Akiko Josano
Akiko Josano (jap. 与謝野晶子 Yosano Akiko), tikrasis vardas Šio (jap. 志やう Shō), buvo feministinių pažiūrų japonų rašytoja, gimusi 1878 m. Meidži laikotarpiu (jap. 明治時代 Meiji jidai, 1868–1912 m.), ir gyvenusi iki 1942 m. Pasaulyje ji yra žinoma už nuopelnus poezijos srityje.
Ankstyvasis gyvenimas
Akiko Josano gimė prekybiniame mieste Sakajuje, pasiturinčioje šeimoje (Beichman 2002, p. 17). Knygoje „Mano vaikystė” (jap. 私の生ひ立ち Watakushi no Oitachi), Akiko, kalbėdama apie vaikystės metus, dažnai save apibūdina kaip labai drovią (Beichman 2002, p. 39). Sakajuje ji baigė pradinę mokyklą bei Sakajaus mergaičių mokyklą su papildomu kursu, kurį sudarė siuvimas ir namų ekonomika (Beichman 2002). Vėliau Akiko savarankiškai skaitė įvairias knygas, kurias rado namuose, skolinosi iš draugų ir vietinės bibliotekos ar nusipirko (Beichman 2002, p. 54). Beichman (2002, p. 55) teigia, kad svarbiausia Akiko Josano jaunystėje skaityta knyga buvo „Sakmė apie princą Gendžį” (jap. 源氏物語 Genji Monogatari), kurią ji perskaitė daugelį kartų. Vėlesniam Akiko vaikystės laikotarpiui bei paauglystei būdingas susidomėjimas mirtimi. Tą, pasak Beichman (2002, p. 59–60), paskatino Hejano laikotarpio (jap. 平安時代 Heian jidai, 794–1185 m.) romansai bei „Sakmė apie princą Gendžį”.
Vėlesnis gyvenimas. Kelionė į Paryžių
1900 metais Akiko Josano susipažino su žymiu poetu Tekanu Josano (jap. 与謝野鉄幹 Yosano Tekkan), su kuriuo ji susituokė 1901 metais Tokijuje (Yosano ir Fogel 2001, p. 2). 1911 metais Tekanas išvyko kelionei į Paryžių, o kitais metais Akiko ir pati neplanuotai išplaukė į Europą paskui savo vyrą (Beichman 1991, p. 124). Kelionės metu poetė aprašė įvairius gamtos vaizdus, kuriuos matė keliaudama link Paryžiaus (Beichman 1991, p. 124–125). Atvykusi į Prancūziją, Akiko labai susijaudino, pamačiusi didelę stotį bei plačias gatves, dėl kurių dydžio ji jautėsi neapsakomai prislėgta (Beichman 1991, p. 125). Tačiau, pro užuolaidomis pridengtą kupė langą, ji pastebėjo nuostabų raudonų aguonų lauką, kuris buvo pirmasis vaizdas Europoje, pripildęs poetę džiaugsmo, ir kurį ji vėliau aprašė tanka eilėraštyje (Beichman 1991, p. 125).
Kelionės Mandžiūrijoje ir Mongolijoje
XX a. 3-iojo dešimtmečio pabaigoje Akiko ir Tekanas Josano gavo Pietų Mandžiūrijos geležinkelio kompanijos kvietimą apmokėtai kelionei Šiaurės Rytų Azijos regioną (Yosano ir Fogel 2001, p. 3). Kelionės metu jie kartu aprašė įspūdžius bei bendrai užrašinėjo savo poeziją (Yosano ir Fogel 2001, p. 3). Pirmiausia jie aplankė Rusijos-Japonijos ir Kinijos-Japonijos karų mūšio vietas Nanšane (kin. 南山区 Nánshān Qū) (Yosano ir Fogel 2001, p. 11). Toliau jie keliavo į Dzindžou (kin. 锦州 Jǐnzhōu) miestą, kuris nustebino Akiko, kadangi tai buvo pirmas sienomis apsuptas miestas Kinijoje, kurį ji pamatė (Yosano ir Fogel 2001, p. 12). Vykdami į Vidinę Mongoliją, jie aplankė Taonano (kin. 洮南 Táonán) miestą, kurio įspūdžius eilėraštyje aprašė poetės vyras, paminėdamas geltoną dykumos smėlį bei saulės apšviestą Taonaną (Yosano ir Fogel 2001, p. 65). Kelionės pabaigoje jie praleido penkias naktis Daliane (kin. 大连市 Dàlián), iš kurio laivu parplaukė atgal į Japoniją (Yosano ir Fogel 2001, p. 133). Akiko kelionių užrašai iš Mandžiūrijos ir Mongolijos nėra itin poetiški, tačiau jie išsiskiria detaliais žmonių ir vietovių aprašymais, tokiais kaip tikslios kelionės datos ar atstumai tarp aplankytų miestų (Yosano ir Fogel 2001, p. 5).
Karjera
1901 metais susituokusi su Tekanu, Akiko Josano pradėjo savo kūrybą publikuoti jo mėnesiniame poezijos žurnale „Miodžio” (jap. 明星 Myōjō), bei padėjo žurnalą redaguoti (Yosano ir Fogel 2001, p. 2). Pirmasis poetės eilėraščių rinkinys pavadinimu „Midaregami” (jap. みだれ髪 Midaregami, liet. „Susivėlę plaukai”) taip pat buvo išleistas 1901 metais, jį sudarė apie 400 eilėraščių (Yosano ir Fogel 2001, p. 2). Iš viso ji išleido virš 20 poezijos rinkinių (Yosano ir Fogel 2001, p. 2). 1921 metais Akiko ir Tekanas su kitų pagalba įsteigė nemokamą koedukacinę mokyklą „Bunka Gakuin” (jap. 文化学院 Bunka Gakuin), o Akiko tapo šios įstaigos dekane ir profesore (Yosano ir Fogel 2001, p. 3). „Bunka Gakuin” tikslas buvo skatinti individualizmą ir leisti kiekvienam besimokančiam laisvai pasirinkti studijų sritį pagal savo pomėgius ar sugebėjimus, ir tapti tos srities specialistu (Rodd 1991, p. 81–82). Negana to, Akiko Josano garsėja ir savo indėliu į pirmąjį Japonijoje feministinį kūrybinio rašymo žurnalą „Seito” (jap. 青鞜 Seitō) (Yosano ir Fogel 2001, p. 3). Poetė taip pat į modernią japonų kalbą išvertė anksčiau minėtą kūrinį pavadinimu „Sakmė apie princą Gendžį” (Yosano ir Fogel 2001, p. 2).
Eilėraštis „Tu nemirsi”
„Tu nemirsi” (jap. 君死にたもうこと勿れ Kimi Shinitamou koto nakare) yra vienas žymiausių Akiko Josano poezijos kūrinių. Jis pirmą kartą buvo išleistas „Miodžio” žurnale 1904 metais 40 eilučių šintaišio formatu (jap. 新体詩 shintaishi) (Rabson 1991, p. 45). Šintaišis yra XX a. Japonijoje išpopuliarėjęs laisvo stiliaus poezijos formatas, kurį įkvėpė vakarietiška poezija (Fiveable 2025). Šį eilėraštį Akiko parašė laiške savo broliui, kuris tuo metu kovojo kare tarp Rusijos ir Japonijos Port Artūre, dabartiniame Liušuno uoste (kin. 旅顺港 Lǚshùn gǎng) (Rabson 1991, p. 45). Karo metu sklandė gandai, kad užsitęsusio tvirtovės puolimo metu japonų kareiviai savanoriškai dalyvavo savižudžių misijose, todėl poetė šį eilėraštį broliui siuntė kaip maldavimą nepamiršti artimųjų ir išgyventi karinę tarnybą (Rabson 1991, p. 45). Rabson (1991, p. 45) teigia, kad joks kitas japonų eilėraštis, smerkiantis karą, nebuvo taip plačiai pripažintas kaip šis Akiko Josano kūrinys.
Feministinės pažiūros
Akiko Josano feminizmas pasireiškia jos kūryboje. Išleidusi eilėraščių rinkinį „Midaregami”, ji tapo pirmąja japonų poete, kurios tanka eilėraščiuose aprašomos moters krūtys (Making Queer History, n.d.). Tanka (jap. 短歌 tanka) yra eilėraščių žanras, kuriam būdingas 5–7–5–7–7 skiemenų eilutėje ritmas. Akiko eilėraščiuose taip pat glūdi pasipriešinimas tuometinėms visuomenės normoms, kurios propagavo moterų kuklumą, bei teigė, kad pagrindinis moters tikslas yra tapti žmona (Voyapon, 2019). Akiko kūryba pranoko savo laiką, drąsiai vaizduodama nepriklausomas ir atsakingas už savo seksualumą moteris (Making Queer History, n.d.). Nors Akiko Josano yra laikoma viena pirmųjų Japonijos feminisčių, po Antrojo Pasaulinio karo ji buvo beveik užmiršta (Voyapon, 2019).
Apibendrinimas
Akiko Josano buvo žymi japonų poetė feministė, gimusi Sakajuje 1878 metais. 1901 metais ji ištekėjo už poeto Tekano Josano. Kartu jie prisidėjo prie koedukacinės mokyklos „Bunka Gakuin” įkūrimo. Per gyvenimą poetė sukūrė virš 20 eilėraščių rinkinių. Savo kūrybą leido įvairiuose žurnaluose, tokiuose kaip „Miodžio” ir „Seito”. Jos eilėraštis „Tu nemirsi”, skirtas broliui, buvo plačiai pripažintas dėl karą smerkiančių pažiūrų. Akiko kūryboje dažnai glūdi feministinės idėjos, besipriešinančios socialinėms normoms. Taip pat poetė keliavo į Paryžių bei po Mandžiūriją su Mongolija, šių kelionių metu ji detaliai aprašė matomus vaizdus.
Literatūros sąrašas
- Beichman, J. 1991, „Akiko Goes to Paris: The European Poems”, The Journal of the Association of Teachers of Japanese, 25 (1), p. 121–145.
- Beichman, J. 2002, Embracing the Firebird: Yosano Akiko and the Rebirth of the Female Voice in Modern Japanese Poetry, University of Hawaii Press, Honolulu.
- Darling H. H., n.d., „Yosano Akiko”, Making Queer History. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. gruodžio 6].
- Ducos J., 2019, „The Forgotten Feminist: Akiko Yosano’s Influence On Modern Japan”, Voyapon. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. gruodžio 6].
- Fiveable Content Team, 2025, „Shintaishi”, Fiveable. Prieiga per internetą: čia https://fiveable.me/key-terms/world-literature-i/shintaishi [žiūrėta 2025 gruodžio 6].
- Rabson, S. 1991, „Yosano Akiko on War: To Give One’s Life or Not: A Question of Which War”, The Journal of the Association of Teachers of Japanese, 25 (1), p. 45–74.
- Rodd, L. R.. 1991, „Yosano Akiko and the Bunkagakuin: „Educating Free Individuals““, The Journal of the Association of Teachers of Japanese, 25 (1), p. 75–89.
- Yosano, A. ir Fogel, J. A. 2001, Travels in Manchuria and Mongolia : a feminist poet from Japan encounters prewar China, Columbia University Press, New York.

