Isaroku Jamamotas

Isoroku Jamamotas (jap. 山本 五十六 Yamamoto Isoroku), taip pat žinomas kaip Isoroku Takanas (jap. 高野 五十六  Takano Isoroku)– Japonijos karo veikėjas, imperatoriškojo laivyno admirolas. Laikomas vienu svarbiausių Antrojo pasaulinio karo strategų. Dažniausiai jo vardas yra siejamas su Perl Harboro ataka. Gimė 1884 m. balandžio 4 d. Nagaokos (jap. 長岡市 Nagaoka-shi)  mieste dabartinėje Niigatos (jap. 新潟県 Niigata-ken) prefektūroje. Žuvo 1943 m. balandžio 18 d. JAV karinei aviacijai numušus Jamamoto lėktuvą Salomonų salose (Tovy 2015).  

Ankstyvasis gyvenimas  

Isoroku Jamamotas gimė samurajų šeimoje. Jau vaikystėje, misionierių dėka susipažino su Vakarų kultūra. 1901 m. Jamamotas išlaikė Imperatoriškos jūrų akademijos stojamuosius egzaminus, siekdamas tapti karinio jūrų laivyno karininku. Jamamotas nuoširdžiai gerbė Vakarus ir jų kultūrą- dėl šio požiūro bendraamžiai jam nepritarė. Tačiau nepaisant kritikos Isoroku sunkiai dirbo, kad išmoktų kuo daugiau apie Vakarų technologinį, politinį ir karinį pranašumą (Tovy 2015).  

1904 m. baigė Imperatoriškąją jūrų akademiją ir po metų buvo sužeistas Cušimos (jap. 対馬 Tsushima) mūšyje Rusijos-Japonijos karo metu. 1913 m. Jamamotas įstojo į Japonijos karinio jūrų laivyno štabo koledžą. Po baigimo gavo tolimesnius paaukštinimus ir 1919 m., būdamas leitenantu, buvo išsiųstas studijuoti Harvardo universitete. Vėliau dėstė Japonijos karinio jūrų laivyno štabo koledže (1921-1923 m.), o 1924 m. buvo išsiųstas į Kasumigauroje ( jap. 霞ヶ浦 Kasumigaura) vykstančius skrydžių mokymus. Vėliau, paaukštintas į kapitono pareigas, Isoroku Jamamotas buvo priskirtas į dar viena komandiruotę JAV. Iš savo laikų Jungtinėse Valstijose Jamamotas perėmė amerikiečių įpročius ir mąstyseną, kuri turėjo įtakos tolimesniuose jo darbuose (Hughes 2025).  

Antrasis pasaulinis karas ir pasiruošimas jam 

Jau 1935 m. Isoroku Jamamotas vadovavo Japonijos delegacijai Londono karinio jūrų laivyno konferencijoje, kurioje Japonija, atsisakydama laikytis tarptautinių jūrų ginkluotės limitų, nutraukė 15 metų trukusią jūrų ginklavimosi apribojimų erą tarp didžiųjų pasaulio valstybių (Hughes 2025). Taip pat Jamamotas, dešimtmečiu anksčiau nei Vakarai, sukūrė oro laivyno konseptą, pagrįstą oro pajėgomis, galinčiomis veikti iš sausumos bazių prieš karinio jūrų laivyno taikinius, kurias prireikus būtų galima dislokuoti lėktuvnešiuose (Tovy 2015). Dar vienas paaukštinimas sekė 1939 m. rugpjūtį, kai Jamamotas buvo paskirtas neseniai įkurto nuolatinio Jungtinio laivyno vadovu. Jis vadovavo didžiajai daliai Japonijos laivyno ir pradėjo jį ruošti karui. 1940 m. paaukštintas iki admirolo laipsnio.   

Būdamas ištikimas savo šaliai, prasidėjus karui Jamamotas žinojo, kad turi sukurti Japonijai geriausią galimybę laimėti. Jo planas buvo nustebinti amerikiečius Perl Harbore, sunaikinant jų laivyną, tokiu būdu uždelsiant JAV įsitraukimą į karą (Dudley 2025). Jamamoto sukurta strategija buvo sėkminga – nuskandinti du kariniai laivai, dar penki smarkiai apgadinti, o daug mažesnių laivų buvo arba pažeisti arba nuskandinti. Šimtai lėktuvų sunaikinti, žuvo 2402 amerikiečių kariai. Tačiau nei vienas lėktuvnešis nebuvo apgadintas, nes jų tuo metu uoste nebuvo (Tovy 2015). Vis dėlto Isoroku Jamamotas nenumatė šios taktikos strateginės nelaimės. Užuot paskatinęs JAV prašyti taikos, netikėta ataka uždegė JAV visuomenę, kas padėjo užtikrinti ilgalaikį karą.  

,,Jei pasakysite man, kad būtina kovoti, tada per pirmuosius šešis mėnesius iki metų kare prieš JAV ir Angliją aš būsiu laukinis ir parodysiu jums nepertraukiamas pergales; bet turiu jums pasakyti, kad jei karas tęstųsi dvejus ar trejus metus, aš nepasitikiu mūsų galutine pergale.’’ – Isoroku Jamamotas 1940 m. rugsėjis (Dudley 2025). 

Jamamotas suklupo dar labiau Midvėjaus mūšyje (1942 m. birželio 4-6 d.), kur jis tikėjosi sunaikinti JAV laivus, kurie nebuvo sugriauti Perl Harbore. Tačiau ši ataka nepavyko, iš dalies dėl to, kad Jungtinės Valstijos turėjo puikios žvalgybinės informacijos apie Japonijos pajėgas, ir dėl to, kad Jamamoto planai buvo pernelyg sudėtingi, o tikslai – painūs (Hughes 2025).  

Žūtis 

1943 m. Isoroku Jamamotas išsipasakojo draugui, kad jis neišgyvens iki karo pabaigos. Tų metų vasario mėnesį Jamamotas siekė pakelti savo kariuomenės moralę apsilankęs Pietų Ramiojo vandenyno bazėse. 1943 m. balandžio 14 d. JAV žvalgyba sulaikė japonų transmisiją, kurioje buvo išsami informacija apie planuojamą jo vizitą ir nusprendė eliminuoti žmogų, atsakingą už Perl Harboro ataką. Balandžio 18 d. ryte Jamamotui buvo numatyta skristi iš Rabaulo į Saliamono salų Balalo aerodromą, tačiau jis ten  niekada nepasirodė (Tovy 2015). Lėktuvas, kuriuo jis buvo gabenamas, buvo pašautas JAV pajėgų vadų likus kelioms minutėms iki nusileidimo. Radus nuolaužas Jamamotas buvo rastas iškritęs iš lėktuvo, pritvirtintas vertikaliai prie savo sėdynės, viena ranka ant kardo, orus iki paskutinės akimirkos (Tovy 2015). 

 Admirolui Jamamotui  buvo surengtos laidotuvės, jis buvo kremuotas, o pelenai padalinti į dvi urnas. Viena buvo palaidota kartu su didžiausiu Japonijos karinio jūrų laivyno didvyriu admirolu Togo (東郷 平八郎 Tōgō Heihachirō), o kita urna palaidota šalia jo tėvo kapo Nagaokoje, taip grąžinant jį į savo tėviškę Šiaurės Vakarų Japonijoje (Dudley 2025). 

Apibendrinimas 

Keturiasdešimt metų, kuriuos Isoroku Jamamotas tarnavo IJN (Japonijos Imperatoriškam laivynui), buvo kupiniausi įvykių šiuolaikinėje Japonijos istorijoje. Nors jis užėmė daug svarbių pareigų, Jamamotas visą savo karjerą nebuvo aukšto lygio sprendimų priėmėjas, o operatyvinio lygio strategas.  

Literatūros sąrašas

1.  Dudley M., 2025, ,,Waging war: Yamamoto and World War II.’’, National Museum of the Pacific War. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. spalio 13 d.] 
2. Hughes A. T., 2025, ,,Yamamoto Isoroku”, Encyclopaedia Britannica. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. spalio 13 d.] 
3. Tovy T., 2015, ,,From the Nisshin to the Musashi: The Military Career of Admiral Yamamoto Isoroku”, Education about Asia, 20(2), p. 46-50. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta 2025 m. spalio 13 d.]