Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Ninigis

Parašė Miglė Gribauskaitė - 2015-05-14 - Japonija

Ninigis

Ninigis – legendinis Japonijos imperatorių pirmtakas. Japonijos mitologijoje buvo daug dievų, kurių giminystės ryšiai puikiai aprašyti. Iki Amaterasu (aukščiausiosios dievybės) anūko jie valdė tik dangaus karalystę, tačiau po Amaterasu anūko nužengimo į žemę prasidėjo naujas valdymo etapas. Amaterasu ir Takaki no kami palikuoniui buvo liepta nužengti į Nendrių lygumų kraštą ir jį valdyti, tačiau kaip tik tuo metu, šis dievas susilaukė sūnaus – Dangiškojo Daigų Dangaus Gausos ir Žemės Gausos Dievo Jaunuolio (Ame nikishi kuninikishi amatsuhito hikoho no ninigi no mikoto). Jam buvo paliepta: „Šią Gausių nendrių lygumų ir Jaunų ryžių daigų šalį pavedame tvarkyti tau. Todėl, kaip liepta, turi nužengti iš padangių į žemę.“

Ninigis prieš nužengdamas į žemę gavo vedlį žemiškąjį dievą (Suradahikonokami), jaunuolį iš Surados. Kai vyriausieji dievai paskirstė pareigas, atsiuntė dar penkis giminės vadovus dievus: Dangiškąjį Mažojo Stogo Dievą (Ame no koyane no mikoto), Dovanas Nešantį Dievą (Futodama no mikoto), Dangiškąją Narsiąją Deivę (Ame no uzume no mikoto), Deivę Liejinių Meistrę (Ishikoridome no mikoto) ir Brangakmenių Briaunų Šlifuotoją Protėvį (Tamanoya mikoto). Iš šių dangaus dievybių vėliau ėmė save kildinti garsios giminės ir šeimos, paveldėjusios jų veiklas bei amatus. Ninigio senelė įteikė tris dovanas Amaterasu: vėrinį (Yasaka no Magatama), kardą (Kusanagi no Tsurugi) ir veidrodį, pavadintą Jaata ne Kagami (Yaata ne Kagami); jis, kaip teigė Didžioji Dievybė, yra jos siela, todėl paliepė gerbti veidrodį taip, kaip ją pačią.

Ninigis nužengęs į žemę sustojo seklumoje prie Dangiškojo plaukiojančio tilto, o po to užkopė į Takačiho kalno viršūnę – Kudzifurutatę. Dar du dievai: Dangiškasis Gausios Saulės ir Dangiškasis Dievas iš Kumės, apsiginklavę stojo priešais Ninigį ir pradėjo jam tarnauti. Abu dievai tarė: „Ši žemė yra priešais Karos šalį (t. y. Korėją). Todėl ši žemė, į kurią ryto saulė nutvieskia, žemė, kurią vakaro saulė apšviečia, išties yra labai gera vieta“. Ninigis ir jo sargai ant uolų pastatė rūmų stulpus, iki pat Aukštojo dangaus lygumos iškėlė stogo žirgelius ir ten įsikūrė.

Ninigio vedybos
Daigų Gausos Dievas Jaunuolis sutiko nuostabaus grožio merginą ir jos tėvo Didelių kalnų Dievo Dvasios (Oojamacumi no kami) paprašė dukters rankos. Šis labai apsidžiaugė ir drauge atidavė ir vyresniąją dukterį Ivanagę. Tačiau jaunikiui vyresnioji dukra pasirodė atgrasi, tad išsiuntė ją atgal, pasiliko jaunesnę ir gražesnę seserį – Išsiskleidusių Medžių Žiedų Mergelę (Ko nohana no sakuja bime). Didelių kalnų Dievo Dvasia tarė: „Priežastis, dėl kurios abi savo dukteris siunčiau tau tarnauti drauge, yra tokia: prieš išsiųsdamas daviau priesaiką, kad jei pasinaudosi Ivanaga-hime, dangiškųjų dievų palikuonių gyvenimas visados bus amžinas kaip uola <…>, o jeigu pasinaudosi tik jaunėle – jų gyvenimas pražys taip, kaip žiedai ant medžių pražysta“. Štai kodėl Didenybių Imperatorių gyvenimas neilgas.

Ninigio žmona – Išsiskleidusių Medžių Žiedų Mergelė pajuto, kad yra nėščia, tačiau Dievas suabejojo nėštumu, nes kartu su ja buvo praleidęs tik vieną naktį. Išsiskleidusių Medžių Žiedų Mergelė pareiškė, jei kūdikis nuo žemės dievo, ji nepagimdys sėkmingai, tačiau jei nuo dangiškojo dievo, tada gimdymas pasiseks. Kai atėjo laikas gimdyti, ji užsidarė erdviose patalpose ir sėkmingai pagimdė liepsnose, kurias pati sukėlė. Jos pirmagimis buvo pavadintas Dievu Šviečiančiąja Ugnimi (Hoderinomikoto). Kiek vėliau gimė ir kiti Ninigio vaikai: Dievas Virpančioji Ugnis (Hosuseri no mikoto), Dievas Prilenkiančioji Ugnis (Hoori no mikoto), dar vadinamas Dangiškuoju jaunuoliu Šventuoju Dievu (Amucuhikokikohohodemino mikoto).

 

Naudota literatūra:

  • Mikailionis, V. 1998.Japonijos mitai ir legendos.
  • Storm, Rachel.Rytų mitologijos enciklopedija.

 

Nuorodos į svetaines:

 

 

Redagavo Justina Tumaitė

4 votes