Širime

Širime (jap. 尻目, Shirime) pavadinimas yra suteiktas vienam Tekančios Saulės šalies jokajui (jap. 妖怪, Yōkai). Jis Japonijoje taip pat yra žinomas Nupori-Bodzu (jap. ぬっぽり坊主, Nuppori-bōzu) vardu.

Šios būtybės pavadinimas yra sudarytas iš dviejų kandži (jap. 漢字, Kanji) ženklų – širi (jap. 尻, Shiri, liet. „užpakalis“ ir me (jap. 目, Me, liet. „akis“).

Širime terminas japonų kalboje turi neigiamą reikšmę bei gali būti naudojamas siekiant apibūdinti žmogaus akių žvilgsnį atgal arba į šoną.

Kilmė

Edo periodo (jap. 江戸時代, Edo jidai) poetas Josa Buson (jap. 与謝蕪村, Yosa Buson, 1716-1784 m.) aprašė širime savo darbe, pavadintame „Busono jokajų iliustracijų rinkinys“ (jap. 蕪村妖怪絵巻, Buson yōkai emaki). Tai yra vienintelis žinomas iki mūsų dienų išlikęs rašytinis šaltinis, kuriame buvo paminėta ši aukščiau paminėta būtybė.

Išvaizda

Josa Buson savo darbe ne tik pavaizdavo širime, bet taip pat pateikė šį būtybės išvaizdos apibūdinimą: „Kiotas, Katabiros sankryžos pabaisa vardu Nupori-bodzu. Ji neturi nei akių, nei nosies. Vienintelė akis yra vietoje išeinamosios angos. Akis skleidžia šviesą.“

Elgsena

Širime patinka gąsdinti žmones. Jos taikiniais neretai tampa keliautojai ar kiti tamsiose gatvėse vaikštantys pavieniai žmonės.

Ji savo pasirinktas aukas gali išgąsdinti dviem skirtingais būdais.

Pirmiausia, ši būtybė gali sudaryti iliuziją, jog turi eilinio žmogaus veidą, tačiau vėliau ji gali savo auką išgąsdinti parodydama jai savo tikrąją beveidę formą.

Antra, širime savo auką gali išgąsdinti pasilenkdama ir parodydama jai savo užpakalio išeinamąją angą, kurioje, aukos nuostabai, staiga sužimba šviečianti būtybės akis.

Dėl išvaizdos ir elgsenos panašumų, Širime yra neretai sumaišomas su kitu Japonijos jokajumi – Noperabo (jap. のっぺらぼう, Nopperabō).

Tiek noperabo, tiek širime neturi veido bruožų. Abi šios būtybės yra nepiktybinės, jos geba puikiai pasislėpti bei mėgsta gasdinti žmones tamsoje.

Legenda

Pasak legendos, šį jokajų buvo galima sutikti Kioto (jap. 京都, Kyōto) gatvėse.

Istorija pasakoja, jog vieną vėlų vakarą Kioto gatvėmis vaikščiojęs samurajus buvo netikėtai užkalbintas kimono (jap. 着物, Kimono) apsirengusio vyro.

Vyras pasiteiravo ar karys sutiktų su juo pasikalbėti bei skirti jam šiek tiek laiko.

Samurajų supykdė įžūlus vyro elgesys, todėl šis išsitraukęs kardą nusprendė jį pamokyti gerų manierų.

Vyriškis neišsigando, staigiai nusirengė savo kimono, pasilenkė ir parodė samurajui savo užpakalį, kurio centre staiga sužibo didelė akis.

Karys išsigando, metė savo kardą bei pasileido bėgti kuo toliau nuo paslaptingojo padaro.

Naudota literatūra

1. Blyth, R., H., 1981. Haiku: Spring. Volume 2 of Haiku. Hokuseido Press.
2. Davisson, Z., 2012. Shirime – Eyeball Butt. Hyakumonogatari Kaidankai. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. gegužės 9 d.].
3. Encyclopedia Britannica, n. d. Buson. Britannica.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. gegužės 9 d.].
4. Murakami, K., 2000. Yōkai Jiten. Tokyo: The Mainichi Newspaper Company.
5. Trubner, H., 1981. Treasures of Asian art from the Idemitsu Collection. Seattle: Seattle Art Museum.

Redagavo Andrius Bimbiras