Keturi dangiškieji karaliai

Keturi dangiškieji karaliai (四大天王 Sì Dà Tiānwáng) – tai yra keturi Budizmo dievai, iš kurių kiekvienas stebi po vieną iš keturių pasaulio šalių krypčių. Sanskrito kalba jie vadinami Caturmahārāja (चतुर्महाराज) arba Caturmahārājikādeva., t.y. „Keturi didieji dangiškieji karaliai“. Tibetiečių kalboje jie taip pat vadinami panašiai – „Keturiais didingaisiais karaliais“ (gyal chen shi). Nepaisant kalbinių variacijų, šiais terminais apibūdinamos tos pačios keturios dieviškos figūros.

Sakoma, jog keturi dangiškieji karaliai gyvena Cāturmahārājika rojuje, žemutiniuose Sameru kalno šlaituose, kuris yra žemiausias iš šešių Kāmadhatu devų pasaulių. Keturių dangiškųjų karalių svarbiausios pareigos – užtikrinti pasaulio saugumą bei kovoti prieš blogį. Jie taip pat turi skatinti šviesos sekėjus klausytis Budos pamokslų, išvaduoti žmones iš jų kančių. Įvairios sūtros, tokios kaip ,,Auksinė Šviesos Sūtra“ vadina juos Budos sergėtojais. Siekdami apsaugoti Dharmą, kiekvienas iš dangiškųjų karalių geba valdyti antgamtinių būtybių legioną.

Nors apie šiuos keturis budizmo dievus yra kalbama sanskrito, kinų ir japonų kalbų tekstuose, jų vardai, išvaizda, apranga, spalvos yra skirtingos kiekvienoje iš šių kultūrų. Visi keturi dangiškieji karaliai yra vaizduojami kaip kariai, laikantys savo rankose ginklus, kurie neretai skiriasi, tačiau pačio ginklo pagrindinė funkcija dėl to nekinta – jie visi yra skirti įveikti blogį. Keturi dangiškieji karaliai yra devai, dangaus būtybės, kurios yra apsigyvenusios aukštesnėje erdvėje virš žmonių, tačiau gyvena šiek tiek žemiau apšviestosios Bodhisatvos. Karaliai gina dievo Indros (Taishakuten – 帝釈天) budistų karalystę, jie yra Indros generolai, saugantys žmonių gyvenamąsias teritorijas.

Keturi dangiškieji karaliai yra kildinami iš indų mitologijos, jų pirmtakai yra sutinkami hinduizmo religijoje: Vaišravana (Vaiśravaṇa – वैश्रवण (कुबेर) – Kubera, Virudhaka (Virūḍhaka – विरूढक) – Jama, Dritaraštra (Dhṛtarāṣṭra – धृतराष्ट्र) – Indra, Virupakša (Virūpākṣa – विरूपाक्ष) – Varuna.

Mitologija

Visi keturi karaliai tarnauja Śakra, Trāyastriṃśa – devų valdovui. Kiekvieną 8, 14 ir 15 mėnulio mėnesio dieną dangiškieji karaliai patys iškeliauja arba išsiunčia savo ambasadorius patikrinti vyrų dorybę ir moralę žemiškajame pasaulyje. Sugrįžę, jie praneša apie savo atradimus Trāyastriṃśa metu, t.y. devų susirinkimo metu. Pagal Śakra įstatymus karaliai ir jų palyda taip pat saugo Trāyastriṃśa nuo kito Asuros užpuolimo. Pasakojama, kad Asura vieną kartą yra pagrasinęs sunaikinti devų karalystę. Nuo to laiko keturi dangiškieji karaliai prisiekė saugoti Budą, Dharmą ir Budos sekėjus nuo pavojaus.

Pasak Vasubandhu – devos, gimusios Cāturmahārājika rojuje, dangiškieji karaliai yra 1/4 krośa ūgio. Jų gyvenimo trukmė – penki šimtai metų. Kiekviena karaliaus metų diena prilygsta 50 mūsų žemiškojo pasaulio metų, todėl šių keturių dievybių gyvenimo trukmė gali siekti net devynis milijonus metų.

Kiekvieno karaliaus simbolika yra susijusi su jų sekėjais. Pavyzdžiui nāgas – magiškos būtybės, kurios gali keisti savo pavidalą iš žmogaus į gyvatės formą ir atvrikščiai, yra valdomi Virupakša karaliaus, kurio simbolis yra gyvatė. Gandharvas arba dangaus muzikantai yra Dritaraštra karaliaus pasekėjai, kurį simbolizuoja liūtė. Skėtis – senovės Indijos karališkojo suvereniteto simbolis, o kardas – kovos meistriškumo ženklas. Vaišravanos simbolis – mangustinis, kuris simbolizuoja dosnumą, priešingybę godumui.

Pavadinimai

Keturių dangiškųjų karalių pavadinimai, naudojami skirtingose kalbose: 

• • Sanskrito kalba: Caturmahārāja Chaturmahārājikā (चतुर्महाराज; Keturi didingieji karaliai) arba Lokapāla (लोकपाल; Pasaulio globėjai)

• • Kinų kalba: Tiānwáng (天王; Dangiškieji Dievai), Sì Tiānwáng (四天王; Keturi Dangiškieji Dievai) arba Sì Dà Tiānwáng (四大天王; Keturi didieji dangiškieji Dievai)

• • Korėjiečių kalba: Cheonwang (天王/천왕; Dangiškieji Dievai), Sacheonwang (四天王/사천왕; Keturi dangiškieji karaliai) arba Sadae Cheonwang (四大天王/사대천왕; Keturi didieji dangiškieji karaliai)

• • Japonų kalba: Shitennō (四天王; Keturi dangiškieji karaliai)

• • Vietnamiečių kalba: Tứ Thiên Vương (四天王; Keturi dangiškieji karaliai)

• • Tibetiečių kalba: rgyal chen bzhi (རྒྱལ༌ཆེན༌བཞི༌; Keturi didieji karaliai)

• • Mongolų kalba: Tengeriin dörwön xaan (ᠳᠥᠷᠪᠡ ᠮᠠᠬᠠᠷᠠᠨᠵᠠ Тэнгэрийн дөрвөн хаан; Keturi dangaus karaliai)
  • Tajų kalba: Chatumaharacha (จาตุมหาราชา; Keturi didieji karaliai) arba Chatulokkaban (จตุโลกบาล; Keturi pasaulio globėjai)

Vaišravana

Reikšmė: Visa girdintis.
Apibūdinimas: Vaišravana – vyriausias iš keturių dangiškųjų karalių, lietaus valdovas, stebintis ir saugantis žemiškojo pasaulio Šiaurę. Jo simboliniai ginklai – skėtis ir pagoda. Vaišravana dažnai vaizduojamas dešinėje rankoje laikantis skėtį bei dėvintis sunkiasvorius šarvus. Japonijos atveju, Vaišravana dažnai vaizduojamas vienas, tačiau nepaisant to jis vis tiek atstovauja visus keturis dangiškuosius karalius. Vaišravana reziduoja savo krištoliniuose rūmuose iš kurių valdo Utarakuru kontinentą. Jis dažnai siejamas su senovės Indijos dievu Kubera – turto viešpačiu. Šis karalius visada viską girdi, jis nuolatos klauso ką žmonės kalba.
Vaišravana taip pat žinomas kaip ,,Išmintingasis dangiškasis karalius“, kuris naudoja savo skėtį išsklaidyti iliuzijoms ir išsiblaškymui, taip leisdamas žmonėms susikoncentruoti į tyrąją Dharmą. Kartais vietoje skėčio jis turi pergalės vėliavą arba mangustą, kurie primena jo perglę prieš Nagas. Manoma, kad mangustas gali pagaminti neįkainojamas brangenybes. Nors Vaišravana yra laikomas turto Dievu, tačiau „turtu“ yra vadinamas jo išmanymas apie Dharmą. Ši dievybė savo rankose gali laikyti kardą arba trišakį. Kartais jo kairėje rankoje galime pamatyti indą arba stupą pilną brangenybių. Vaišravana yra ir jakšų karalius.
Spalva: geltona ir žalia
Simboliai: skėtis, mangustas, stupa.
Sekėjai: jakšai
Kryptis: Šiaurė
Pavadinimai kitomis kalbomis:
– Kinų kalba: 毗沙門天 / 毗沙门天, 多聞天王 / 多闻天王 (Duō Wén Tiānwáng)
– Japonų kalba: 多聞天 (Tamon-ten), 毘沙門天 (Bishamon-ten)
– Korėjiečių kalba: 다문천왕 / 多聞天王 (Damun-cheonwang)
– Vietnamiečių kalba: Đa Văn Thiên
– Tibetiečių kalba: རྣམ་ཐོས་སྲས་ (Namthöse)

Virudhaka

Reikšmė: Verčiantis augti.
Apibūdinimas: Virudhaka yra Pietų karalius. Jis vėjo valdovas, kuris skatina gerą šaknų augimą. Jo simbolinis ginklas yra kardas, kurį šis laiko dešinėje savo rankoje, siekdamas apginti Dharmą bei pietinį kontinentą. Karalius reziduoja stiklo rūmuose, iš kurių valdo Džambudvipos žemyną. Virudhaka siejamas su Hinduizmo dievu Jama – požemių karaliumi ir mirties dievu.
Virudhaka yra kumbhandų – moliūgo formos demonų, karalius. Dažnai jis yra vaizduojamas su prispaustais demonais po savo pėdomis, kuris yra blogio valdymo simbolis. Taip mums yra primenama, jog šis karalius turi rūstybės aspektų.
Spalva: mėlyna
Simbolis: kardas
Sekėjai: kumbhanḍai
Kryptis: Pietūs
Pavadinimai kitomis kalbomis:
– Kinų kalba: 留博叉天 / 留博叉天, 增長天王 / 增长天王 (Zēng Zhǎng Tiānwáng)
– Japonų kalba: 増長天 (Zōchō-ten)
– Korėjiečių kalba: 증장천왕 / 增長天王 (Jeungjang-cheonwang)
– Vietnamiečių kalba: Tăng Trưởng Thiên
– Tibetiečių kalba: ཕགས་སྐྱེས་པོ་ (Phakyepo)

Dritaraštra

Reikšmė: Palaikantis karalystę.
Apibūdinimas: Dritaraštra yra Rytų karalius, muzikos dievas, kurio simbolinis ginklas yra pipa (styginis instrumentas). Dritaraštra yra darnus ir gailestingas, todėl saugo visas būtybes. Muzikos pagalba jis stengiasi atversti kitus į budizmą. Dritaraštra gyvena aukso rūmuose ir valdo Purvavidehos kontinentą. Dritaraštra dažnai siejamas su hinduizmo dievu Indra, griaustinio viešpačiu, kuris stengiasi išsaugoti harmoniją Žemėje. Jo liutnia simbolizuoja lengvumą, patogumą, harmoniją arba balansą. Liutnios stygos negali būti nei per daug įtemptos, nei per daug laisvos. 
Jis yra gandharvų arba dangaus muzikantų, kurie mene dažniausiai yra vaizduojami kaip angelai, karalius. Iniršęs Dritaraštra gali ištraukti stygas iš savo instrumento ir sukelti stiprius vėjus. Vėjas pučia į dievybės priešų laužus tol, kol jų stovyklos sudega iki pamatų. Dritaraštra, kaip ir Virudhaka, kartais laiko savo rankose kardą. Kardas – tai sustiprintas Dritaraštros simbolis ,,Apginti tautą“, kuris primena mums, kad net ir būdama muzikantu, ši dievybė yra didžios galios ir stiprybės įsikūnijimas.
Spalva: balta
Simbolis: pipa
Sekėjai: gandharvai
Kryptis: Rytai
Pavadinimai kitomis kalbomis:
– Kinų kalba: 多羅吒天 / 多罗吒天, 持國天王 / 持国天王 (Chí Guó Tiānwáng)
– Japonų kalba: 持国天 / 治国天 (Jikoku-ten)
– Korėjiečių kalba: 지국천왕, 持國天王 (Jiguk-cheonwang)
– Vietnamiečių kalba: Trì Quốc Thiên
– Tibetiečių kalba: ཡུལ་འཁོར་སྲུང་ (Yülkhorsung)

Virupakša

Reikšmė: Visa matantis.
Apibūdinimas: Virupakša yra visa matantis Vakarų karalius. Tarsi akys danguje jis pastebi žmones, kurie netiki Budizmu ir juos atverčia į šį tikėjimą. Virupakša yra asocijuojamas su hinduizmo dievu Varuna, visuotinės tvarkos valdovu. Manoma, jog taip pat kaip ir hinduistų dievybei Varunai, Virupakšai pasaulį stebėti padeda tūkstantis akių. Senovinė jo vardo reikšmė – ,, tas, kuris turi plačių tikslų”. Ši dievybė gyvena sidabriniuose rūmuose ir valdo Aparagodanijos kontinentą. 
Jo simbolinis ginklas yra gyvatė, kuri indikuoja mums, jog šis dangiškasis karalius yra nagų valdovas. Jis siekia pakelti mūsų sąmoningumo lygmenį ir įkvėpti mūsų viduje Bodhi mintis. Dėl to, jis yra vadinamas ,,visa matančiu dangiškuoju karaliumi”. Šio dangiškojo karaliaus neigiama pusė taip pat yra išreikšta per gyvatės simbolį. Gyvatės nėra nei blogos, nei geros, tačiau jos visada yra nenuspėjamos.
Spalva: raudona
Simbolis: gyvatė, stupa, perlas
Sekėjai: nagos
Kryptis: Vakarai
Pavadinimai kitomis kalbomis:
– Kinų kalba: 毗琉璃天 / 毗琉璃天, 廣目天王 / 广目天王 (Guăng Mù Tiānwáng)
– Japonų kalba: 広目天 (Kōmoku-ten)
– Korėjiečių kalba: 광목천왕, 廣目天王 (Gwangmok-cheonwang)
– Sino-vietnamiečių kalba: Quảng Mục Thiên
– Tibetiečių kalba: སྤྱན་མི་བཟང་ (Chenmizang)

Keturių dangiškųjų karalių atsiradimas Kinijoje ir Japonijoje

Keturių dangiškųjų sergėtojų vaizdinys apytiksliai VI a. iš Indijos pasiekė Kinijos bei kitų Azijos šalių kultūras. Vienas iš ankstyviausių keturių dangiškųjų karalių atvaizdų yra rastas Kinijos Dunhuango urvuose ir siekia mūsų eros VI a. pabaigą, tačiau tai nėra vienintelis tokio tipo pavyzdys. Yra manoma, jog Kinijoje esanti akmeninė Vaišravanos statula, rasta Longmeno urvuose, Fengsiano šventykloje (kin. 奉先寺 Fengxian) buvo skulptorių sukurta apytiksliai 672-675 m.

Keturi dangiškieji karaliai Japoniją pasiekė VI a. pabaigoje. Nihongi teigia (jap.日本紀), jog princas Šiotoku meldėsi šioms dievybėms, prašydamas apginti Mononobe-no Moriją (jap. 物部守屋 Mononobe-no Moriya) nuo priešų, kurie pasisakė prieš budizmo religijos įvedimą Japonijoje. Šiotoku pasiekęs pergalę prieš savo oponentus pastatė keturių karalių šventyklą.

Japonija yra valstybė, sudaryta iš daugybės salų. Keturių dangiškųjų karalių konseptas pasiekęs šalį netruko išplisti po visas šios teritorijos salas. Dauguma Japonijos regioninių šventyklų gali pasigirti turėdamos visų keturių dangiškųjų dievybių statulas. Dangiškieji karaliai Japonijoje yra dažnai aptinkami japonų ezoterinio budizmo sektų praktikose, įvairiose mandalose ir pan. Vis dėlto IX a. dangiškųjų karalių reikšmė sumenko. Jų vietą pakeitė tokios dievybės kaip Dhjani budos, Vidjaradžos ir dvylika devų.

Keturi dangiškieji karaliai ir Japonijos mitologija

Japonijoje keturi dangiškieji karaliai yra laikomi keturių pasaulio šalių krypčių sergėtojais, Budos, bodhisatvų, budizmo ir visos žmonijos gynėjais. Šios dievybės yra dažnai vaizduojamos kaip žiaurios ir siaubą keliančios karių figūros. Neretai šių dievybių savybės įvairiose meno formose yra sustiprinamos panaudojant ugnies aureolės simboliką. Kinijos ir Japonijos kultūrose dangiškieji karaliai dažniausiai vaizduojami stovintys ant demoniškų įsikūnyjimų (jap. 邪鬼 Jaki), kurie simbolizuoja karalių galią bei ryžtą nugalėti blogio jėgas.

Vienas pirmųjų kūrinių, kuris supažindino Japonijos kultūrą su keturių dangiškųjų karalių koncepcija buvo ,,Suvarnaprabhasa–sutra“. Viename iš šios sūtros skyrių, pavadintų ,,Shitennō-bon“ (Keturi dangiškieji karaliai) teigiama, jog keturi dangiškieji karaliai patikino ir užtikrino Budą sakydami, jog: ,,Jei vyras turintis šią sūtrą eina į karaliaus sferą ir karalius eina pas vyrą, klauso sūtros ir apsaugo bei gerbia jį, keturi dangiškieji karaliai sąžinigai gins valdovą, jo sferą, palengvins jo kančias ir apipils jį ramybe. Jei vienuoliai, vienuolės bei tikintieji turės šią sūtrą ir karalius taip pat garbins, dangiškieji karaliai užtikrins ramybę ir išvaduos juos nuo rūpesčių. Jei vienuoliai, vienuolės ir tikintieji skaitys šią sūtrą ir garbins, gerbs ir aukštins karalius tai, dangiškieji karaliai privers kitus karalius gerbti bei aukštinti šį valdovą. Kai ši sūtra bus skaitoma karaliaus rūmuose, keturi dangiškieji karaliai atvyks į rūmus kartu su savo šeimininkais: Brahma, Indra, Sarasvati, Lakšmi, Prithivi, Mahešvara, Pancika, Hariti ir jos penkiais šimtais vaikų. Buda pagyrė keturis dangiškuosius karalius ir liepė jiems saugoti karalius kurie turėjo, gerbė ir garbino sūtrą. Keturi dangiškieji dievai turi apsaugoti jų rūmus ir karalystę, nugalėti jų priešininkus, padėti atsikratyti kančių ir palaiminti juos ramybe.“ (Saroj Kumar Chaudhuri, 2003)

Shitennō simboliai Japonijoje atspindi ne tik keturių dangiškųjų karalių kilmę iš hinduizmo, bet taip pat parodo Kinijos padarytą įtaką šios šalies kultūrai.  Šios dievybės Japonijoje yra siejamos ir su keturiomis kinų mitinėmis būtybėmis – mėlynuoju drakonu, raudonuoju paukščiu, baltuoju tigru ir juoduoju vėžliu. Šios būtybės, kurios yra dažnai vaizduojamos kinų mene ir yra Kinijos imperatoriaus dangiškojoje emblemoje, taip pat žinomos kaip keturių pasaulio šalių krypčių sergėtojos. Kiekvienai iš šių mitinių būtybių, lygiai taip pat kaip ir keturiems dangiškiesiems karaliams, yra priskiriamas atitinkamas metų laikas, tam tikras gamtos elementas, spalva, vertybės ir pan. Vis dėlto Japonijos atveju, šios keturios kinų mitinės būtybės buvo pakeistos į Budizmo atitikmenis, tai yra keturis dangiškuosius karalius.

Vienoje iš japonų pasakų yra sakoma, kad didvyris Raiko keliavo su keturiais kompanionais, kuriuos vadino karaliais sergėtojais. Jie buvo Wanatabe, Urabe no Suetake, Usui Samitsu ir Kaidomaru arba kitaip Sakata no Kintoki.

Ramajanos epas

Šie hinduizmo dievai taip pat yra minimi Ramajanos epo  ištraukose:

Gali Jis, kurio rankos griauna
Rytuose būti tavo sargyba ir skydas
Gali Jama globa būti Pietų draugu
Ir Varun rankos ginti Vakarus
Ir leisti Kuvera, aukso valdovui
Šiaurę laikyti su tvirta apsauga.

,,Jis, kurio rankos griaunia” yra Indra (Dhṛtarāṣṭra); ,,Varun” ir ,,Kuvera” – alternatyvi Varuna (Virūpākṣa) ir Kubera (Vaiśravaṇa) rašyba. Kubera taip pat kartais yra vadinamas Soma. Keturi dievai yra ne tik siejami su keturiomis pasaulio šalių kryptimis, bet taip pat ir su keturiomis planetomis: Jama su Marsu, Indra – Jupiteriu, Kubera – Venera, Varuna – Merkurijumi.

Keturi Dangiškieji Karaliai ir Todaidži šventykla

Didžioji Budos salė Todaidži šventykloje (jap. 東大寺 Tōdaiji) Naros mieste, buvo atstatyta XVIII a. pradžioje. Šventykloje esančios dvi didžiulės medinės Virupakšos ir Vaišravanos statulos buvo išdrožtos Edo periodo metu, vykstant Todaidži šventyklos rekonstrukcijos procesui. Darbas su šiomis dviejomis dangiškųjų karalių statulomis buvo pradėtas 1799 m. Misogi kaji (jap. 御衣木加持) – ezoterinė praktika, skirta išvalyti ir pašventinti medieną prieš jos drožinėjimą, Virupakšos statulai buvo atlikta būtent 1799 m., o po to tas pats ritualas buvo pakartotas ir Vaišravanos statulos medienai. Teigiama, jog tuo metu šventykla neturėjo pakankamų finansinių išteklių pagaminti keturioms dangiškųjų karalių statuloms, todėl Vaišravanos statula buvo vienintelė, kuri buvo nudažyta. Virupakšos statula buvo  pabaigta, tačiau jos atveju, polichromijos metodas nebuvo pritaikytas. Dėl minėto lėšų stygiaus, Virudhakaos bei Dhritaraštros statulos niekada taip ir nebuvo pabaigtos. Iki šių dienų yra išlikusios tik išdrožtos jų galvos, kurios taip pat saugomos Todaidži šventyklos komplekse.

Naudota literatūra

1. buddhist-artwork.com, Shitenno (Four Heavenly Kings), Shitennō Catalog. Prieiga per internetą: <http://www.buddhist-artwork.com/html/shitenno__four_heavenly_kings_.html> [žiūrėta 2018-05-15].
2. Chaudhuri, Saroj Kumar, 2003. Hindu Gods and Goddesses in Japan. Vedams eBooks (P), Naujasis Delis.
3. Jeremy Roberts, 2010. Japanese Mythology A to Z. JAV.
4. JPTAN2012, 2017. THE FOUR HEAVENLY KINGS: GETTING TO KNOW FOUR POWERFUL BUDDHIST GODS THAT HELPS BESTOW WEALTH, SUCCESS, PEACE, AND PROTECTION. Prieiga per internetą: <https://sanaakosirickylee.wordpress.com/2017/08/30/the-four-heavenly-kings-getting-to-know-four-powerful-buddhist-gods-that-helps-bestow-wealth-success-peace-and-protection/> [žiūrėta 2018-05-15].
5. Muller C., 2003. A DICTIONARY OF CHINESE-BUDDHIST TERMS. William Edward Soothill ir Lewis Hodous, A Dictionary of Chinese Buddhist Terms.  Creative Commons License. 1p., 306p., 482 p., 486p. Prieiga per internetą: <http://mahajana.net/texts/soothill-hodous.html> [žiūrėta 2018-05-15].
6. Schumacher M., SHITENNŌ = Four Heavenly Kings, Guardians of the Four Compass Directions. The Four Heavenly Kings at Tōdaiji Temple. Prieiga per internetą: <http://www.onmarkproductions.com/html/shitenno.shtml> [žiūrėta 2018-05-14].
7. The Soka Gakkai, 2002. Dictionary of Buddhism: Four Heavenly Kings. Prieiga per internetą: <https://www.nichirenlibrary.org/en/dic/Content/F/163> [žiūrėta 2018-05-15].
8. The Temple Guy, The Four Heavenly Kings, Keepers of the Four Directions. Preiga per internetą: <http://thetempleguy.com/mi-le-fo/ascent/174kings.htm> [žiūrėta 2018-05-15].
9. Walther S., 2010-2016. The Four Heavenly Kings – Shitenno, Prieiga per internetą: <http://japanesesymbolsofpresence.com/heavenly_kings.html> [žiūrėta 2018-05-14].

Redagavo Andrius Bimbiras