Atominis bombardavimas Hirošimoje ir Nagasakyje

Hirošima ir Nagasakis 1945 m.

Hirošima (jap. 広島 = Hiroshima-shi „Plati sala“) yra Hirošimos prefektūros sostinė ir didžiausias Čiūgoku regiono miestas vakarinėje Honšiū (centrinės Japonijos salos) dalyje. Tai pirmasis miestas istorijoje, ant kurio buvo numesta atominė bomba. Tai įvyko 1945 m. rugpjūčio 6 d. Prieš bombardavimą Hirošima buvo viena iš pagrindinių Japonijos karinio saugumo aprūpinimo bazių.

Nagasakis (jap. 長崎市 = Nagasaki-shi, „Ilgas iškyšulys“) – miestas Japonijoje, Nagasakio prefektūroje, Kiūšiū salos vakaruose, prie Nagasakio įlankos. Tai prefektūros sostinė ir antrasis miestas, ant kurio1945 m. rugpjūčio 9 d. buvo numesta atominė bomba.

Miestų bombardavimo priežastys

Antrojo pasaulinio karo metu (1939–1945 m.) sąjungininkams (Didžiajai Britanijai, Prancūzijai ir JAV) sutriuškinus Vokietiją, karas nesibaigė. Tolimuosiuose Rytuose neramumus ir toliau kėlė viena iš ašies valstybių – Japonija. Šalis vykdė karo veiksmus prieš Kiniją, JAV, taip pat okupavo aplinkines valstybes.

Pagrindine jėga karui prieš Japoniją tapo JAV. Nepaisydami didžiulio JAV karinės technikos pranašumo jūroje ir ore, japonai fanatiškai priešinosi. Dėl šios priežasties atominės bombos ataką JAV kariškiai ėmė planuoti jau 1945 m. vasarą. 1945 m. liepos 26 d. įvykusioje Potsdamo konferencijoje sąjungininkai pareikalavo, kad Japonija besąlygiškai pasiduotų. Buvo grasinama „visišku sunaikinimu“, jei imperija nepaklus. Galiausiai Japonijai atsisakius kapituliuoti, JAV pasirinko atominę ataką kaip priimtiniausią alternatyvą karui su Japonija užbaigti (technologijos.lt, 2007).

Hirošima nebuvo pirmasis ar vienintelis miestas, kuriam grėsė bombardavimas. Siekdama greito ir efektyvaus Japonijos kapituliavimo, JAV bombardavimui rinkosi strategiškai svarbius ir lengvai (struktūriškai) pažeidžiamus miestus. Rinktasi atsižvelgiant į šiuos pagrindinius kriterijus:

• Kadangi didžiausią smogiamąją jėgą sukelia pirmoji sprogimo banga, o vėliau naikinimą perima ugnis, ieškoma miesto, kuriame yra daug lengvų karkasinių namų, galinčių lengvai griūti ir užsiliepsnoti.

• Kadangi didžiausia sprogimo galia išsidėsto 1,5 km spinduliu, miestas privalo turėti koncentruotą panašaus spindulio tankiai apgyvendintą centrą.
• Taikinys turi būti strategiškai ir taktiškai labai svarbus. (Pvz., Hirošima – stambi Japonijos kariuomenės tiekimo ir logistikos bazė.)
• Pirmąjį taikinį reikėtų išrinkti tokį, kuris iki tol būtų mažai bombarduotas – tokiu atveju būtų geriau matoma vienos bombos padaryta žala.
• Buvo būtinos tinkamos oro sąlygos, kad bombonešiai galėtų matyti taikinį.
  
  

1945 m. Hirošimos vaidmuo Japonijai buvo itin svarbus, kadangi miestas tapo kariuomenio tiekimo ir logistikos baze. Mieste bazavosi 2-osios armijos štabas, atsakingas už visą Pietų Japonijos gynybą. Miestas tarnavo kaip komunikacijos centras ir karių surinkimo bei paskirstymo vieta. Taip pat mieste nebuvo sąjungininkų karo belaisvių, miestas nebuvo anksčiau bombarduotas. Dėl šių  Hirošima tapo pirmuoju JAV taikiniu (technologijos.lt, 2007).

Sprendimas panaudoti antrą bombą buvo priimtas 1945 m. rugpjūčio 7 d. Antrą bombą iš pradžių suplanuota numesti ant Guamo teritorijoje esančio Kokuros miesto. Šiuo sprendimu JAV siekė įrodyti Japonijai turinti didelius naujo masinio naikinimo ginklo išteklius ir pasiryžimą toliau bombarduoti Japoniją tol, kol šalis besąlygiškai pasiduos. Atėjus lemiamam momentui, lėktuvo pilotai negalėjo numesti bombos, nes miestą gaubė debesys ir anksčiau vykdytų bombardavimų sukelti dūmų kamuoliai. Dėl šios priežasties JAV bombardavo atsarginį taikinį – Nagasakio miestą.

 

Miestų bombardavimo eiga, pasekmės

Rugpjūčio 5-osios popietę JAV prezidentas H. Trumanas leido panaudoti atominę bombą „Little Boy“ prieš japonus. Rugpjūčio 6 d. 2 val. 30 min. popiet bombonešis „Enola Gay“ su specialia misija pakilo iš Tiniano salos Šiaurinio lauko. Lėktuve buvo atominė bomba „Little Boy“ („mažylis“).

Įgula: pulkininkas Paulas Tibbetsas (pagrindinis pilotas), antrasis pilotas kapitonas Robertas Lewisas, bombarduotojas majoras Thomasas Ferebee, šturmanas kapitonas Theodore’as van Kirkas, radaro operatorius leitenantas Jacobas Beseris, ginkluotės specialistas kapitonas Williamas Sterlingas Parsonsas, jo asistentas antrasis leitenantas Maurice’as Jeppsonas, radaro operatorius seržantas Joe Stiborikas, uodegos šaulys vyresnysis seržantas George’as Caronas, skrydžio inžinieriaus asistentas seržantas Robertas Shumardas, radistas Richardas Nelsonas ir skrydžio inžinierius technikas seržantas Wayne’as Duzenberry.

Kartu su lėktuvu nešėju pakilo dar du lėktuvai. Vienas jų, skridęs 6–7 km atstumu, skraidino aparatūrą, skirtą sprogimo parametrams matuoti. Dar vienas bombonešis, nutolęs nuo nešėjo per 70 km, turėjo fotografuoti patį sprogimą.

Oro apsaugos gynybos sistema Hirošimos mieste greitai pastebėjo priešų lėktuvus. Tačiau didelio nerimo karinei vadovybei jie nesukėlė, nes jų buvo per mažai, kad būtų galima įtarti oro ataką. Net oro pavojaus signalas nebuvo paskelbtas. Gyventojams paskelbtas paprastas pranešimas, raginantis pasislėpti slėptuvėse, jei B-29 visgi nuspręstų miestą bombarduoti. Tačiau darbai nebuvo nutraukti, todėl absoliuti dauguma žmonių liko lauke. Į orą nepakilo nė vienas japonų naikintuvas, o zenitinė artilerija irgi tylėjo.

Taikinys – T formos Aioi tiltas pačiame Hirošimos centre. 9 val. 15 min. 15 sek. vietos laiku „Little Boy“ buvo išmestas iš bombų skyriaus 9600 m aukštyje. Japonų stebėtojai pamatė, kaip iš vieno lėktuvo išmetamas nedidelis parašiutas, o pats bombonešis staigiai apsisuka. „Little Boy“ pradėjo savo trumpą kelionę žemyn (technologijos.lt, 2007). Po 43 sekundžių bomba sprogo 250 m aukštyje virš žemės ir sunaikino 12 km² teritoriją. Žuvo maždaug 80 000 žmonių, o apie 80 % miesto teritorijos buvo smarkiai nusiaubta. Per keletą mėnesių dar maždaug 60 000 žmonių mirė nuo sužeidimų ar apsinuodijimo radiacija. Nuo 1945 m. dar keli tūkstančiai Hirošimos bombardavimo aukų mirė nuo bombos sukeltų ligų. Taip prasidėjo atominės eros pradžia (Japonija.lt, 2012).

Praėjus trims dienoms po Hirošimos bombardavimo, JAV numetė dar vieną atominę bombą – „Fat Man“ (liet. „storulis“)  ant Nagasakio. 10.45 val. vietos laiku bombonešis „Bockscar“ numetė „Fat Man“. Bomba sprogo po 43 sekundžių. Kaip ir Hirošimoje, vietoje, kurioje buvo numesta bomba, neišgyveno nė vienas žmogus. Nuo sprogimo epicentro apie 2 km spinduliu pastatai buvo visiškai sugriauti, o 12 km spinduliu – apgriauti. Stiprių nudegimų žmonės patyrė net iki 8,6 km spinduliu nuo epicentro. Medžiai ir žolė visiškai sudegė 4 km spinduliu. Sunaikinta apie 80 % miesto teritorijos. JAV skaičiavimais, žuvo apie 40 tūkst. žmonių.

Po šių skaudžių įvykių, praėjus dvejiems metams, JAV įkūrė ABCC – atominės bombos aukų komisiją, kurios tikslas buvo tirti ir stebėti, kokį poveikį žmogaus kūnui daro sprogimo sukelta radiacija.

 

Japonijos reakcija į bombardavimą

Prabėgus kelioms valandoms po sprogimo, Tokijuje niekas gerai nesuprato, kas nutiko Hirošimoje. Pirmąjį oficialų pranešimą telegrama atsiuntė Čiūgoku miesto valdininkas. Telegramoje buvo parašyta, jog Hirošimą atakavo nedidelis lėktuvų skaičius, o ant miesto numesta vienintelė bomba, tačiau visiškai naujo tipo. Rytojaus dieną Tokijuje esantis karinio štabo vadas jau tiksliai žinojo, jog miestą visiškai sugriovė viena bomba. Japonija pasidavė praėjus šešioms dienoms, kai atominė bomba buvo numesta ant Nagasakio rugpjūčio 9 d. Buvo teigiama, kad Hirošimos ir Nagasakio atominis bombardavimas buvo pagrindinis veiksnys, dėl kurio Japonija pasidavė Amerikai ir dėl kurio oficialiai baigėsi Antrasis pasaulinis karas.

Taip pat po bombardavimo iškilo naujas terminas hibakušia – žmonės, išgyvenę bombardavimą. Šių žmonių patirti išgyvenimai yra neapsakomi. Dauguma jų iki šiol vengia sakyti, jog jie ar jų šeimos nariai yra hikabušia, nes tai gali apsunkinti sutuoktinio paieškas. Tačiau nepaisant to, yra daugybė žmonių, kurie dalinasi rugpjūčio 6-osios įvykių išgyvenimais. Vienas protestantų bažnyčios atstovas dalinosi tokiu savo išgyvenimu: „Mane apėmęs jausmas buvo tai, kad visi yra negyvi. Visas miestas buvo sunaikintas… Aš maniau, kad tai buvo Hirošimos, Japonijos, žmonijos galas… Tai buvo Dievo bausmė žmonėms.“

 

Miestų būsena šiomis dienomis

Laikui bėgant, Hirošimos miestas grįžo į įprastą ritmą. Tačiau Hirošima vis dar laikoma miestu-auka. Reta šeima gali pasigirti, kad niekas iš jos artimųjų nežuvo per atominį bombardavimą. Po atominio puolimo Hirošima buvo atstatyta kaip „taikos atminimo miestas“, o išlikęs pastatas, buvęs arčiausiai sprogimo vietos, pavadintas „Atominės bombos rūmais“ ir tapo Hirošimos Taikos atminimo parko dalimi. Miesto valdžia vis dar kovoja, kad būtų uždraustas branduolinis ginklas, siekia, kad pasaulyje įsivyrautų taika. Nuo 1968 m. kaskart, kai kur nors pasaulyje bandomas branduolinis ginklas, miestas paskelbia oficialų protesto pareiškimą.

 

Literatūros sąrašas:

Browne, R., 2016. Why did the U.S. bomb Hiroshima? CNN. [internete] . Prieiga per internetą: http://edition.cnn.com/2016/05/27/politics/hiroshima-obama-explainer/ [Žiūrėta: 2017 m. balandžio 24 d.]

Japonija.lt., 2012. Hirošimos ir Nagasaki atominės tragedijos. Japonija.lt [internete] Prieiga per internetą: http://japonija.lt/hirosimos-ir-nagasaki-atomines-tragedijos/ [Žiūrėta: 2017 m. balandžio 24 d.].

Kapleris, I., Laužiškas, R., Meištas, A.,  Mickevičius, K., 2015. Laikas Istorijos vadovėlis 12 klasei 1 dalis.  Briedis, pp. 83, 97.

LeMay, C. and Tibbets, P., 2017. Bombings of Hiroshima and Nagasaki – 1945. Atomic Heritage Foundation [internete]. Prieiga per internetą: http://www.atomicheritage.org/history/bombings-hiroshima-and-nagasaki-1945 [Žiūrėta: 2017 m. balandžio 24 d.].

technologijos.lt., 2007. Niūri atominės eros pradžia – Hirosimos ir Nagasakio istorija. Technologijos.lt [internete] Prieiga per internetą: http://www.technologijos.lt/n/technologijos/karyba/straipsnis/Niri-atomines-eros-pradzia—Hirosimos-ir-Nagasakio-istorija-video?name=straipsnis-2379 [Žiūrėta: 2017 m. balandžio 20 d.].

Encyclopedia Britannica, 2017. Pacific War. [internete] Prieiga per internetą: https://www.britannica.com/topic/Pacific-War/Hiroshima-and-Nagasaki [Žiūrėta: 2017 m. balandžio 26 d.].

Daugiau informacijos:

http://www.atomicheritage.org/history/hiroshima-and-nagasaki-bombing-timeline

Redagavo Paulina Grigaliūnaitė