Atominis bombardavimas Hirošimoje ir Nagasakyje

Hirošima ir Nagasakis 1945 m.

Hirošima (jap. 広島 = Hiroshima-shi ‘Plati sala’) yra Hirošimos prefektūros sostinė ir didžiausias Čiūgoku regiono Honšiū (centrinės Japonijos salos) vakaruose miestas. Tai pirmasis miestas istorijoje, ant kurio buvo numesta atominė bomba 1945 m. rugpjūčio 6 d. Prieš bombordavimą Hirošima buvo viena iš pagrindinių Japonijos karinio saugumo aprūpinimo bazė.

Nagasakis (jap. 長崎市 = Nagasaki-shi ‘Ilgas iškyšulys’) – miestas Japonijoje, Nagasakio prefektūroje, Kiūšiū salos vakaruose, prie Nagasakio įlankos. Prefektūros sostinė. Miestas ant kurio 1945 m. rugpjūčio 9 d. buvo numesta antroji atominė bomba.

Miestų bombordavimo priežastys

Antrojo pasaulinio karo metu (1939 m.- 1945 m.) Sąjungininkams (D. Britanija, Prancūzija, JAV) sutriuškinus Vokietiją, karas nesibaigė. Tolimuosiuose Rytuose neramumus ir toliau kėlė viena iš ašies valstybių, Japonija. Šalis ir toliau vykdė karo veiksmus prieš Kiniją, Jungtines Amerikos Valstybes. Taip pat okupavo aplinkines valstybes. Pagrindine jėga karui prieš Japoniją tapo JAV. Nepaisydami didžiulio Jungtinių Amerikos Valstijų karo technikos pranašumo jūroje ir ore Japonai fanatiškai priešinosi. Dėl šios priežasties atominės bombos ataką JAV kariškiai ėmė planuoti jau 1945 metų vasarą. Tuomet, 1945 m. liepos 26 d. įvykusioje Potsdamo konferencijoje sąjungininkai pareikalavo, kad Japonija besąlygiškai pasiduotų. Buvo grasinama „visišku sunaikinimu“, jei imperija nepaklus. Galiausiai Japonijai nekapituliavus Jungtinės Amerikos Valstijos atominę ataką pasirinko kaip priimtiniausią alternatyvą karui su Japonija užbaigti. (technologijos.lt, 2007).

Hirošima nebuvo pirmasis ar vienintelis miestas kuriam grėsė bombordavimas. Siekdama greito ir efektyvaus Japonijos kapituliavimo JAV bombordavimui rinkosi taktiškai svarbius, bei lengvai (struktūros požiūriu) pažeidžiamus miestus. Renkamasi atsižvelgiant į šiuos pagrindinius kriterijus:

• Kadangi didžiausia smogiamoji galia bus pirmoji sprogimo banga, o po to naikinimą perims ugnis, reikėjo miesto su daug lengvų karkasinio tipo namų, galinčių lengvai griūti ir užsiliepsnoti.

• Kadangi didžiausia sprogimo galia išsidėsto 1,5 kilometro spinduliu, todėl miestas privalo turėti koncentruotą panašaus spindulio tankiai apgyvendintą centrą.
• Išrinktas objektas turi būti strategiškai ir taktiškai labai svarbus. (Pvz. Hirošima – stambi Japonijos kariuomenės tiekimo ir logistikos bazė.)
• Pirmąjį taikinį reiktų išrinkti tokį, kuris iki tol būtų menkai subombarduotas – tokiu atveju geriau matytųsi vienos bombos padaryta žala.
• Taip pat turėjo atitikti oro sąlygos, nes bambonešiai turėjo matyti taikinį.

1945 m. Hirošimos vaidmuo Japonijai buvo iting svarbus, kadangi miestas tapo kariuomenės tiekimo ir logistikos baze. Mieste bazavosi 2-osios armijos štabas, atsakingas už visą Pietų Japonijos gynybą. Miestas tarnavo kaip komunikacijų centras ir karių surinkimo ir paskirstymo vieta. Taip pat mieste nebuvo sąjungininkų karo belaisvių, bei miestas nebuvo prieš tai bomborduotas. Dėl šių priežaščių miestas tapo pirmuoju JAV taikiniu. (technologijos.lt, 2007).

Sprendimas panaudoti antrąją bombą buvo priimtas 1945m. Rugpjūčio 7-ą dieną. Antroji bomba originaliai buvo suplanuota atakuoti Guamo teritorijoje esantį Kokura miestą. Šiuo sprendimu JAV siekė įrodyti Japonijai turinti begalinius naujojo masinio naikinimo ginklo išteklius, bei pasiryžimą atominėmis bombomis bomborduoti Japoniją iki kol šalis besąlygiškai pasiduos. Atėjus lemiamam momentui lėktuvo pilotai negalėjo numesti bombos, nes miestą gaubė debesys, bei ankščiau vykdytų bombordavimų sukelti dūmų kamuoliai. Dėl šios priežasties JAV bambordavo atsarginį taikinį – Nagasakio miestą.

Miestų bombordavimo eiga, pasekmės

Rugpjūčio 5-os dienos popietę JAV prezidentas Trumenas leido panaudoti bombą „Little Boy“ prieš japonus. Rugpjūčio 6-ą dieną antrą valandą trisdešimt minučių popiet bambonešis „Enola Gay“ su specialia misija pakilo iš Tiniano salos Šiaurinio lauko. Lėktuve buvo atominė bomba „Little Boy“ – mažylis. Įgula – pulkininkas Paul Tibbets (pagrindinis pilotas), antrasis pilotas kapitonas Robert Lewis, bombarduotojas majoras Thomas Ferebee, šturmanas kapitonas Theodore Van Kirk, radaro operatorius leitenantas Jacob Beser, ginkluotės specialistas kapitonas William Sterling Parsons, jo asistentas antrasis leitenantas Maurice Jeppson, radaro operatorius seržantas Joe Stiborik, uodegos šaulys vyresnysis seržantas George Caron, skrydžio inžinieriaus asistentas seržantas Robert Shumard, radistas Richard Nelson ir skrydžio inžinierius, technikas seržantas Wayne Duzenberry.

Kartu su lėktuvu nešėju pakilo dar du lėktuvai. Per 6-7 kilometrus atsilikęs vienas iš dviejų papildomų lėktuvų skraidino aparatūrą, skirtą sprogimo parametrams matuoti. Dar vienas bombonešis, nutolęs nuo nešėjo per 70 kilometrų, turėjo fotografuoti patį sprogimą. Oro apsaugos gynybinė sistema Hirošimos mieste greit pastebėjo priešų lėktuvus. Tačiau didelio nerimo karinei vadovybei jie nesukėlė, nes jų buvo per mažai, kad būtų galima įtarti oro ataką. Netgi oro pavojaus signalai nebuvo paskelbti. Gyventojams paskelbtas paprastas pranešimas, raginantis pasislėpti slėptuvėse, jeigu B-29 visgi nuspręstu miestą bombarduoti. Tačiau darbai nebuvo nutraukti, tad absoliuti dauguma žmonių buvo lauke. Į orą nepakilo nei vienas japonų naikintuvas, zenitinė artilerija irgi tylėjo.

Taikinys – “T” formos Aioi tiltas pačiame Hirošimos centre. 9 valandą 15 minučių 15 sekundžių vietos laiku “Little Boy” buvo išmestas iš bombų skyriaus 9600 metrų aukštyje. Japonų stebėtojai pamatė kaip iš vieno lėktuvo išmetamas nedidelis parašiutas, o pats bombonešis staigiai sukasi atgal. “Little Boy” pradėjo savo trumpą kelionę žemyn. (technologijos.lt, 2007). Po 43 sekundžių bomba sprogo 250 metrų aukštyje virš žemės, sunaikindama 12 kvadratinių kilometrų teritoriją. Žuvo maždaug 80 000 žmonių, ir buvo smarkiai nusiaubta 80% miesto teritorijos. Per keletą kitų mėnesių dar maždaug 60 000 žmonių mirė nuo sužeidimų ar apsinuodijimo radiacija. Nuo 1945 m. dar keli tūkstančiai Hirošimos bombardavimo aukų mirė nuo bombos sukeltų ligų. Prasidėjo atominės eros pradžia. (Japonija.lt, 2012).

Praėjus trims dienoms po Hirošimos bombordavimo JAV numetė dar vieną atominę bombą – „Fat Man“ storulis –  ant Nagasakio miesto. 10:45 vietiniu laiku bambonešis “Bockscar” numetė “Fat Man” – storulį. Bomba sprogo po 43 sekundžių. Kaip ir Hirošimos atveju toje vietoje, kur buvo numesta bomba neišgyveno nė vienas žmogus. Nuo sprogimo epicentro apie 2 km. spinduliu pastatai buvo visiškai sugriauti, o 12 km spinduliu pastatai buvo apgriauti. Stiprius nudegimus žmonės patyrė netgi iki 8,6 kilometro spindulio nuo epicentro. Medžiai ir žolė visiškai sudegė 4 kilometrų spinduliu. Sunaikinta apie 80% miesto teritorijos. JAV skaičiavimais žuvo apie 40 tūkst. žmonių.

Po šių skaudžių įvykių praėjus 2 metams JAV įkūrė ABCC – atominės bombos aukų komisiją, kurios tikslas buvo žiūrėti ir studijuoti, kokius padarinius žmogaus kūnas turės nuo sprogimo radiacijos.

Japonijos reakcija į bombardavimą

Prabėgus kelioms valandoms po sprogimo, Tokijuje niekas gerai nesuprato, kas nutiko Hirošimoje. Pirmąjį oficialų pranešimą telegrama atsiuntė Čiukogu miesto valdininkas. Telegramoje buvo parašyta, jog Hirošimą atakavo nedidelis lėktuvų kiekis, o ant miesto numesta viena vienintelė bomba, tačiau visiškai naujo tipo. Rytojaus dieną Tokijuje esantis karinio štabo vadas jau tiksliai žinojo, jog miestą visiškai sugriovė vienintelė bomba. Tokijas pasidavė praėjus šešioms dienoms, kai atominė bomba buvo numesta ant Nagasakio rugpjūčio 9-ąją. Buvo teigiama, kad Hirošimos ir Nagasakio atominis bombardavimas buvo pagrindinis veiksnys, dėl kurio Japonija pasidavė Amerikai ir dėl kurio oficialiai pasibaigė Antrasis pasaulinis karas.

Taipogi po bombardavimo iškilo naujas terminas hibakušia – žmonės išgyvenę bombardavimą. Šių žmonių patirti išgyvenimai yra neapsakomi. Dauguma žmonių iki šių dienų vengia sakyti, jog jie ar jų šeimos nariai yra hikabušia, nes tai gali apsunkinti rasti sutuoktinį. Tačiau nepaisant to yra daugelis žmonių, kurie dalinasi rugpjūčio 6 – osios įvykių išgyvenimais. Vienas protestantų bažnyčios ministras dalinosi savo išgyvenimu sakydamas: „ Mane apėmes jausmas buvo tai, kad visi yra negyvi. Visas miestas buvo sunaikintas… Aš manaiu, kad tai buvo Hirošimos, Japonijos, žmonijos galas… Tai buvo Dievo bausmė žmonėms.“

Miestų būsena šiomis dienomis

Laikui bėgant Hirošimos miestas sugrįžo į įprastą ritmą. Tačiau Hirošima vis dar yra laikomas miestas-auka. Reta šeima gali pasigirti, kad niekas iš jos artimųjų nežuvo per atominį bombardavimą. Po atominio puolimo Hirošima buvo atstatyta kaip „taikos atminimo miestas“, o išlikęs pastatas, buvęs arčiausiai sprogimo vietos, pavadintas „Atominės bombos rūmais“ ir tapo Hirošimos Taikos atminimo parko dalimi. Miesto valdžia vis dar kovoja už branduolinio ginklo uždraudimą ir taiką pasaulyje. Nuo 1968 m., kaskart kai kur nors pasaulyje bandomas branduolinis ginklas, miestas paskelbia oficialų protesto laišką.

 

Literatūros sąrašas:

Browne, R., 2016. Why did the U.S. bomb Hiroshima? CNN. [internete] . Prieiga per internetą: http://edition.cnn.com/2016/05/27/politics/hiroshima-obama-explainer/ [Žiūrėta: 2017 m. Balandžio 24 d.]

Japonija.lt., 2012. Hirošimos ir Nagasaki atominės tragedijos. Japonija.lt [internete] Prieiga per internetą: http://japonija.lt/hirosimos-ir-nagasaki-atomines-tragedijos/ [Žiūrėta: 2017 m. Balandžio 24 d.].

Kapleris, I., Laužiškas, R., Meištas, A.,  Mickevičius, K., 2015. Laikas Istorijos vadovėlis 12 klasei 1 dalis.  Briedis, pp. 83, 97.

LeMay, C. and Tibbets, P., 2017. Bombings of Hiroshima and Nagasaki – 1945. Atomic Heritage Foundation [internete]. Prieiga per internetą: http://www.atomicheritage.org/history/bombings-hiroshima-and-nagasaki-1945 [Žiūrėta: 2017m. Balandžio 24d.].

technologijos.lt., 2007. Niūri atominės eros pradžia – Hirosimos ir Nagasakio istorija. Technologijos.lt [internete] Prieiga per internetą: http://www.technologijos.lt/n/technologijos/karyba/straipsnis/Niri-atomines-eros-pradzia—Hirosimos-ir-Nagasakio-istorija-video?name=straipsnis-2379 [Žiūrėta: 2017m. Balandžio 20d.].

Encyclopedia Britannica, 2017. Pacific War. [internete] Prieiga per internetą: https://www.britannica.com/topic/Pacific-War/Hiroshima-and-Nagasaki [Žiūrėta: 2017m. Balandžio 26d.].

Daugiau informacijos:

http://www.atomicheritage.org/history/hiroshima-and-nagasaki-bombing-timeline