Širakamio kalnai
Širakamio kalnai (jap. 白神山地 Shirakami sanchi, liet. „Baltojo dievo kalnai“) yra vienas UNESCO organizacijos saugomų pasaulio objektų Japonijoje. Šie kalnai išsidėstę Honšiū (本州 Honshū) salos šiaurinėje dalyje palei Japonijos jūrą, Aomori ir Akitos prefektūroje. Teritorija yra iškilusi 100–1243 m virš jūros lygio ir užima 16,939 ha. Šis kalnynas į saugomo paveldo sąrašus buvo įtrauktas 1993 m. (UNESCO World Heritage list).
Širakamio kalnyno kraštovaizdis
Trečdalį Širakamio kalnyno užima pirmasis ir iki šiol išlikęs lapuočių miškas Rytų Azijoje. Šiauriniuose šlaituose prieš daugiau nei 12 tūkst. metų pradėjęs augti miškas šiuo metu išplitęs didelėje teritorijoje.
Miškas turi savitą augaliją, ji primena prieš paskutinį ledynmetį buvusią gamtą. Daugelyje žemynų lapuočių miškai dėl kalnų grandinių negalėjo plėstis nuo ašigalio į Pietus, taip augalija supaprastėjo. Japonijoje miškai išlaikė augalų rūšių įvairovę – išsaugotas išskirtinumas ir sudėtingesnė gamtinė struktūra (UNESCO World Heritage list).
Širakamio kalnyno miškas
Širakamio kalnyno miškai, užimantys didelį plotą, sudaro gilius labirintus kalno viršūnėje ir stačiose kalvose. Didelė dalis teritorijos dar nėra ištirta, nes į kai kurias vietas labai sunku patekti. Kalnyne galima aptikti daug retų Rytų Azijos augalų, kurie įtraukti į saugomos Japonijos augmenijos sąrašą. Japonijoje ir visoje Azijoje šis miškas yra viena saugomiausių teritorijų, joje draudžiama žmogaus veikla – prie miško leidžiama auginti tik ryžius, laikomus gamtos ir natūralios atrankos dalimi.
Širakamio kalnyno lapuočių miške išlikusios augalų rūšys atspindi pasaulio klimato istoriją ir pokyčius. Miške pastebima amžių ir rūšių kaita, tobulėjimas ir vienos ar kitos rūšies išnykimas. Dėl šios priežasties miško augmenija yra labai svarbi antžeminiams klimato tyrimams, taip pat stebint tiek Eurazijos miškų ekosistemos procesus, tiek ilgalaikius gamtos pokyčius (UNESCO World Heritage list).
Nors miškas saugomas, didelė dalis buvo iškirsta vietinių gyventojų dėl medienos poreikio buitinėms priemonėms gaminti ir trūkstamos vietos ryžių laukams ir dirbamoms teritorijoms įkurti. Šiuo metu miškas atsodinamas, tačiau tokios rūšys kaip japoniškoji kedra pradėjo plėstis ir užimti senųjų lapuočių teritoriją šiaurinėje Širakamio kalno dalyje (Okaura, Harada 2002).
Tuo metu aplink gyvenvietes pradėta auginti ir nemodifikuotus bukmedžius – vėliau jie persodinami smėlingose teritorijose (tam skirta 16971 ha). Toks didelis plotas padeda palaikyti tvirtą bukmedžių ekosistemą. Vėliau ji plečiasi pati, tačiau prižiūrima, kad plėtimosi teritorija nesusimaišytų su kitomis augalijos rūšimis ir būtų išlaikoma vieninga ekosistema.
Bukmedžių teritorija prižiūrima labai griežtai, panaikinti beveik visi leidimai kirsti ir naikinti medžius net prie miško ribų. Tiesa, ir anksčiau miškas nebuvo labai kertamas dėl to, kad į jį sunku patekti ir žemės paviršius yra nelygus. Turistiniuose žygiuose lankomi tik miško pakraščiai ir senieji, dar išlikę miesteliai. Šie apribojimai padeda išsaugoti labai daug griuvėsių, senojo derliaus likučių; miškas lieka nepaliestas žmogaus, todėl ekosistema nekinta (UNESCO World Heritage list).
Širakamio kalnyno miško augmenija ir gyvūnija
Širakamio kalnynas patenka į klimato zoną, kuriai dėl Japonijos jūros įtakos būdingas gausus sniegas. Dėl šios priežasties kalnyno miškai turi vieną endeminę medžių rūšį – Fagus crenata, taip pat visada žaliuojančių mažųjų bambukų rūšį – Sasa kurilensis.
Prie šių augalijos rūšių prisideda ir ne viena gyvūnijos rūšis:
- juodasis genys (natūralus gamtos paminklas);
- japoninis goralas (ožkinė entilopė) (natūralus gamtos paminklas);
- kalnų erelis;
- auksinis erelis;
- japoniškosios makakos;
- miegapelė;
- azijietiškasis juodasis lokys (UNESCO World Heritage list).
Apsaugos ir miško valdymo reikalavimai
Japonijoje saugomas teritorijas valdo ne viena Vyriausybės ministerija, agentūros ir atitinkamos, pagal saugomą dalį, prefektūros. Taip organizacijų valdymo sistema tampa sudėtinga, nors veikia sklandžiai dėl tvirtų ryšių, bendravimo ir bendradarbiavimo. Širakamio kalnynas yra nacionalinis miškas, jį valdo ir saugo Japonijos Vyriausybė.
Kalnyne veiklą ir priežiūrą reglamentuoja trijų Vyriausybės agentūrų teisės aktai:
- Aplinkos ministerijos;
- Miškų saugumo tarnybos;
- Kultūros reikalų ministerijos.
Prie šių organizacijų priskiriamos ir dvi prefektūros – Aomori ir Akita.
Į Širakamio kalnyno saugomų teritorijų sąrašą įeina ir kelios atskiros teritorijos:
- Širakamio kalnyno gamtos draustinis (1972 m.);
- keletas nacionalinių parkų pagal Gamtos draustinio įstatymą (1957 m.);
- Cugaru nacionalinis parkas (津軽国定公園 Tsugaru Kokutei Kōen);
- Širakamio kalnyno nacionalinė laukinės gamtos apsaugos zona pagal Aplinkosaugos ir medžioklės įstatymą (2002 m.);
- Širakamio kalnyno miško ekosistemos rezervatas, apsaugotas pagal Miškų administravimo ir valdymo įstatymą (1951 m.) (Protected planet).
Kiekviena šių teritorijų patenka į Japonijos gamtos apsaugos sistemą ir turi labai griežtus įstatymus dėl įvairios veiklos teritorijoje ir aplink ją, taip pat dėl teritorijos plėtros.
Visoje teritorijoje vystymosi veikla apribota vadinamosios „Miškų ekosistemos rezervato“ sistemos. Taip išsaugomi senieji medžiai, palikti augti arba žūti natūralios atrankos metu. Pagrindinėse parko teritorijose draudžiama rinkti bet kokias žoleles ar augalus. Teritorija visą laiką stebima ir tvarkoma Nacionalinės apsaugos organizacijos. Augmenija išlaikoma stabili, neleidžiama jai plėstis į kitas teritorijas, todėl augalų rūšys biologiškai nesikeičia (UNESCO World Heritage list).
2014 m. teritorija ir jos apylinkės buvo įtvirtintos kaip Širakamio kalnų nacionalinė laukinės gamtos apsaugos zona: uždrausta kai kurių gyvūnų rūšių, tokių kaip juodasis lokys, japonų ožkinė antilopė (Capricornis crispus), japonų auksinis erelis, kalnų erelis ir juodasis genys, medžioklė.
Kai kurias gyvūnų rūšis saugo ne tik gamtinės teritorijos apsaugos, bet ir specialieji įstatymai. Pavyzdžiui, japonų ožkinė antilopė yra vadinamasis Gamtos paminklas, o auksinis erelis, kalnų erelis ir juodasis genys yra Nacionalinės nykstančių gyvūnų laukinėje gamtoje ir Gamtos paminklai (UNESCO, NHK).
1995 m. Aplinkos, Miškų ir Kultūros reikalų ministerijos bendrai suformavo Pasaulio paveldo saugojimo planą „Širakamio kalnynas“. Juo siekiama patobulinti šių įvairialypių teritorijų ir rūšių saugojimo įstatymus, pagal kuriuos visa teritorija saugoma kaip vienas bendras objektas.
Tais pačiais metais vietinės ministerijos ir prefektūros įsitraukė į teritorijos valdymą, įsteigdamos Širakamio kalnyno pasaulinio paveldo ryšių palaikymo komitetą. Taip siekta akyliau saugoti teritoriją, paskatinti vietinę bendruomenę labiau pažinti ir tausoti gamtą. Šios vietos ryšių komitetas prižiūri veiklą teritorijoje, koordinuoja turto valdymą, taip pat ir keitimąsi informacija, organizuoja renginius turistams, nors atvykėlių būta mažai. Nuo 2012 m. prie komiteto prisijungė daugiau savivaldybių. 2010 m. Rytų komitetas įsteigė Pasaulio paveldo srities „Širakamio kalnynas“ mokslininkų tarybą, ją sudaro patyrusių mokslininkų grupė. Ši organizacija platina žinias, kaip saugoti aplinką, dauginti naujas rūšis ir išsaugoti senąsias (UNESCO, NHK).
Naudota literatūra
- Bamboo garden, Sasa kurilensis. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. lapkričio 28d.].
- UNESCO World Heritage list, Shirakami-Sanchi. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. lapkričio 28d.].
- Okaura, T., Harada, K. 2002. „Phylogeographical structure revealed by chloroplast DNA variation in Japanese Beech (Fagus crenata Blume)“, Heredity, 88, p. 322-329. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. lapkričio 28d.].
- Protected planet. Shirakami-Sanchi in Japan. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. lapkričio 18d.].
- UNESCO, NHK 2010. Shirakami-Sanchi. [Video]. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 m. lapkričio 18d.].
Redagavo Kristina Tutlytė
