Idzumo maldykla

Idzumo maldykla (jap. 出雲大社, Izumo-taisha)  yra viena iš lankomiausių ir svarbiausių Japonijos šintoistų maldyklų. Šventvietė yra Idzumo mieste (jap. 出雲, Izumo) Šimanės (jap. 島根, Shimane) pusiasalio vakarinėje dalyje. Nors tikslūs maldyklos įsteigimo metai nėra žinomi, tačiau dažnai teigiama, jog tai yra pati seniausia iki mūsų dienų išlikusi šintoistų šventvietė. Tikima, jog maldykloje egzistuoja mistinė energija, kuri gali išgydyti ten apsilankiusius žmones, suteikti jiems jėgų bei sėkmės (Japan Guide, 2018).

Istorija

Nihon Šioki (jap. 日本書紀, Nihon Shoki, liet. „seniausios Japonijos kronikos“) bei Kodžiki (jap. 古事記 Kojiki, liet. „Japonijos seniausias istorinis šaltinis“) yra teigiama, jog Idzumo maldyklą pastatė saulės ir visatos deivė Amaterasu (jap. 天照, Amaterasu, liet. „apšviečianti dangų“). Jos atsiradimas buvo sandorio tarp Okuninušio (jap. 大国主, Ōkuninushi, liet. „Didysis šalies valdovas“) ir Amaterasu rezultatas: Okuninušis atidavė savo valdas Amaterasu anūkui, o ši atsidėkodama Okuninušiui padovanojo Idzumo šventyklą (Zhong, 2016). Nuo XII a. iki XVII a. pradžios maldykla atliko religinės institucijos funkcijas, kurios pagrindinė dievybė turėjo ne tik šintoizmui, bet ir budizmui būdingų galių. Situacija kardinaliai pasikeitė XVII a. viduryje, kai Idzumo maldykloje buvo visiškai atsisakyta su budizmu susijusių religinių elementų. Idzumo maldyklos dievybė Susanoo (jap. 須佐之男, Susanowo-no-Mikoto), turėjusi sąsajų su budizmu, buvo pakeista į šintoizmo dievą Okuninušį. Šiuos pokyčius lėmė šintoizmo religijos svarbos didėjimas bei išaugęs šintoistinių maldyklų poreikis  Edo periodo metu (jap. 江戸時代, Edo Jidai) (1603-1868). 1655 – 1667 metais Idzumo maldyklos pastatų kompleksas buvo perstatytas, pašalinant visus su budizmu susijusius religinius elementus. Pabaigus perstatymo darbus buvo paskelbta, jog nuo šiol Idzumo šventykla bus tikrojo šintoizmo centru (Zhong, 2016).

Okuninušis

Pagrindinė Idzumo maldykloje garbinama dievybė (jap. 神, Kami) yra šintoizmo dievas Okuninušis (Atsushi, 2005). Jis tapo pirmuoju dievu, neturinčiu nieko bendra su kitomis budizmo dievybėmis. Šintoizme Okuninušis yra laikomas prekybos, medicinos, žemės ūkio, šalių kūrimo, taip pat žemės ir požemių pasaulio dievu. Jis yra pats jauniausias iš 80 brolių, gyvenančių Idzume. Prieš tapdamas didžiuoju Idzumo žemės valdytoju, jis įveikė daugybę išbandymų požemių pasaulyje, kuriuos jam davė atlikti didysis audrų ir griaustinio dievas Susanoo. Legenda pasakoja, jog Okuninušis įsimylėjo dievo Susanoo dukrą, princesę Suseri (jap. スセリヒメ, Suserihime). Princesės tėvas davė jam įvairiausių išbandymų, siekdamas įsitikinti ar Okuninušis yra vertas jo dukros rankos. Proceso eigoje Okuninušis susidraugavo su dievu Susanoo. Pasigailėjęs Okuninušio, Susanoo liepė jam sugrįžti į žemiškąją erdvę, kurioje jis, panaudodamas Susanoo magiškuosius įrankius, privalėjo įveikti visus savo 80 brolių. Taip pat, Okuninušiui buvo liepta pastatyti princesei Suseri dangaus aukštybes siekiančius rūmus. Nugalėjęs visus 80 brolių Okuninušis pastatė Mimukai šventyklą (jap. 御向社, Mimukai no Yashiro), kuri buvo skirta jo žmonai princesei Suseri. Vėliau Okuninušiui buvo pastatyta Idzumo šventykla, kuri išliko iki mūsų dienų (Encyclopaedia Britannica, 1998).

Šventyklos kompleksas

Idzumo maldykloje stovi keturi tradiciniai šintoistinės šventyklos vartai (jap. 鳥居, Torii). Peržengus pirmųjų vartų ribą, kuri simbolizuoja žmogaus perėjimą iš žemiškosios į sakraliąją erdvę, galima išvysti pastatą, kuris dar yra vadinamas garbinimo sale (jap. 拝殿, Haiden). Ši garbinimo salė buvo pertvarkyta 1959 metais. Naujajai pastato konstrukcijai buvo panaudotas japoniškasis kiparisas. Virš Idzumo maldyklos garbinimo salės įėjimo yra pakabinta iš pintų šiaudų pagaminta, 8 metrų ilgio ir 1500 kilogramų svorio virvė (jap.しめ縄, Shimenawa). Ritualinė šintoistinė virvė atlieka apsaugos nuo blogio funckiją. Visa maldyklos teritorija užima apie 27000 kvadratinių metrų plotą. Maldyklos komplekse esančios dvi tvoros juosia pagrindinę salę ir keletą kitų mažesnių pastatų, į kuriuos paprastiems lankytojams įeiti draudžiama. Tarp šių pastatų yra patalpos, kuriose Kamiaridzuki šventės (jap. 神在月, Kamiarizuki, liet. „Mėnuo, kai yra dievai“) metu, apsigyvena atvykusios dievybės. Pagrindinė maldyklos salė (jap. 正殿, Seiden) buvo pastatyta 1744 metais, o 1952 metais ji buvo paskelbta nacionaliniu šalies lobiu. Dabartinis pagrindinės salės aukštis, kuris siekia 24 metrus, yra aukščiausias tarp visų šalies šventyklų. Vis dėlto, senieji istoriniai šaltiniai teigia, kad anksčiau salės aukštis galėjo siekti net 96 metrų aukštį. Pagrindinės salės architektūrinis stilius primena Didžiosios Isė maldyklos (jap. 伊勢神宮, Ise Jingū) stilių. Tai yra seniausias šintoistinių maldyklų architektūrinis stilius Japonijoje (Japan Guide, 2018).

Maldyklos pastatai yra renovuojami kas 60 metų. Paskutinį kartą pagrindinės maldyklos salės renovacija buvo atlikta 2008-2013 metų laikotarpiu, o aplinkinių komplekso pastatų renovacija buvo pabaigta 2016 metais. Salės renovavimo metu turi būti atliktas maldykloje garbinamos dievybės dvasios perkėlimo ritualas, kuris yra vadinamas Sengu (jap. 遷宮, Sengū). Taip pat, šio proceso metu turi būti atidžiai pasirinkta vieta, į kurią bus laikinai perkelta dievybės dvasia. Nuo 1744 metų dvasios perkėlimo ritualas buvo atliktas tris kartus (Japan Guide, 2018).

Kamiaridzuki šventė

Kiekvienais metais, 10-ąjį mėnulio kalendoriaus mėnesį, Idzumo maldykloje vyksta Kamiaridzuki šventė. Yra tikima, kad jos metu 8 milijonai šintoistinių dievybių iš visų Japonijos šventyklų susirenka Idzumo šventvietėje. Kitose Japonijos vietovėse gyvenantys žmonės šį mėnesį vadina Kannacuki (jap. 神無月, taip pat, Kaminazuki, Kaminashizuki, liet. „Mėnuo, kai nėra dievų“). Idzumo maldykloje susirinkusios dievybės rengia susirinkimus, kurie yra vadinami Kamuhakari (jap. かむはかり, kamuhakari). Jų metu yra kalbama apie žmonių likimą, jų gimimą, vestuves ir mirtį. Taip pat aptariamos ir kitos aktualios temos, tokios kaip sekančių metų orai, derlius, sakės (jap. 酒, Sake) gamyba ir kita (Zhong, 2012). Iki 1873 metų ši šventė tradiciškai vyko lapkričio mėnesį, tačiau Japonijai priėmus Grigališkąjį kalendorių, šventė buvo perkelta į gruodžio mėnesį.

Kamiaridzuki šventės įvykių kalendorius:

• Gruodžio 1-oji diena – „Dievų išlydėjimas“. Žmonės palieka aukų iš vietinių šventyklų išvykstančioms dievybėms.
• Gruodžio 10-oji diena – „Dievų pasitikimas“. Idzumo paplūdimyje, netoli Idzumo maldyklos, atliekama atvykstančių dievybių pasitikimo ceremonija.
• Gruodžio 11-oji –17-oji dienos – „Dievų svečiavimosi festivalis“ (jap. かみありさい, Kamiarisai). Vyksta dievybių susirinkimai ir įvairūs festivaliai šventvietės komplekse.
• Gruodžio 17-oji diena – „Išvykimas iš maldyklos“. Dievybės pabaigusios savo susirinkimus, pasitraukia iš Idzumo maldyklos į Idzumo miesto apylinkes.
• Gruodžio 26-oji diena – „Išvykimas iš Idzumo miesto“. Dievybės išvyksta iš Idzumo miesto į savo asmenines šventyklas.
• Gruodžio mėnesio pabaiga – „Dievų priėmimas“. Žmonės palieka aukų sugrįžtantiems dievams (私の根っこプロジェクト, 2012).

Idzumo maldyklos religiniai ritualai

Kaip ir kiekvienoje šintoizmo šventykloje, prieš įžengiant į pagrindinę garbinimo salę, pirmiausia reikia atlikti apsivalymo ritualą. Praėjus pro tradicinius šintoizmo maldyklos vartus galima pamatyti vietą, kuri yra vadinama Temidzuja (jap. 手水屋, Temizuya). Šioje vietoje visą parą galima rasti švaraus tekančio vandens. Tai pat, joje galima pamatyti keletą tradicinių samtelių (jap. 柄杓, Hishaku), kurie yra reikalingi norint atlikti patį apsivalymo ritualą. Ritualas atliekamas šia tvarka: pirmiausia samtelis su vandeniu yra paimamas dešine ranka ir vandeniu nuplaunama kairė asmens ranka. Tas pats procesas yra pakartojamas paėmus samtelį su vandeniu į kairę ranką ir vandeniu nuplaunant dešinę asmens ranką. Atlikus šiuos veiksmus samtelis su vandeniu vėl paimamas dešine ranka. Iš samtelio yra įsipilama šiek tiek vandens į kairės rankos delną. Tada šiuo vandeniu yra išsiskalaujama burna. Galiausiai vėl nusiplovus savo kairės rankos delną, samtelis yra paverčiamas, siekiant kad jame likęs vanduo išbėgtų taip, kad tuo pačiu metu nuplautų pačią samtelio rankenėlę (Manabu, 2016). Tradicinis garbinimo ritualas šintoizmo šventyklose reikalauja asmeniui 2 kartus nusilenkti, 2 kartus suploti ir dar 1 kartą nusilenkti. Tačiau Idzumo maldykloje garbinimo būdas yra šiek tiek kitoks: pirmiausia yra atliekami 2 nusilenkimai, tada seka 4 suplojimai, o ritualas užbaigiamas dar 1 nusilenkimu. Du suplojimai atliekami už save, o kiti du – už tą, kuris yra arba už tą, kuris galėtų būti tavo antrąja puse. Meldžiantis Idzumo maldykloje svarbu dievybei pasakyti savo vardą ir adresą, taip jai atsidėkojant už ateityje aplankysiančią sėkmę (Japan by Japan, 2018).

Naudota literatūra

1. Atsushi, K., Tatsuya, T., 2005. Ōkuninushi. Encyclopedia of Shinto. Prieiga per internetą: Čia[žiūrėta 2018 lapkričio 15].
2. Encyclopaedia Britannica, 1998. Okuninushi, Japanese Deity. Prieiga per internetą: Čia[žiūrėta 2018 lapkričio 15].
3. Japan by Japan, 2018. Izumo-Taisha Grand Shrine : Home To The God Of Marriage. Prieiga per internetą: Čia[žiūrėta 2018 lapkričio 16].
4. Japan Guide, 2018. Izumo Taisha. Prieiga per internetą: Čia[žiūrėta 2018 lapkričio 15].
5. Manabu, T., 2016. “Temizuya”: The Cleansing Ritual. Prieiga per internetą: Čia[žiūrėta 2018 lapkričio 18].
6. Zhong, Y., 2012. Month without the Gods. Prieiga per internetą: Čia[žiūrėta 2018 lapkričio 15].
7. Zhong, Y., 2016. The Origin of Modern Shinto in Japan– The Vanquished Gods of Izumo. London: Bloomsbury Publishing. Prieiga per internetą: Čia[žiūrėta 2018 lapkričio 15].
8. 私の根っこプロジェクト, 2012. 神無月の由来. Prieiga per internetą: Čia[žiūrėta 2018 lapkričio 15].

Redagavo Andrius Bimbiras