Šuo žmogaus veidu

Šuo žmogaus veidu, arba Džinmenkenas (jap. 人面犬, Jinmenken, Jinmen inu), – tai mitologinė japonų būtybė, atsiradusi Edo laikotarpiu (1603–1868). Ši būtybė pasižymi tuo, kad turi šuns kūną ir žmogaus galvą, moka kalbėti. Šuo žmogaus veidu prilyginamas blogam ženklui ir laikomas kaltu dėl visokiausių atsitikimų ir nelaimių.

Elgsena

Pasak legendos, šuo žmogaus veidu pasirodo tik naktimis ir klajoja po miestą arba tūno tamsiuose skersgatviuose. Sutikusi žmogų, pirmiausia būtybė pavargusiu balsu liepia palikti jį ramybėje. Nors jis nekelia jokio pavojaus, tačiau mėgsta krėsti išdaigas, yra įžūlus ir nepripažįsta žmogiško bendravimo. Bandant užmegzti bet kokį ryšį, ši būtybė tik įžeidžia ar žmogui pasako ką nors negražaus ir galiausiai pabėga. Bėgti gali labai greitai, netgi greičiau už važiuojantį automobilį.

Ankstyvieji pasirodymai

Edo periodu apie šunį žmogaus galva buvo žinoma tik tiek, kad šį paslaptingą padarą vietiniai išvysdavo beveik kiekvieną naktį, todėl išaugo noras jo pasirodymą užfiksuoti. 1900 m. istoriko Išizukos Hokaišio (Ishizuka Hokaishi) knygoje apie miesto legendas (Gaidan Bunbun Shuyo) minima, kad šuo žmogaus veidu pagaliau buvo sugautas, bet tikslių įrodymų nėra.

Yra keletas gandų, patvirtinančių šios būtybės egzistavimą. Vienas iš jų teigia, kad „viename misemono (jap. 見世物, misemono) spektaklyje buvo rodomas šuniukas, turintis žmogaus veidą, ir jis atnešė pasirodymui sėkmę“ (Foster, 2015).

Moderniųjų laikų mitas

Šiais laikais dauguma žmonių tvirtina bent sykį išvydę šią keistai atrodančią būtybę. Mitas smarkiai išpopuliarėjo, kai 1980–1990 metais staiga atsirado nemažai žmonių, kurie teigė, kad, dažniausiai išnešant šiukšles ar einant per mažai apšviestas tarp gyvenamų namų vietas, pasirodo gana įprastas šuo, bet geriau įsižiūrėjus pasirodydavo, kad šuo turi žmogaus galvą ir moka kalbėti.

Japonai tiki, kad ši mitologinė būtybė gali būti keistas nepavykęs medicininis eksperimentas. Kiti mano, kad tokį pavidalą įgyja žmonių sielos, žuvusios keliuose vedžiojant šunis, o treti spėja, kad tai šunys, apsėsti piktųjų dvasių.

Naudota literatūra

1. Cameron, K,. Monster Mondays – Jinmenken (Human-Faced Dog). Prieiga per internetą: https://www.crunchyroll.com/anime-feature/2015/12/21-1/feature-monster-mondays-jinmenken-human-faced-dog [Žiūrėta 2021m. lapkričio 4 d.]
2. Foster, M. D. (2019). Village and City. In The Book of Yokai (pp. 201–227). University of California Press.
3. Sasamoto, R. (2016). Celebrating Shared Memories: Relevance, Multimodality and the World of Yokai. Irish Journal of Asian Studies, 2(2016).
4. Urbanlegends.fandom. The Jinmenken. Prieiga per internetą: https://urbanlegends.fandom.com/wiki/The_Jinmenken [Žiūrėta 2021m. lapkričio 4 d.]

Redagavo Rugilė Jaukšaitė