Tendžino festivalis

Tendžino festivalis (jap. 天神祭, Tenjin matsuri) yra vienas iš trijų didžiausių Japonijos festivalių, į kurį kiekvienais metais susirenka daugiau nei milijonas žmonių (Japan Guide, 2018). Šventė vyksta liepos 24 – 25 dienomis, trečiame pagal dydį Japonijos Osakos mieste. Šis festivalis yra vienas seniausių Japonijoje, jo ištakos siekia 951-uosius mūsų eros metus. Tendžino festivalis yra paremtas šintoizmo religinių praktikų pagrindu, o pačios šventės pagrindinis akcentas yra dievų (jap. 神, Kami) pagerbimas. Būtent dėl šios priežasties festivalis japonų kalboje yra vadinamas “Dievų švente”. Tendžino šventės metu yra atliekami įvairūs šintoistiniai ritualai, taip siekiant pagerbti Osakos Tenmangu šventyklos sergėtoją Sugavarą no Mičidzanę (jap. 菅原道真, Sugawara no Michizane). Festivalio metu taip pat vyksta procesija, kuri prasideda šventykloje, o baigiasi prie Okavos upės, kur vėliau vyksta laivų paradas ir įspūdingas fejerverkų šou.

Festivalio kilmės ištakos

Tendžino festivalis pradėtas rengti 951-aisiais, praėjus metams po Sugavara no Mičidzanei dedikuotos Tenmangu šventyklos statybų pabaigos. Sugavara no Mičidzanė (845 – 903 m.) buvo žymus japonų poetas, politikas, mokslininkas bei provincijos gubernatorius. Jis buvo išsilavinęs ir visų gerbiamas žmogus. Vis dėlto, šios istorinės asmenybės gyvenimas buvo apipintas įvairiomis legendomis. Pasak padavimų, Sugavara no Mičidzanė dėl priešų kaltės patirtų nuoskaudų po mirties transformavosi į galingą ir kerštingą dvasią, kuri sukėlė įvairias gamtos stichijas ir lėmė savo priešų ankstyvą mirtį (Borgen, 1994). Japonijoje vyrauja tikėjimas, jog deramai pagerbus dvasią, galima ją nuraminti, todėl ši istorinė asmenybė po savo mirties buvo imta garbinti kaip „mokslo dievas“ (jap. 天満天神 Tenman – Tenjin, neretai trumpinama į Tenjin). Taip pat Sugavara no Mičidzanei buvo pastatyta šventykla (dabar geriau žinoma Osakos Tenmangu šventyklos vardu), kurioje ir buvo pradėtas rengti Tendžino festivalis.

Ilgą laiką šventės reikšmė buvo minimali. Jos metu svarbiausią vietą užėmė šintoizmo ritualinės praktikos, kurios turėjo padėti apsaugoti miestą nuo ligų ir kitų nelaimių. Tendžino šventės reikšmė ir populiarumas išaugo Edo laikotarpiu (1603 – 1868 m.). Tuo metu festivalis pasiekė savo klestėjimo viršūnę. Edo laikotarpiu buvo sukurta 70 specialių platformų, dar vadinamų nešiojamomis šventyklomis (jap. 神輿, Mikoshi), kurios buvo skirtos dievų perkėlimui iš vienos vietos į kitą. Šiandieniniame Tendžino festivalyje taip pat galima išvysti tokių nešiojamų šventyklų, tačiau iš Edo laikotarpio iki mūsų dienų išliko tik viena autentiška nešiojamoji šventykla. Kitas išskirtinis šventės elementas buvo didžiulės 2,5 metro aukščio lėlės statymo prie namų tradicija. Lėlė atliko dvasių ir dievų pasveikinimo funkciją. Nedidelį originalių lėlių skaičių galima išvysti ir šiandieninio Tendžino festivalio metu. Festivalis pasižymi savo prabanga bei ištaigingumu, taip siekiant pabrėžti Osakos miesto ekonominę galią tiek senais laikais, tiek moderniais mūsų laikais.

Pirmoji festivalio diena

Pirmoji festivalio diena, kuri yra dar vadinama jomija (jap. 宵宮, Yomiya, liet. „festivalio vakaras“), tradiciškai prasideda ankstyvą liepos 24 dienos rytą. Šis dienos pavadinimas simbolizuoja šventės pradžią, kuri įgauna pagreitį liepos 25-ąją dieną, kuomet, pasak legendos, žmonių tarpe pasirodo pats dievas Tendžinas (Sapunaru-Tamas, 2017). Būtent dėl šios priežasties pagrindiniai religinio pobūdžio renginiai yra rengiami  liepos 25-ąją dieną. Tuo tarpu pirmosios šventės dienos metu vykstantys renginiai yra paprastesni, jie nėra ypatingai sureikšminami. Šventės pradžia yra paskelbiama aštuntą valandą ryto Tenmangu šventykloje, kurioje dievo Tendžino garbei yra atliekamos įvairios, su Šintoizmu susijusios, ritualinės apeigos. Jos nėra viešai prieinamos visiems žmonėms: į šias apeigas gali patekti tik aukšto rango pareigūnai ir kiti kviestiniai svečiai. Pabaigusi ritualines apeigas, apie dviejų šimtų žmonių (pagrinde vienuolių) procesija pajuda link Dodžimos upės (jap. 堂島川, Dōjima-gawa), kurioje yra atliekamas pašventinto japoniško ginklo, vadinamo hoko (jap. 鉾, hoko) paleidimas į vandenį (jap. 鉾流し神事, hokonagashishinji). Šio ritualo metu yra nustatoma upės pakrantės vieta, kurioje norės apsistoti dievas. Ceremonijos metu svarbų vaidmenį atlieka „dieviškasis vaikas“ (jap. 神童, Shindo), kuris neša pašventintąjį ginklą nuo Tenmangu šventyklos iki Dodžimos upės. Berniukas dėvi prabangius rūbus, kurie atspindi jo dieviškumą. Sekanti dienos ceremonija Tenmangu šventykloje prasideda ketvirtą valandą po vidurdienio, todėl šventėje dalyvaujantys žmonės gali pasigrožėti netoliese esančiomis nešiojamomis šventyklomis (jap. 檀尻, Danjiri) bei tuo pat metu gali pasiklausyti dundančių būgnų muzikos. Laikrodžiui išmušus keturias, į šventyklos kompleksą yra įnešamas būgnas, kuriuo yra grojama liepos 25-osios dienos procesijos metu. Šis milžiniškas būgnas, japonų kalboje yra vadinamas Mojoši būgnu (jap. 催し太鼓, Moyōshi daiko). Šis būgnas yra sena ir svarbi relikvija, kurią praeityje šventyklai padovanojo Japonijos vienytojas Tojotomis Hidejošis (jap. 豊臣秀吉, Toyotomi Hideyoshi). Būgno ceremonija yra išskirtinė ne tik dėl pačio muzikos instrumento dydžio, bet ir dėl juo grojančių atlikėjų ir jų dėvimų kostiumų. Muzikantai savo pasirodymo metu siekia pademonstruoti savo jėgą ir vyriškumą. Jėgos ir vyriškumo demonstravimo aspektas yra būdingas ne tik Tendžino festivaliui, bet ir daugeliui kitų Japonijos festivalių. Pirmosios šventinės dienos renginiai yra pabaigiami įvairiais pasirodymais, iš kurių išskirtiniais yra laikomi drakono (jap.龍踊り, Ryu Odori)  bei liūto (jap. 獅子舞, Shishimai) šokiai. Šokėjai įdomiais ir unikaliais kūno judesiais imituoja anksčiau paminėtų gyvūnų ir būtybių judesius. Ne mažesnio šventės dalyvių dėmesio taip pat sulaukia ir šokis su skėčiais (jap. 傘踊り, Kasa odori).

Antroji festivalio diena

Tai yra pagrindinė Tendžino festivalio diena, dar vadinama Honmija (jap. 本宮, Honmiya). Ji yra išskirtinės svarbos, nes būtent jos metu, tariamai kartu su kitais festivalio dalyviais, dalyvauja ir pats dievas Tendžinas. Šventė yra suskirstyta į dvi pagrindines dalis: sausumos procesiją (jap. 陸渡御, Rikutogyo) ir valčių paradą (jap. 船渡御, Funatogyo). Sausumos procesija prasideda popiet, kai maždaug 3000 dalyvių pajuda iš Tenmangu šventyklos į valčių parado pradžios vietą. Eisenos metu yra grojama jau anksčiau minėtu Mojoši būgnu. Procesijos metu taip pat galima išvysti tris stogus turinčią nešiojamąją šventyklą (jap. 三つ屋根檀尻, Mitsuyane danjiri). Tai yra vienintelė visoje Japonijoje iki mūsų dienų išlikusi tokio tipo nešiojamoji šventykla. Ne mažiau svarbios yra ir kitos dvi nešiojamosios šventyklos otori mikoši (jap. 鳳神輿, ōtori mikoshi ) bei tama mikoši (jap. 玉神輿 Tama mikoshi), kurios išsiskiria savo svoriu (kiekviena sveria maždaug 2 tonas), auksine išore ir kitais įmantriais puošybos elementais. Edo laikotarpiu šios mikoši buvo pagrindiniu šventės akcentu. Procesijos metu taip pat atliekamas kitas svarbus ritualas – dievo Tendžino sielos pergabenimas specialioje nešiojamoje šventykloje, vadinamoje Gohorenu (jap. 御鳳輦, Gohōren). Sakoma, jog šis ritualas leidžia dievui apžiūrėti per metus pasikeitusį Osakos miestą bei jo gyventojus (Sapunaru-Tamas, 2017). Tradiciškai Gohorenas yra nugabenamas iki Tendžino tilto (jap. 天神橋, Tenjinbashi). Vakare šioje vietoje prasideda laivų paradas, kuriame paprastai dalyvauja daugiau nei šimtas laivų. Kiekvienas laivas atlieka griežtai jam apibrėžtas funkcijas: vieni laivai plukdo procesijos dalyvius, kituose laivuose unikaliu vaizdiniu iš arti gali grožėtis šventės lankytojai, trečiuose – rengiami tradiciniai japonų teatro pasirodymai, atliekami kiti muzikiniai numeriai. Tačiau svarbiausią funkciją atlieka trys laivai, kuriuose yra plukdomos nešiojamosios šventyklos su dievais. Paprastai prasilenkiant laivams,  juose esantys žmonės apsikeičia tradiciniu Osakos pasisveikinimu (jap. 大阪締め, Ōsaka–jime). Pasisveikinimas atliekamas ritmingai suplojant rankomis, iš pradžių po du kartus ir galiausiai tris kartus. Laivams kaskart praplaukus pro tiltą, tą patį veiksmą atlieka ir ant tilto esantys žmonės. Tačiau dievus plukdantys laivai yra išskirtiniai, nes juos privaloma pagerbti tyla ir ramybe. Tai reiškia, jog šiems trims laivams, minėtasis Osakos pasisveikinimas nėra atliekamas. Dievų valtis nesunku atpažinti, nes jos išsiskiria iš kitų valčių savo paprastumu, plaukimo tylumu ir kitais aspektais. Laivų parado metu, pakrantėje vyksta įvairios mugės, kuriose žmonės gali paskanauti tradicinio japoniško “gatvės” maisto, išbandyti savo laimę įvairiuose žaidimuose bei pasigrožėti žmonėmis, kurie dėvi tradicinius japoniškus vasaros drabužius jukatas (jap. 浴衣, Yukata). Laivai, nuplaukę iki Tenmos tilto (jap. 天満橋, Tenmabashi), apsisuka ir po trijų valandų kelionės grįžta į savo startavimo vietą. Šventės pabaigą vainikuoja įspūdingas fejerverkų šou, kurio metu iššaunami tūkstančiai fejerverkų.

Tendžino festivalio išskirtinumas

Tendžino festivalis yra viena iš įdomiausių ir spalvingiausių švenčių visoje Japonijoje. Šiame festivalyje siūloma renginių gausa kiekvienam lankytojui suteiks unikalią asmeninę patirtį. Festivalio metu galima susipažinti su įvairiomis šintoizmo religijos apeigomis, ritualais ir praktikomis. Nors pagrindiniai ritualai yra atliekami Tenmangu šventykloje, kuri tuo metu visuomenei yra sunkiai prieinama, žmonės vis tiek turi galimybę išvysti kitus ritualus, atliekamus mažesniuose šventyklos komplekso pastatuose. Festivalis išsiskiria savo unikaliais šokiais, kurie suburia minias tradicinio japoniško meno mylėtojų. Laivų paradas taip pat yra vienintelis tokio tipo renginys Japonijoje. Festivalio metu lankytojai gali paskanauti įvairaus maisto, kuris yra unikalus Osakos miestui. Šis festivalis suteikia išskirtinę galimybę žmonėms patirti įvairiapusę, tradicinę Japonijos kultūrą.

Naudota Literatūra

1. All About Japan, 2016. All About The Tenjin Matsuri. All About Japan. [internete] 2016 lapkričio 7. Prieiga per internetą: <https://allabout-japan.com/en/article/4372/> [žiūrėta 2018 m. lapkričio 12 d.].
2. Borgen, R., 1994. Sugawara No Michizane and the Early Heian Court. Honolulu: University of Hawaii press.
3. Japan Guide, 2018. Tenjin Festival (Tenjin Matsuri). Japan Guide. [internete] 2018 birželio 25. Prieiga per iternetą: <https://www.japan-guide.com/e/e4023.html> [žiūrėta 2018 m. lapkričio 10 d.].
4. Japan Highlights Travel, 2018. Summer tradition of Osaka with a history of more than thousand years. Japan Highlights Travel. [internete] 2018 gegužės 30. Prieiga per internetą: <https://japan-highlightstravel.com/en/travel/shin-osaka/160004/> [žiūrėta 2018 m. lapkričio 10 d.].
5. Kansai Odyssey, 2017. Tenjin Matsuri: Yomiya. Kansai Odyssey. [internete] 2017 rugpjūčio 17. Prieiga per internetą:<http://kansai-odyssey.com/tenjin-matsuri-yomiya/> [žiūrėta 2018 m. lapkričio 10 d.].
6. Sapunaru-Tamas, C., 2017. Uchimashô—Fieldnotes on Tenjin Matsuri. Annals of Dimitrie Cantemir Christian University, 19 (1), p. 14-28.

Redagavo Andrius Bimbiras