Genpei karas

Genpei karas (源平合戦 genpei kassen), trukęs nuo 1180 iki 1185 m., buvo Heiano laikotarpio karinis konfliktas tarp Minamotų ir Tairų klanų, baigęsis Tairų klano pralaimėjimu ir Kamakuros šiogunato įkūrimu 1192 m. Karo pavadinimas kilęs nuo Minamotų ir Tairų klanų pavadinimų hieroglifų alternatyvaus skaitymo. Japoniškai dar žinomas Džišio Džiuei karo (治承寿永の乱 Jishō-Juei no ran) pavadinimu, nes tai to meto imperatorių valdymo erų pavadinimai.

Priežastys

Karas buvo kelis dešimtmečius trukusios kovos dėl įtakos imperatoriaus rūmuose tarp Tairų ir Minamotų klanų pasekmė. Per Hogeno ir Heidži sukilimus Minamotai nesėkmingai bandė iš Tairų klano atgauti valdžią, bet nepavyko. Tairų klanas pradėjo egzekucijas, kad pašalintų savo konkurentus. 1177 m. santykiai tarp Tairų klano ir imperatoriaus Go-Širakava (後白河天皇 Go-Shirikawa) tapo įtempti. Taira no Kijomoris (平 清盛 Taira no Kiyomori) įveikė buvusį imperatorių ir panaikino Insei sistemą. 1180 m. Taira no Kijomoris pasodino savo anūką Antoku (tuo metu 2 metų) į sostą, kai imperatorius Takakura atsistatydino. Taip pat Kijomoris laikinai perkėlė imperatorių, o tuo pačiu ir sostinę, į Fukuharą, kur pats gyveno. Imperatoriaus Go-Širakavos sūnus ir Minamotų giminaitis princas Močihitas manė, kad sostas turi priklausyti jam ir padedamas Minamoto no Jorimasa sukvietė Minamotų karius ir Biodoino (平等院 Byōdō-in)  vienuolius. Šis sumanymas baigėsi Udži mūšio pralaimėjimu, Močihito ir Jorimasos mirtimi. Taira sužinojo, kad Močihitas ruošia kariuomenę ir nusprendė jį suimti. Šis pasislėpė Miidera (三井寺 Miidera) vienuolyne, bet ten buvo nesaugu ir jis turėjo persikelti į Biodoiną. Tuomet įvyko mūšis ant tilto per Udžio upelį, po kurio Jorimasa nusižudė Biodoine, o netrukus buvo pagautas ir nužudytas Močihitas.

Pradžia ir eiga

Minamoto no Joritomas tapo klano vadu ir pradėjo keliauti po Japoniją ieškodamas sąjungininkų. Iš Idzu žemės jis išvyko link Hakonės perėjos, bet susidūrė su Tairų klanu ir buvo nugalėtas Išibašijamos mūšyje. Nepaisant to, Joritomo pasiekė Kajaus ir Kodzukės žemes, kur gyveno Takedų klanas. Sąjungininkai padėjo Minamoto atremti Tairų armiją. Tuo metu, keršydamas vienuoliams, Taira no Kijomoris apgulė Narą ir sudegino beveik visą miestą. 1181 m. Taira no Šigehira nugalėjo Minamoto no Jukiie Sunomatagavos mūšyje, bet Tairų klanas neišnaudojo pergalės. Taira no Kijomoris mirė tų metų pavasarį, o Japonijoje kilo badas, kuris tęsėsi ir kitais metais. Tairų klanas nesėkmingai puolė Minamoto no Jošinaką, Joritomo pusbrolį, kuris ruošė karius šiaurėje, bet nesėkmingai. Karas nutrūko dvejiems metams ir atsinaujino 1183 m. pavasarį. Genpei karo metu iš viso vyko 19 mūšių:

1. Pirmasis Udžio mūšis (1180 m.) – laikomas pirmuoju Genpei karo mūšiu. Jo metu Biodoino vienuoliai kovojo išvien su Minamoto no Jorimasa (Minamoto no Yorimasa).
2. Naros apgultis (1180 m.) – Tairos padegė šventyklas ir vienuolynus, siekdami nutraukti varžovų aprūpinimą.
3. Išibašijamos mūšis (1180 m.) – Minamoto no Joritomo pirmoji kova prieš Tairų klaną. Kova baigėsi Minamoto no Joritomo pralaimėjimu.
4. Fudžigavos mūšis (1180 m.) – Tairų klanas iš pasalų užpuolamas Minamotų ir nesikaudamas atsitraukia.
5. Sunomatagavos mūšis (1181 m.) – Minamoto no Jukiie naktinė ataka nepavyko, Tairų klano pergalė.
6. Jahagigavos mūšis (1181 m.) – Minamoto no Jukiie bandė nugalėti jį besivejančius Tairas, bet pralaimi. Tairos atsitraukia, nes susirgo vadas.
7. Hiučio apgultis (1183 m.) – Tairos užima Minamotų tvirtovę, bet dauguma priešų pabėga.
8. Kurikaros mūšis (1183 m.) – Minamoto no Jošinaka nugali žymiai didesnę Tairų armiją, karas pasisuka Minamotų naudai.
9. Šinoharos mūšis (1183 m.) – Jošinaka sėkmingai vejasi Tairų būrius po Kurikaros mūšio.
10. Midzušimos mūšis (1183 m.) – Tairos užkerta kelią į Jašimą keliaujantiems Minamotų būriams.
11. Fukuriudžio apgultis (1183 m.) – Minamotai sėkmingai užima Tairų tvirtovę.
12. Murojamos mūšis (1183 m.) – Taira no Tomomoris nugali Minamoto no Jukiie.
13. Hodžiudžidono apgultis (1184 m.) – Jošinaka padega Hodžiudži-dono ir pagrobia imperatorių Go-Širakavą.
14. Antrasis Udžio mūšis (1184 m.) – Jošicunė ir Norijoris, iš Minamotų klano, iš sostinės išveja Jošinaką.
15. Avadzu mūšis (1184 m.) – Minamoto no Jošinaka įveikiamas ir nužudomas Jošicunės ir Norijorio.
16. Ičinotanio mūšis (1184 m.) – svarbi Minamotų pergalė, daug garsių Tairų karių žuvo.
17. Kodžimos mūšis (1184 m.) – Minamoto no Norijoris nugalėjo iš Ičinotanio bėgančius Tairas.
18. Jašimos mūšis (1185 m.) – Minamotų klanas be kovos užima Jašimos tvirtovę, Tairų klanas pabėga laivais.
19. Dan No Uros mūšis (1185 m.) – lemiamas jūrų mūšis ir Minamotų klano pergalė.

Pagrindiniai vadai iš Minamotų klano:

1. Minamoto no Norijoris (源範頼 Minamoto no Noriyori), generolas, Joritomo jaunesnis brolis.
2. Minamoto no Jorimasa (源頼政 Minamoto no Yorimasa), karo pradžios klano vadas.
3. Minamoto no Joritomas (源頼朝 Minamoto no Yoritomo), klano vadas po Jorimasa mirties.
4. Minamoto no Jošicune (源義経 Minamoto no Yoshitsune ), Joritomo jaunesnysis brolis, vyriausiasis kalno generolas.
5. Minamoto no Jukiie (源行家 Minamoto no Yukiie ), generolas, Joritomo dėdė.

Pagrindiniai vadai iš Taira klano:

1. Taira no Acumoris (平敦盛 Taira no Atsumori), 15 metų samurajus, kuris buvo nužudytas Kumagajaus Naodzane, nes dėl savo jaunumo ir nekaltumo tapo gana žymus.
2. Taira no Kijomoris (平清盛 Taira no Kiyomori), karo pradžios klano vadas.
3. Taira no Koremoris (平維盛 Taira no Koremori) Kijomorio anūkas.
4. Taira no Munemoris (平宗盛 Taira no Munemori), Kijomorio sūnus bei klano vadas.
5. Taira no Noricune (平教経 Taira no Noritsune), Tairų klano samurajus.
6. Taira no Šigehira (平重衡 Taira no Shigehira), generolas, Kijomorio sūnus.
7. Taira no Tadanoris (平忠度 Taira no Tadanori), generolas, Kijomori0 brolis.
8. Taira no Tokiko (平時子 Taira no Tokiko), Kijomorio žmona, kuri nusižudė Dan no ura mūšyje, nes nenorėjo būti pagauta.
9. Taira no Tomomoris (平知盛 Taira no Tomomori), generolas, Kijomorio sūnus.
10. Taira no Jukimoris (平行盛 Taira no Yukimori), generolas, Tairų pajėgų vadas Kodžimos mūšyje.

Abu šie klanai turėjo savų sąjungininkų bei vasalų.

Karo pabaiga ir permainos

Kai susivieniję Minamotai paliko Kiotą, Tairų klanas telkė savo karius daugybėje vietų aplink vidinę Japonijos jūrą, nes iš šio krašto jis buvo kilęs. Imperatorius siūlė jiems pasiduoti iki septinto mėnesio septintos dienos už paliaubas su Minamotų klanu. Tai buvo blefas, nes imperatorius ir Minamotai planavo užpulti Tairas anksčiau. Nepaisant to, šios derybos suteikė šansą imperatoriui atgauti regalijas ir nukreipti Tairų klano vadų dėmesį. Jošicune ir Norijorio kariai iš pradžių užpuolė Ičinotanį, vieną svarbesnių Tairų stovyklų Honšiū saloje. Tai buvo viena garsiausių Minamotų klano pergalių, tik 3000 Tairų karių pabėgo. Tik po šešių mėnesių Minamotų kariai buvo pasiruošę pulti Šikoku salą. Nors Tairos traukėsi, čia buvo jiems draugiška teritorija, o jų kariai buvo geriau pasirengę jūrų mūšiams. Tik praėjus metams po Ičinotanio Minamotai užpuolė Jašimą. Tairos tikėjosi užpuolimo iš jūros ir juos šokiravo Jošicune nedidelis karių būrys su deglais. Pamanę, kad atvyksta didelė armija jie susėdo su imperatoriumi Antoku ir regalijomis į laivus ir apleido Jašimą. Genpei karas baigėsi po mėnesio Dan no Uros mūšiu, vienu svarbiausiu mūšiu Japonijos istorijoje. Kanmono sąsiauryje tarp Honšiū ir Kiūšiū salų Minamotų laivynas užpuolė Tairas. Potvyniai suvaidino svarbų vaidmenį mūšyje, nes iš pradžių jie buvo palankesni Tairoms, kurie buvo geresni jūreiviai, vėliau Minamotams. Didelį vaidmenį suvaidino į Minamotų pusę vidury mūšio perėjęs Tagučis. Daug Tairų didikų žuvo, taip pat imperatorius Antoku ir Kijomorio našlė. Po pergalės Joritomas suformavo karinę valdžią savo asmeninėje bazėje Kamakuroje ir paskelbė save šiogunu, šis titulas buvo suteikiamas tik vadams už konkrečias kampanijas, kurias skirdavo imperatoriai. Tai buvo Kamakuros šiogunato (1192-1333 m.) pradžia. Dan no Ura mūšis tapo populiari tema Japonijos literatūroje ir teatre vėlyvame amžiuje. Šis karas ir jo padariniai nustatė raudoną ir baltą, atitinkamos Tairų ir Minamotų spalvos, kaip Japonijos nacionalines spalvas. Šiandien šios spalvos gali būti matomos nacionalinėje Japonijos vėliavoje, taip pat sumo vėliavose ar kitose tradicinėse veiklose.

 

Naudota literatūra

1. Cartwright, M., 2017. Genpei War. Genpei War – Ancient History Encyclopedia. [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 balandžio 28].
2. New World Encyclopedia contributors, 2013. „Gempei war“, New World Encyclopedia. [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 balandžio 27].