1939 m., neseniai pasibaigus Nandzingo masinėms žudynėms. Filialio vadovu buvo paskirtas Macuda Tomosada. Padalinio pagrindinė veikla buvo masinis bakterijų auginimas ginklų gamybai bei kitų filialų aprūpinimas jomis.

Kiti padaliniai

Be anksčiau minėtų buvo dar keletas padalinių, tačiau informacijos apie jas mažai. Tai buvo 200-is padalinys, 1855 padalinys (žinoma tik tiek, jog buvo įkurtas dabartiniame Pekine ir kad užsiėmė biologinių ginklų panaudojimu prieš vietinius gyventojus ir karius), 8604 padalinys, arba Nami padalinys (įkurtas Guangdžou), bei 9420 padalinys (įkurtas Singapūre).

731 padalinio veikla

731 padalinio darbuotojai eksperimentus ir bandymus atliko su įvairių tautybių žmonėmis: britais, mongolais, australais, japonų šnipais, tačiau daugiausia su rusų, korėjiečių ir kinų karo belaisviais. Vietinių gyventojų vanduo būdavo užkrečiamas patogenais, sukeliančiais skrandžio ir žarnyno ligas, taip pat buvo vykdomos oro atakos miestuose, karo laukuose. Iš lėktuvų būdavo metamos maru ar cholera užkrėstos blusos, grūdai, vata. Kaimuose būdavo vykdomas maisto dalinimas, kurio metu vaikams buvo dalinamas juodlige užkrėstas šokoladas, bandelės.

Gydytojai, nenaudodami nuskausminamųjų, kaliniams atlikdavo vivisekcijas, apendikso pašalinimus, tracheotomiją. Kaliniai būdavo tyčia pašauti, o vėliau kulkos pašalinamos. Gydytojai taip pat atlikdavo eksperimentus su galūnių pjovimu: nupjaudavo kojas ar rankas, kurias vėliau prisiūdavo prie esančios žaizdos. Taip pat būdavo atiekami dehidratacijos eksperimentai, kraujo perpylimas, kurio metu gyvūno kraujas būdavo perpilamas į kalinį. Buvo vykdomi hipotermijos testai – jų metų nušalę kaliniai būdavo įsodinami į karštą vonią. Vieni kaliniai būdavo verčiami kvėpuoti nuodingomis dujomis, kiti būdavo nužudomi mažinant oro slėgį. Po tokių eksperimentų kalinys būdavo nušaunamas, o kūnas kremuojamas.

Kaliniai būdavo užkrečiami maru, cholera, tuberkulioze, juodlige, įnosėmis, geltonąja karštlige, vėjaraupiais, sifiliu tam, kad būtų tiksliai rastas kiekvienos ligos sukelėjas.

Nacių veikla koncenctracijos stovyklose

731 padalinio veiklą galima sieti ir lyginti su nacių veiklomis koncentracijos stovyklose. Kaip ir 731 padalinyje, nacių koncentracijos kaliniai buvo įvairių tautybių žmonės, daugiausia žydai, lenkai, romai, taip pat kalinami įvairaus statuso žmonės, tokie, kaip kunigai, politiniai kaliniai, sovietų kariai.

Kaip ir 731 padalinio kaliniai, koncentracijos stovykloje kalėję žmonės būdavo užkrečiami cholera, maliarija, hepatitu, raupais, sifiliu, kad būtų atrasta vakcina ir ištirtas jos efektyvumas. Gydytojai atlikdavo abortus įvairiose nėštumo stadijose esančioms moterims. Čia taip pat buvo atliktas tyrimas su hipotermija, hipoksija, kaliniai būdavo nuodijami iprito, fosforo ir fenolio dujomis. Taip pat buvo vertinamas kaulų, raumenų stiprumas, nervų ataugimas, būdavo persodinami organai, kaliniai migdomi arba nušaunami, o jų kūnai kremuojami.

731 padalinio likimas po Antrojo Pasaulinio karo

1945 m. rusų kariuomenei įžengus į Mandžiūriją, 731 padalinio veikla turėjo būti nutraukta. Padalinys ir jo filialai bei didelė dalis sukauptos medžiagos buvo sunaikinti. Dalis personalo pabėgo į Japoniją, dalis buvo paimti į nelaisvę ir vėliau apklausti Chabarovsko karo nusikaltimų tribunolo, kiti nusižudė.

Konfliktai, supantys 731 padalinį

Po Antrojo Pasaulinio karo Japonijos valdžia atsisakė pripažinti 731 padalinio egzistavimą ir jo atliktą veiklą. Iki 1990 m.  mokyklos vadovėliuose nuorodos į tai buvo pašalintos siekiant paslėpti bet kokį Japonijos įsivėlimą į karinę veiklą. 1997 m. karo aukų Kinijoje artimieji reikalavo Japonijos valdžios atsiprašymo ir moralinės žalos atlyginimo, sukelto 731 padalinio, tačiau Japonijos teismai, nors padalinio egzistavimo neneigė, nuostolius atlyginti atsisakė teigdami, jog dar 1972 m., pasirašant Kinijos-Japonijos taikos sutartį, Kinija nekėlė jokių reikalavimų dėl reparacijų.

Kitas nesutarimas, dėl kurio kilo diskusijos, buvo tai, ar imperatorius Šiova žinojo, kokia veikla užsiimta 731 padalinys. Teigiama, kad imperatorius Šiova žinojo biologinio ginklo kūrimo ir jo integracijos kare su Kinija aplinkybes, tačiau šio teiginio teisėtumas lieka neaiškus, kadangi prašyme, kurį Išii pateikė imperatoriui dėl biologinio ginklo kūrimo, nebuvo nurodyta tiksli padalinio veikla.

 

Naudota literatūra

1. Altheide, B., n.d. Biohazard: Unit 731 and the American Cover-Up. [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 24 d.].
2. Brombach, M., 2011. Abandoned Chemical Weapons in China: The Unresolved Japanese Legacy. Squarespace [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 25 d.].
3. Craig, L., A., Desai, P., S., 2015. Human Medical Experimentation with Extreme Prejudice: Lessons from the Doctor’s Trial at Nuremberg. Journal of Anesthesia History. [internete] 1 (3), p 64-69.  2015 birželio 17 d. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 25 d.].
4. Cuerda-Galindo, E., Sierra-Valenti, X., Gonzalez-Lopez, E., Lopez-Munoz., F., 2014. Syphilis and Human Experimentation From the First Appearance of the Disease to World War II: A Historical Perspective and Reflections on Ethics. Actas Dermo-Sifiliográficas, 105 (8), p. 762-767. [internete] 2014 rugsėjo 8 d. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 24 d.].
5. Frischknecht, F., 2008. The History of Biological Warfare. [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 24 d.].
6. Lafleur, R., W., Böhme, G., Shimazono, S., sud., 2007. Dark Medicine – Rationalizing Unethical Medical Research. Bloomington: Indiana University Press. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 24 d.].
7. Nie, J.-B., 2006. The United States Cover-up of Japanese Wartime Medical Atrocities: Complicity Committed in the National Interest and Two Proposals for Contemporary Action. The American Journal of Bioethic, 6 (3), p. W21-W33. [internete] 2006 rugsėjo 22 d. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 24 d.].
8. Pike, F., 2016. The Development Of A Death Cult In 1930s Japan And The Decision To Drop The Atom Bomb. Asian Affairs, 47 (1), p. 1-31. [internete] 2016 kovo 9 d. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 24 d.].
9. Tsuchiya, T., 2000. The Nuremberg code revisited: a Japanese perspective. [internete] 2000 rugsėjo 22d. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 24 d.].
10. Tsuneishi, K., 2005. Unit 731 and the Japanese Imperial Army’s Biological Warfare Program. The Asia-Pacific Journal, 3 (11) [internete] 2005 lapkričio 24 d. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 24 d.].
11. Vanderbrook, A., 2013. Imperial Japan ‘s Human Experiments Before And During World War Two. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 24 d.].
12. Watts, J., 2002. Court forces Japan to admit to dark past of bioweapons programme. The Lancet, 360. [internete] 2002 rugsėjo 14 d. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 24 d.].
13. Watts, J., 2002. Victims of Japan’s notorious Unit 731 sue. The Lancet, 360. [internete] 2002 balandžio 24 d. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 24 d.].
14. Williams, P., Wallace, D., 1989. Unit 731: Japan’s Secret Biological Warfare in World War II. The China Quarterly, 120, p.870-871. [internete] 2009 vasario 1 d. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. balandžio 24 d.].