Krokodilas (japonų mitologija)

Krokodilai, arba vani (jap. 和邇, wani), yra jūrų pabaisos, gyvenančios giliuose vandens telkiniuose. Jos turi ilgus gyvatiškus kūnus, pelekus ir gali kvėpuoti tiek po vandeniu, tiek išnirusios į paviršių. Vani taip pat gali keisti savo pavidalą į žmogaus.

Kilmė

Žodis „vani“ pirmąkart paminėtas pirmuosiuose rašytiniuose japonų mituose – Kodžikyje (jap. 古事記) ir Nihonšiokyje (jap. 日本書紀). Po kurio laiko buvo užrašomas rašmeniu 鰐, o terminu „vani“ pradėta vadinti ryklius ir kitas jūrų pabaisas, su kuriais žvejai galėdavo susidurti jūroje. Kadangi jūra buvo pavojinga ir paslaptinga vieta, jūreiviai galėjo manyti, kad rykliai – galingos legendų gyvatės. Laikui bėgant žodžio reikšmė išsiplėtė ir apėmė dar ir krokodilus. Šiais laikais šis žodis reiškia „krokodilas“ ir yra retai vartojamas jūrų drakonams įvardyti.

Yra diskutuojama, ar terminas „vani“ kilo Japonijoje, ar atkeliavo iš kitų kultūrų. Aston (1972, p. 61, 3 pastaba) mano, kad pats žodis „vani“ yra kilęs ne iš japonų, o iš korėjiečių kalbos žodžio „wang-i“, kuris reiškia karalių.

Personažai ir jų galia

Krokodilai yra vandenynų valdovai ir jūrų dievai. Jie gyvena koralų rūmuose, giliame vandenyno dugne. Šios būtybės turi sudėtingą politinę hierarchiją, ji tokia pati kaip ir paviršinio pasaulio. Pavyzdžiui, yra karaliai ir karalienės, princai ir princesės, kurtizanės, tarnai ir t. t.

Vatacumis (jap. 綿津見, Watatsumi), dar vadinamas Riūdžinu (jap. 龍神, Ryūjin, liet. „drakono dievas“), užima aukščiausią poziciją. Iš savo povandeninių rūmų (jap. 竜宮城, Ryūgū-jō) valdo jūrą, be to, kontroliuoja vandenyno atoslūgius ir tėkmę naudodamas potvynių ir atoslūgių brangakmenius.

Legenda

Viena garsiausių legendų yra apie princesę Tojotamą (jap. 豊玉姫 Toyotama hime), Vatacumio dukrą, ištekėjusią už sausumos gyventojo vardu Horis (jap. 火折 Hoori). Horis ir jo brolis Hoderis (jap. 火照命 Hoderi) buvo saulės deivės Amaterasu anūkai.

Vieną dieną Horis pasiskolino iš brolio žuvies kabliuką ir jį pametė. Brolis pareikalavo, kad Horis surastų ir grąžintų kabliuką. Horis nusprendė jo ieškoti vandenyne, tačiau rasti kabliuko nepavyko. Užuot radęs kabliuką, aptiko jūros valdovo Vatacumio rūmus. Jis paprašė jūros valdovo pagalbos ir šis jam padėjo rasti pamestą kabliuką.

Tuo metu Horis įsimylėjo Tojotamą, drakono dievo dukrą. Jie susituokė ir trejus metus gyveno jūros dugne. Galiausiai Horis pasiilgo namų ir troško vėl pamatyti savo šalį, kurioje anksčiau gyveno. Kartu su žmona grįžo į paviršių, su savimi pasiėmė pamestą Hoderio kabliuką. Gyvendama sausumoje, Tojotama pagimdė sūnų. Kai prasidėjo gimdymas, ji paprašė Horio nežiūrėti į ją, nes turėjo atgauti tikrąją pavidalą, kad galėtų pagimdyti vaiką. Horį apėmė smalsumas, todėl jis slapčiomis žiūrėjo į savo žmoną, kol ši gimdė. Jis buvo sukrėstas, kai pamatė, kad jų ką tik gimusį vaiką sūpuoja ne jo žmona, o didžiulis krokodilas. Žinoma, tas krokodilas ir buvo jo žmona, tik savo tikruoju pavidalu. Tojotama supyko ir negalėjo atleisti vyrui už tai, kad nesilaikė duoto žodžio. Jautė tokią gėdą, kad bėgte pabėgo atgal į vandenyną ir daugiau niekada nebematė nei Horio, nei savo sūnaus.

Nors Tojotama ir paliko savo sūnų, jos sesuo Tamajori (jap. 玉依毘, Tamayori) atvyko į žemę ir jį užaugino. Berniukas užaugo, vedė mamos seserį ir kartu jie susilaukė sūnaus vardu Džimmu (jap. 神武, Jimmu). Pasak Kodžiki, Džimmu tapo pirmuoju Japonijos imperatoriumi.

Literatūros sąrašas:

1. Aston, W., 1896. Nihongi. London: Pub. for the Society by K. Paul, Trench, Trübner & col., Limited.
2. Meyer, M., 2021. Wani. Yokai.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2021 m. lapkričio 6 d.].
3. Visser, M., 2008. The dragon in China and Japan. New York: Cosimo.

Redagavo Ina Klimavičiūtė