Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Curara-Onna

Curara-Onna

Curara-onna (jap. つらら女, liet. „varveklių moteris“) – viena iš Japonijos mitologinių būtybių jokajų  (jap. 妖怪, yokai). Ši būtybė, priklausomai nuo to iš kokio regiono yra atsiradusi jos istorija ir to regiono dialekto, gali būti vadinama dar dvejais būdais. Gifu prefektūroje (jap. 岐阜県, Gifu-ken) ji yra vadinama Varveklių žmona (jap. シガマ女房, Shigama-nyobo), o Aomorio prefektūroje (jap. 青森県, Aomori-ken) – varveklių dukra (jap. カネコリ娘, Kanekori-musume) (Hyakumonogatari, 2013).

Atsiradimo legenda

Curara-onna dažniausiai yra labai graži moteris, kuri atsiranda žiemos metu iš vienišų vyrų vienatvės. Vyrui žvelgiant į sustingusį varveklį ir mąstant apie vienišumą ir liūdesį, iš to varveklio gali atsirasti curara-onna. Ši būtybė įgauna paprastos, bet labai gražios moters pavidalą ir nors yra atsiradusi iš šalčio, dažniausiai yra mylinti ir gera. Kadangi ši būtybė, taip pat kaip ir Juki-onna (jap. 雪女 Yuki-onna, liet. „sniego moteris“), yra sniego stichijos jokajus ir istorijose pasibaigus žiemai išnyksta, būna dažnai maišomos tarpusavyje.

Paprastai pasakojama, kad iš varveklio atsiradusi curara-onna ieškodama prieglobsčio nuo staigiai atsiradusios sniego pūgos atsiranda prie vyro durų. Vyras ją įsileidžia į namus, jie staigiai įsimyli ir susituokia. Kažkiek laiko jie gyvena labai darniai ir curara-onna vyrui būna labai gera žmona, bet šiose istorijos neturi geros pabaigos (Hyakumonogatari, 2013), (Meyer, 2016), (Kuzel, 2020).

Legendos pabaigos

Curara-onna legendos turi kelias skirtingas pabaigas. Vienoje iš versijų vyras būna labai patenkintas savo žmona, bet negali nepastebėti, kad jo žmona niekada nesimaudo karštoje vonioje ir regis niekada nesušąla. Besirūpindamas savo žmonos sveikata vyras bando ją įkalbėti išsimaudyti karštoje vonioje. Po kurio laiko jo žmona pagaliau sutinka ir nueina į vonią. Praėjus šiek tiek laiko vyras pradeda nerimauti ir nueina pažiūrėti ar nieko nenutiko jo žmonai, bet įėjęs į vonią ten vandenyje randa tik kelis ledo gabalus.

Kitoje šios istorijos versijos pabaigoje vyras paprašo žmonos virtuvėje pašildyti sakės (jap. 酒, sake) ir nuėjęs į virtuvę ant grindų randa suskilusius ledo varveklius. Šios istorijos versijos yra pasakojamos Aomorio ir Nigatos (jap. 新潟県, Niigata-ken) prefektūrose.

Dar kitoje šios legendos pabaigos versijoje vyras neprašo savo žmonos nei eiti į vonią, nei pašildyti sakės, bet atėjus paskutinei žiemos dienai, jo žmona tiesiog dingsta. Jis labai nuliūsta ir pagalvoja, kad ji tiesiog juo pasinaudojo, kad galėtų išgyventi žiemą. Po kiek laiko vyras susiranda naują žmoną ir vasarą persikrausto į kitus namus. Vieną dieną atėjus žiemai ir viskam užšalus jis po savo namo pakraige pamato labai gražų ir ilgą ledo varveklį. Norėdamas juo pasigrožėti jis prieina arčiau ir palenda po šiuo varvekliu, kuriame pamato savo žiemą išnykusią žmoną. Supykusi, kad vyras ją išdavė ir susirado naują žmoną, ji nulūžta ir varveklis per akį persmeigia vyrui galvą (Hyakumonogatari, 2013), (Meyer, 2016), (Kuzel, 2020).

Naudota literatūra

  1. Davisson, Z., 2016. Tsurara Onna – The Icicle Woman. Hyakumonogatari.com. [internete]. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2021 m. lapkričio 6 d.].
  2. Kuzel, K., 2020. tsurara onna つらら女 . [internete] 2020. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2021 m. lapkričio 6 d.].
  3. Meyer, M., 2016. tsurara onna. Yokai.com [internete] 2016. Prieiga per internetą: http://yokai.com/tsuraraonna, [žiūrėta 2021 m. lapkričio 6 d.].
0 votes