Secubunas

Secubunas (jap. 節分, Setsubun) – tai Japonijoje vykstanti šventė, skirta sutikti naują pavasario sezoną. Šventė vyksta tarp vasario 2 d. ir 4 d., ir yra švenčiama kaip vienas iš pavasario festivalio (jap. 春祭り harumatsuri) dalių.

Kilmė ir istorija

Secubuno atsiradimas siejamas su VIII a. iš Kinijos į Japoniją atvežta tsuina (追儺) tradicija. Tai yra ceremonija, skirta piktųjų dvasių išvarymui prieš sutinkant pavasario sezoną. Per pačią ceremoniją yra atliekamas šokis bandant atsikratyti piktųjų dvasių, o atlikėjai turi dėvėti ypatingas kaukes čido (jap. 治道 chidou), kad įbaugintų dvasias ir jas išvytų. Iš pradžių šeimos praktikavo ritualą savo namuose, bet einant laikui šį tradicija buvo išplėtota ir atliekama įvairiose šventyklose.

Paskirtis

Šventės paskirtis yra tokia kad per ją yra atsisveikinamą su prabėgančia žiema, taip pat bandant išvaryti visas patirtas nesėkmes per praėjusius metus, bandant sutikti ateinantį šiltąjį metų laiką su laime ir sėkme. Kultūrine prasme tai reiškia, kad per visą praeitą sezoną yra sukaupta daug neigiamos energijos, ir Secubun paskirtis yra jos atsikratyti, kad naujai sutiktas sezonas būtų sėkmingas. 

Papročiai

Svarbiausias šios šventės objektas yra skrudintos sojų pupelės (jap. 福豆 fukumame). Jos yra naudojamos siekiant atbaidyti piktąsias dvasias. Per Secubuną, šeimos naria meta saujas šių pupelių pro savo priekines duris. Pati pupelių metimo praktika vadinasi mameki (jap. 豆撒き mameki). Piktosios dvasios negali pakęsti šių pupelių, ir manoma, kad tai juos atbaido. Atbaidant piktąsias dvasias yra tikima, kad artėjantys metai bus laimingi.

Kartais pačios pupelės yra suvalgomos arba naudojamos įvairiuose patiekaluose. Kai kuriose šaltiniuose yra teigiama, kad sojos pupelės atbaido piktąsias dvasias dėl to, kad yra siejamos su vasara ir ugnies elementu. Šintoizmo religijoje ugnis yra galingiausias elementas. Sakoma, kad ugnies elementas turi galią sujungti gyvųjų ir dvasių pasaulius, arba kitaip sakant “atidaryti praėjimą tarp dviejų pasaulių”. Priežastys, kodėl ugnies elementas yra kenksmingas piktosioms dvasioms yra tai, kad ugnis naikina tokius reiškinius arba tai simbolizuoja motyvaciją keistis ir keliauti toliau”… nėra tai, kad objektai skirti kremavimui nebėra naudingi, bet kad jie yra matomi kaip kažkas, kas jau atliko savo vaidmenį ant šios egzistencijos pusės ir privalo dabar rituališkai pereiti į kitą pusę, su ugnimi esančiu galingu elementu, kuris atveria tą praėjimą.” (Kwansei Gakuin Universitetas, 2014).

Piktosios dvasios, kurios atlieka pagrindinį vaidmenį per Secubuną, yra Oni (jap. 鬼; oni). Tai yra jokajai (jap. 妖怪, youkai), kuriuos galima būtų palyginti su vakarietiškais demonais, troliais ir žmogėdromis. Šie padarai yra dažniausiai vaizduojami kaip raguoti netvarkingi milžinai, ir jie japonų kultūroje dažniausiai atlieka antagonisto vaidmenį. Medijoje, pasakose ir mituose šie padarai beveik visada užkerta kelią herojams ir pasinaudoja nekaltais žmonėmis savo savanaudiškiems tikslams, bei vaizduojami maitinantys žmogiena. Dėl savo blogos reputacijos ir neigiamos įtakos, oni buvo pradedami naudoti kaip reprezentacija piktosioms dvasioms per Secubun festivalį.

Kaip daugelis kitų švenčių, Secubun taip pat turi ir tam tikrus patiekalus kurie yra valgomi per šią dieną, vienas iš populiariausių ęsančių eho maki (jap. 恵方巻, ehoumaki), kuri išvertus į lietuvių kalbą reiškia “kelio į sėkmę ritinys“. Tai yra kaip įprastas sušis, tačiau šį versija yra gana stamboka, ir yra sakoma, kad jeigu visą suvalgysi, tai atneš sėkmės artėjančiais metais. Valgydamas turi būti tylus ir valgyti žiūrėdamas tik į vieną kryptį – šią kryptį lemia tų metų laimės dievas. Japonų mitologijoje egzistuoja Septyni Laimės Dievai (jap. 七福神, shichifukujin), kurie sakoma atneša sėkmės. Taip pat pats sušio ritinys yra padaromas naudojant septynis skirtingus ingredientus, iš kurių kiekvienas simbolizuoja vieną iš dievų.

Šaltiniai

1. Livejapan.com, 2021, “What is Ehomaki? Introducing the Lucky Direction for Setsubun 2021, and Where to Buy It!”, prieiga per internetą čia [žiurėta 2021.11.19].
2. Casal, U, A., 1957. Beans and the Setsubun festival of Japan, vol.22, 75-99 psl., prieiga per internetą čia [žiurėta 2021.11.06].
3. Kwansei Gakuin Universitetas, 2014. “The Ritual Significance of Purification Practices in Japan” vol.19, prieiga per internetą čia [žiurėta 2021.11.06].
4. Rogers, G., 2019. “Setsubun – the Japanese Bean-Throwing Festival”, priega per internetą čia [žiurėta 2021.11.06].
5. Sosnoski, D. “Introduction to Japanese Culture”, prieiga per internetą čia [žiurėta 2021.11.06].