Harukis Murakamis

Harukis Murakamis  (村上春樹 Murakami Haruki) gimė sausio 12, 1949 metais, yra japonų rašytojas. Jo knygos ir pasakojimai yra vieni geriausiai žinomų bestselerių Japonijoje, o taip pat ir tarptautiniu mastu. Jo darbai yra išversti į 50 kalbų bei parduoti milžiniškais kiekiais globaliai.

Biografija

Murakamis gimė Kiote, Japonijoje, gimstamumo bumo metu, po Antrojo pasaulinio karo ir užaugo Šukugavoje. Kilo iš šeimos, kurioje tėvas buvo budistų kunigas, o motina – Osakos pirklio dukra, Harukis Murakamis neturi sesių ir brolių, yra vienturtis. Būtina paminėti, jog abu tėvai mokė japonų literatūros. Nuo pat mažų dienų Murakamis buvo stipriai įkvėptas Vakarų šalių kultūros, slaviškos muzikos ir literatūros. Rašytojas augo skaitydamas platų sąrašą Amerikos bei Europos rašytojų (Francas Kafka, Gustavas Flaubertas, Kurtas Vonegutas, Ričardas Brautiganas, Džekas Keruakas, Fiodoras Dostojevskis, Čarlzas Dikensas). Tokia padaryta Vakarų įtaka kardinaliai  išskiria Murakamį iš kitų japonų rašytojų. Murakamis studijavo dramą Vasedos universitete, Tokijuje, būtent ten susipažino su savo žmona, Yoko (洋子 Yōko). Jo pirmasis darbas buvo muzikos įrašų parduotuvėje. Prieš baigiant studijas Murakamis Kokobundžyje, Tokijuje, atidarė kavos ir džiazo barą „The Peter Cat“, kurį valdė kartu su žmona nuo 1974 iki 1981 metų. Japonų rašytojas minimas kaip maratonų bei triatalono entuziastas, nors ir nebuvo pradėjęs tuo užsiiminėti iki tol, kol sukako 33 metai. 1996 birželio 23 dieną jis baigė savo pirmąjį ultra maratoną (100 km lenktynes aplink Saroma ežerą Hokaide, Japonijoje. Jis pasakoja apie potyrius ir išgyvenimus, kurie susiję su bėgimu savo 2008 metų autobiografijoje „Apie ką aš kalbu, kai kalbu apie bėgimą“.

Rašto darbai/karjera

Murakamis pradėjo rašyti būdamas 29 metų. Jis, bežiūrėdamas beisbolo rungtynes, buvo įkvėptas rašyti savo pirmąją novelę „Išgirsk dainuojant vėją“ (1979). 1978-aisiais Murakami buvo rungtynėse tarp „Yakult Swallows“ ir Hirošimos „Carp“, kuomet Deivas Hiltonas, amerikietis žaidėjas, ruošėsi smūgiuoti. Tuo metu, kai Hiltonas padarė dvigubą smūgį, Harukis Murakamis suprato galįs parašyti novelę ir iškart grįžęs namo autorius pasinėrė į kūrybos darbus. Rašytojas bare dirbo prie savo pirmojo kūrinio apie dešimt mėnesių, be to, tai darė po kiekvienos savo pamainos. Pabaigęs rašto darbą jis išsiuntė šį į literatūros konkursą ir laimėjo pirmąją vietą. Murakamio pirminė sėkmė, patirta su „Išgirsk dainuojant vėją“ paskatino jį tęsti kūrybinį procesą. Po metų jis publikavo „Kiniškas biliardas, 1973-ieji“. 1982-aisiais jis išleido „Avies medžioklė“, kuri buvo išgirta daugelio kritikų. „Išgirsk dainuojant vėją“, „Kiniškas biliardas, 1973-ieji“ ir „Avies medžioklė“ suformavo „Žiurkės trilogiją “ (tęsinys, „Šok, šok, šok“, buvo parašytas vėliau, tačiau nepriskirtas prie jos), kuri sukoncentruota ties bevardžiu pasakotoju bei rašytojo draugu, žiurke. Pirmosios dvi novelės nebuvo pasiekiamos anglų kalba už Japonijos ribų, tačiau angliškoji publikacija buvo išleista Kodansha leidyklos. Pats Murakamis mano, kad pirmieji jo kūriniai yra nesubrendę bei netobuli ir nenorėjo, jog šie būtų verčiami į anglų kalbą. (Wray, 2004) „Avies medžioklė“, anot autoriaus, buvo pirmoji knyga, kurioje galėjau jausti palaimą, kad gali papasakoti istoriją. 1985-aisiais Murakamis parašė „Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas“, kuris perteikė jo naudojamus magiškuosius elementus į kitą lygmenį. Harukis Murakamis  1987 m. pasiekė proveržį kūryboje ir tapo žinomas dėka kito savo kūrinio – „Norvegų giria“ (nostalgiška istorija apie praradimus bei seksualumą). Būtent šis rašto darbas buvo parduotas milijoniniu tiražu Japonijos jaunimui. „Norvegų giria“ pastūmėjo menkai tuo metu žinomą autorių į aukštumas, jis gerbėjų buvo apsupamas oro uostuose, prekybos centruose bei kitose viešose Japonijos vietose. Vėliau Murakamis pradėjo keliauti per Europą ir, galiausiai, apsistojo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Būdamas Princtone, Tufto bei Harvardo universitete  garsusis rašytojas parašė „Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės“ ir „Prisukamo paukščio kronikas“. „Prisukamo paukščio kronikas“ (1995) – tai novelė, kuri sujungia realizmą bei fantastiką, joje matomi fizinio smurto elementai. Be to, šis darbas labiau sukoncentruotas į socialinius aspektus, palyginus su pirmaisiais. Susidorojimas su gyvenimo traumomis Murakamiui ne už ilgo tapo viena svarbesnių temų jo kūryboje. Murakamis grįžo į Japoniją po Didžiojo Hanšino arba Kobės žemės drebėjimo ir Tokijuje metro surengtos zarino dujų atakos. (Williams, 2003) Jam su šiais įvykiais padėjo susitaikyti pirmasis nefiktyvus rašto darbas – „Metro“. „Metro“ didžiąją dalį sudaro interviu paimti iš minėtųjų įvykių aukų. Murakamis pakeitė savo poziciją ir nuo vidinės, individualios kovos perėjo į išorinio pasaulio skausmų negrynėjimą kūryboje. (Endelstein, 2008) Anglų kalbos vertimai istorijų, parašytų 1983 – 1990 metų laikotarpiu, buvo surinkti į „Dramblys išnyksta“ kolekciją. Žymus rašytojas taip pat vertė įvairius kūrinius į japonų kalbą ir dirbo su tokių autorių darbais kaip: Frensis Skotas Ficdžeraldas, Reimondas Karveris, Trumanas Kapotė, Džonas Irvingas. Murakamis rodė iniciatyvą, kai jo tekstai buvo verčiami į anglų kalbą. Užuot leisdamas viską versti tiesiogiai, jis norėjo tekstą pritaikyti Vakarų kultūrai. Kai kurie vertimai, pavyzdžiui, vokiečių kalba, buvo verčiami iš anglų, o ne originalios japonų kalbos („Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės“ , 2000; „Prisukamo paukščio kronikas“, 2000). (Hijiya-Kirschnereit, 2014) „Mylimoji Sputnik“ buvo publikuota 1999 metais, „Kafka pakrantėje“ – 2002-aisiais, o vertimas į anglų kalbą – 2005 metais. Angliškoji „Pernakt“ versija buvo išleista 2007-aisiais. 2005 metais Murakamis publikavo trumpų istorijų kolekciją  „Keistos Tokijo istorijos“. Šioje kolekcijoje dauguma kūrinių nauji, tačiau taip pat galima rasti ir 1980-ųjų metų darbų. 2002 metais Harukis Murakamis išleido „Gimtadienių istorijas“, kuriose kūrinių tema yra susijusi su gimtadieniais. Kitas kūrinys, „Apie ką aš kalbu, kai kalbu apie bėgimą“, susideda iš jo potyrių maratonuose. Jis buvo publikuotas 2007-aisiais Japonijoje, o po metų vertimas išleistas Jungtinėje Karalystėje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2009 metais gegužės 29 dieną Shinchosha leidykla publikavo Murakamio novelę „1Q84“ Japonijoje. 2013-aisiais metais jis išleido „Bespalvis Cukuru Tadzakis ir jo klajonių metai“ ir jis tapo tarptautiniu bestseleriu, tačiau tuo pačiu metu susilaukė ir įvairialypių nuomonių bei kritikos. (Smith, 2014)

Rašymo stilius

Didžiojoje dalyje savo kūrybos Harukis Murakamis naudoja pirmojo asmens naratyvą. Kitas aspektas, kuris įžvelgiamas jo kūryboje, yra humoras. Juo autorius siekia nuraminti skaitytoją po to, kai jį sukrėčia teksto kulminacija. Kitas išskirtinis faktorius – protagonisto nuomone apie tai, kaip neįprastai pasakojama istorija manifestuojasi. Daugelyje novelių vyrauja muzikinis elementas, pavyzdžiui, „Prisukamo paukščio kronikų“ ištrauka, „Vagianti šarka“,  pavadinta remiantis kompozitoriaus D.Rosinio opera, o „Paukštis kaip pranašas“ pavadintas Roberto Šumano „Paukštis pranašas“ garbei. Kai kurios novelės turi netgi dainų pavadinimus („Šok, šok, šok“, „Norvegų giria“, „Į pietus nuo sienos, į vakarus nuo saulės“). (Chozick, 2007)

Apdovanojimai

1979-aisiais metais jo kūrinys „Išgirsk dainuojant vėją“ buvo apdovantos Gunzo apdvanojimu už geriausią pirmąją novelę. 1982-aisiais metais „Avies medžioklė“ įteiktas Noma literatūros prizas už geriausiąjį naujai atsiradusį autorių. 1985-aisiais – Tanizaki prizas įteiktas „Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas“. 1995-aisiais – Yomiuri prizas už geriausią novelę („Prisukamo paukščio kronikų“). 1999-aisiais – Kuwabara Takeo prizas skirtas „Metro“. (Williams, R., 2003) 2006-aisiais – World Fantasy Award „Kafkai pakrantėje“ (geriausia novelė). Tais pačiais metais gautas ir Frank O’Connor Tarptautinis trumpos istorijos apdovanojimas už „Aklas gluosnį ir miegančią moterį“. 2006 metais pats Murakamis tapo šeštuoju  Franco Kafkos prizo nugalėtoju. 2009-ų metų sausį Murakamiui buvo įteikta Jeruzalės premija (dvimetis literatūros apdovanojimas, kurį skiria rašytojui, kurio darbas susijęs su tokiomis temomis kaip: žmogaus laisvė, visuomenė, politika bei vyriausybė). 2011 metais rašytojas paaukojo 80 tūkst. eurų iš savo Tarptautinės Catalunya premijos kovo 11-osios žemės drebėjimo ir cunamio aukoms bei nukentėjusiems nuo Fukušimos branduolinės katastrofos. Pastaraisiais metais Harukis Murakamis dažnai minimas kaip būsimas Nobelio literatūros premijos gavėjas. (Kelts, 2012) 2014-ųjų spalio mėnesį jis buvo apdovanotas Velto literatūros prizu. (Kämmerlings, 014) 2015 balandžio mėnesį Murakamis buvo išrinktas vienu iš šių laikų įtakingiausių žmonių. 2016-ųjų lapkritį apdovanotas Danijos Hans Christian Andersen literatūros premija.

Literatūra:

Brown, M., 2003. Tales of the unexpected. The Daily Telegraph, [internete] rasta: http://www.telegraph.co.uk/culture/?xml=/arts/2003/08/16/bomura16.xml [žiūrėta 2017 balandžio 3].

Chozick, M., 2007. The Wind-Up Bird Chronicle. The Literary Encyclopedia, [internete] rasta: http://www.litencyc.com/php/sworks.php?rec=true&UID=12512 [žiūrėta 2017 balandžio 3].

Endelstein, W., 2008. What Haruki Murakami talks about when he talks about writing. UC Berkeley News, [internete] rasta: http://www.berkeley.edu/news/berkeleyan/2008/10/15_murakami.shtml [žiūrėta 2017 balandžio 3].

Hijiya-Kirschnereit, I., 2014. Orchestrating Translations: The Case of Murakami Haruki. Nippon Communications Foundatio, [internete] rasta: http://www.nippon.com/en/column/g00144/ [žiūrėta 2017 balandžio 3].

Kelts, R., 2012. The Harukists, Disappointed. The New Yorker, [internete] rasta: http://www.newyorker.com/books/page-turner/the-harukists-disappointed [žiūrėta 2017 balandžio 3].

Kämmerlings, R., 2014. Haruki Murakami erhält „Welt“-Literaturpreis 2014. Die Welt (vokiečių kalba), [internete] rasta: https://www.welt.de/kultur/literarischewelt/article132887543/Haruki-Murakami-erhaelt-Welt-Literaturpreis-2014.html [žiūrėta 2017 balandžio 3].

Smith, P., 2014. Deep Chords: Haruki Murakami’s „Colorless Tsukuru Tazaki and His Years of Pilgrimage“. The New York Times, [internete] rasta: https://www.nytimes.com/2014/08/10/books/review/haruki-murakamis-colorless-tsukuru-tazaki-and-his-years-of-pilgrimage.html?_r=1 [žiūrėta 2017 balandžio 3].

Williams, R., 2003. Marathon man, The Guardian, [internete] rasta: https://www.theguardian.com/books/2003/may/17/fiction.harukimurakami [žiūrėta 2017 balandžio 3].

Wray, J.,  2004. Haruki Murakami, The Art of Fiction No. 182. The Paris Review, [internete] rasta: https://www.theparisreview.org/interviews/2/haruki-murakami-the-art-of-fiction-no-182-haruki-murakami [žiūrėta 2017 balandžio 3].