Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Dženg He

Dženg He

Dženg He (郑和 Zheng He) (1371-1433 m.) – laikomas geriausiu admirolu Kinijos istorijoje, yra politikas, karo patarėjas bei nepakartojamas jūrų navigatorius. Pagrindiniai kelionių tikslai: sukurti ir plėtoti ekonominius santykius bei kultūrinius mainus tarp Kinijos ir kitų šalių. Dženg He per 28 metus (1405-1433) surengė 7 keliones, kuriose lydėjo daugiau nei 100 laivų armadą su 27 000 žmonių įgula, aplankė daugiau nei 30 valstybių ir regionų esančių Pietryčių Azijoje, Pietų Azijoje, Vakarų Azijoje ir Rytų Afrikoje.

Gyvenimas
Dženg He šeima buvo Hui (回 Hui) tautybės, kuri tradiciškai išpažino islamą. Originalus Dženg He vardas Ma (pilnas vardas – 马和 Ma He). Gimė 1371 m., ir gyveno Junnanio (云南 Yunnan) provincijoje. Jaunas Dženg He buvo sumanus  jaunuolis,  mylimas tėvų, ir mėgstamas bei gerbiamas aplinkinių supančių žmonių. Augdamas mokėsi iš tėvų ir senelių pasakojimų apie jų varginančią kelionę į Meką. Šios istorijos sužadino Dženg smalsumą, norą keliauti bei tyrinėti platųjį pasaulį. Tėvų palaikomas Dženg He mokėsi arabų kalbos ir Islamo šventųjų raštų. Taip pat tėvai prižiūrėjo, kad Dženg būtų fiziškai tvirtas,  bei ugdė jo drąsą ir atkaklumą. Dženg būnant 12 m. Mingų (明 Ming) dinastijos kariuomenė okupavo Junnanio provinciją. Dženg tėvas žuvo kare, o pats buvo paimtas į nelaisvę, kastruotas ir atliko rūmų vergo pareigas. Atlikinėjo sunkius darbus, bet dirbo uoliai ir greitai, buvo paslaugus, visada padėdavo aplinkiniams vergams, kurie nespėdavo atlikti darbų, o vakarais, nesvarbu kaip smarkiai išvargęs būtų, mokydavosi. Rūmuose buvo visų giriamas ir greit pastebėjus talentą Dženg He buvo paskirta klasė ir asmeninis mokytojas. Galiausiai Dženg tapo imperatoriaus patarėju po to kai padėjo, trečiajam Mingų dinastijos imperatoriui, laimėti keletą karų. Žinia apie Dženg He pasiekimus plito greitai. Dženg He išpažino Islamo religiją, domėjosi Budizmu, taip pat rodė išskirtinį talentą kariniame vadovavime, buvo iškalbus ir apsukrus. Visos šios savybės ir žinios pavertė jį puikiu diplomatiniu ir kariniu lyderiu. Tuometinis imperatorius norėjo užmegzti ryšius su kitomis šalimis, todėl paskyrė Dženg savo admirolu. Galima sakyti, kad Dženg He buvo pasiuntinys, kuris turėjo diplomatinių įsipareigojimų aplankant įvairias šalis. Dženg He buvo puikiai susipažinęs su jūrų keliais, todėl imperatoriui paliepus keliauti, pasiruošimas netrukdavo ilgai. Dženg keliones galima vadinti mainų kelionėmis, bet ne tipinėmis, kuriose gaunamus produktus pargabenus į Kiniją parduotume didesne kaina, tuometinė Kinija pasaulinėje rinkoje ir taip buvo dominuojanti savo kokybiškų produktų pasiūla, todėl importuoti naujas prekes nebuvo būtinybės. Kinija siekė prestižo ir pagarbos, bei pripažinimo, kad yra pasaulio ekonomikos centras. Dženg He pirmų trijų kelionių tikslas buvo aplankyti pagrindines pietryčių Azijos šalis (Java – Indonezijoje, Malaką – Malaizijoje, Guli – Indijoje ) ir ten sukurti tvirtą bendradarbiavimo pagrindą,  ketvirtos ir penktos kelionės tikslas – keliauti toliau į vakarus ir užmegzti ryšius su Islamo pasauliu, šeštos ir septintos kelionių tikslai: ryšiai su Afrikos šalimis.  

Laivynas
Visa laivyno įgula buvo suskirstyta į 5 grupes. Pirmoji grupė – atsakingi už svarbių sprendimų priėmimą. Šiai grupei priklausė imperatoriaus patarėjai. Visi atsakydavo Dženg He. Antroji grupė – žmonės atsakantys už gerą būvį ir navigaciją. Jiems priklausė visas techninis personalas, oro sąlygų stebėtojai ir paprastieji vergai atsakingi už švarą ir tvarką. Trečioji grupė – užsienio mainų specialistai. Atsakingi už visus diplomatinius mainus, renginius, prabangių prekių pirkimą, ir komunikaciją su kita kalbiais. Ketvirtoji grupė – Logistikos specialistai. Ir penktoji – karinis laivynas – atsakingi už saugumą. Šis pasiskirstymas pademonstravo senovės Kinijos sukauptą didžiulę patirtį jūrinėse kelionėse. Laivai, taip pat buvo penkių tipų: 1) Vadinamieji „Lobių laivai“. Milžiniški dydžiu, buvo skirti laikyti įvairius piniginius vienetus, kurie buvo naudojami atvykus svetur, kaip dovanos ar mainų priemonės. 2)“Arklių laivai“ – naudojami dviem paskirtims, transporto arba karinei. 3) „Grūdų laivai“ – skirti grūdų laikymui. 4) „Poilsio laivai“, dar vadinami „Kovos laukiantieji“, pagrinde skirti karių poilsiui, iškilus poreikiui naudoti ir mūšiams jūroje. 5) „Kovos laivai“ – nedideli, greiti, manevringi, skirti jūrų mūšiams. Plaukdami naudojo formaciją primenančią strėlės galvutę. Komunikacija tarp laivų vyko vėliavėlių pagalba, įvairaus dydžio ir spalvų vėliavos turėjo savo konkrečias reikšmes, naktimis naudojo žibintus, o esant blogam matomumui žinias perduodavo garsiniu signalu, bugnų pagalba (Wang, J. 2010,  p. 98-116).

Svarbiausios kelionės
Pirmosios kelionės pabaigoje, grįždamas į Kiniją, Dženg He sustojo Indonezijoje esančiame Sanfoci (三佛齊 Sanfoqi) mieste. Vienas iš tuometinių Sanfoci vadovų buvo žiaurus tironas ir piratas vardu Čen Dzui ( 陳祖義 Chen Zuyi). Čen Dzui sužinojęs apie Dženg He atvykimą, pradėjo ruošis Dženg He laivyno puolimui. To priežastis buvo, aplankęs įvairias šalis, kaip dovanas tuometiniam Kinijos imperatoriui šalių valdovai ir karaliai, kaip pagarbos ir užmegztų ryšių simbolį dosniai dovanojo įvairiausius daiktus, pinigus ir net gyvūnus. Kadangi Čen Dzui buvo tironas, begalė žmonių jo nekentė, o valdžioje esantys pareigūnai sužinoję apie jo planus, nieko nelaukdami pranešė apie esamą situacija Dženg He. Atvykęs Dženg He pranešė Čen Dzui, kad yra imperijos pasiuntinys norintis užmegzti santykius iš kurių abi pusės gautų naudos. Čen Dzui elgėsi draugiškai susidūręs akis į akį su Dženg, bet vis dar ruošėsi išdavystei. Galiausiai, vieną neramų, audringą, aklinai tamsų vakarą, Čen pajudėjo link Dženg laivų, bet Dženg He buvo karinis patarėjas, savo imperijoje, todėl išdavystės atveju buvo gerai pasiruošęs. Priartėjus Čen, aplinkinėje aklinoje tamsoje užsidegė deglai, Dženg apgavo Čen priversdamas jį manyti, jog yra visiškai vienas, o kai Čen suvokė, kad yra apsuptas ir jo piratų skaičius nė iš tolo neprilygsta Dženg kariams, buvo per vėlu. Tą vakarą žuvo per 5000 piratų, pats Čen buvo sučiuptas, nugabentas į Kiniją ir nuteistas mirties bausme. Pašalinus piratavimą regionas tapo saugus ir įgavo stabilumo, laisvi jūrų keliai suteikė galimybę regionui vystytis. Sanfoqi išrinko naują vadovą ir nuo to laiko palaikė su Kinija artimus santykius. Ši Dženg kelionė truko 2 metus, grįžus tiek pats Dženg, tiek visa įgula buvo pasveikinti  imperatoriaus ir apdovanoti už pasiekimus (Wang, J. 2010, p. 26-44).

Ketvirtajai kelionei Imperatorius liepė Dženg keliauti į Hormuzą, tuomet Hormuzas buvo vienas pagrindinių Arabų uostų. Kelionė vyko per Indijos vandenyną, kuris pasižymi nepastovumu. Dženg He laivynas, plaukė per baisią audrą, milžiniškos bangos trankėsi į laivus, vanduo buvo aklinos juodos spalvos, griaustinis su žaibais kliudė laivus, nors ir praeitose kelionėse įgula buvo susidūrusi su audromis nei viena iš jų neprilygo šiai. Dženg He matė baimę įgulos veiduose, bet pats išliko ramus, ir sugalvojo genialią idėją, kaip pakelti karių moralę. Liepė keliems vyrams padėti raudoną žibintą laivo pradžioje.  Tviskanti raudona spalva atrodė be galo patraukli visiškoje tamsoje. Dženg He sušuko: „Deivė Tianfei čia!“ (妈祖 Tianfei) (68 p.). Įgulai tai pasirodė kaip ženklas, reiškiantis palaiminimą ir suteikiantis vilties išgyventi. Įgula greitai atgavo pasitikėjimą savimi, įgavo drąsos ir grįžo į savo postus. Po 25 paras trukusios audros reikalavusios nuolatinio darbo pagaliau audra buvo įveikta ir Hormuzas pasiektas. Hormuzo karalius surengė milžinišką pasitikimo šventę. Dženg buvo labai laukiamas, Kinijos produkcija buvo be galo populiari, todėl naujienos apie jo atvykimą sklido greitai, žmonės iš netoliese esančių kaimų taip pat rinkosi, tikėdamiesi išmainyti, kasdienių produktų į kiniškus. Kiekvienoje kelionėje buvo būdinga, kad Dženg He atvykęs išdalina begalę dovanų, kaip taikos, pasitikėjimo ir bendrumo simbolį. Taip pat elgdavosi ir karaliai pas kurios atvykstama. Šis kartas buvo ne kitoks, Hormuzo karalius dovanojo gyvūnų, kuriais veikiausiai įmanoma užpildyti visą zoologijos sodą, produktų nebūdingų Kinijos regionui ir rūbų. Grįžus į Kiniją Dženg raportavo imperatoriui apie kelionėje užklupusią audrą, apie šiltą pasitikimą Hormuze ir grįžimą. Imperatorius stebėjosi ir gyrė Dženg sumanumą ir jo įgulos drąsą esant tokioms sąlygoms. Apskritai, ši kelionė buvo pradžia šiltų santykių tarp Islamo valstybių ir Kinijos (Wang, J. 2010, p. 58-74)

Dženg He mirtis 
Po šeštosios kelionės Dženg He ekspedicijos buvo sustabdytos, dėl naujos dinastijos imperatoriaus atėjimo į valdžią. Naujasis imperatorius skyrė lėšas ne laivų gamybai, o šiaurinių sienų stiprinimui. Bėgant metams tiek ryšiai, tiek mainai tarp Kinijos ir kitų šalių visiškai nutrūko. Dėl to imperatorius liepė Dženg He surengti dar vieną kelionę į vakarinius. Tuo metu Dženg buvo jau 60 metų,  bet net būdamas tokio amžiaus turėjo didelių ambicijų. Šios kelionės metu buvo pasiekta daugiau šalių nei, bet kurios kitos. Toliausias taškas kuriame atsidūrė laivynas – pietų Mozambikas. Galiausiai plaukdamas atgal į Kiniją, netoli Kalkutos, Indijoje, Dženg He susirgo ir mirė būdamas 62 metų. Puikus navigatorius, kuris paskyrė 30 gyvenimo metų savo amatui, mirė savo laive ir buvo palaidotas vandenyno dugne. Nandzing (南京 Nanjing) mieste, kuriame Dženg He gyveno, yra pastatytas antkapis ir padaryta kapavietė paminėti mirusįjį, kurioje buvo Dženg rūbai ir galvos apdangalai. Dženg He kelionės į vakarus sukūrė galimybė materialių ir dvasinių kultūrų mainams tarp Kinijos ir Afrikos bei visos likusios Azijos. Taip pat smarkiai pastūmė į priekį socialinį ir ekonominį vystymąsi Azijos ir Afrikos šalių, bet ypatingai pietryčių Azijos. Dėl šios priežasties žmonės pietryčių Azijoje laikė Dženg He žmogumi kurį siuntė dievas, ir kuris yra gerbiamas iki šių dienų. (Wang, J. 2010, p. 84-97)

Naudota literatūra

  1. Information Office of the People’s Government of Fujian Province Bin, 2005. Zheng He’s Voyages Down The Western Seas. [e-knyga] Chinese Intercontinental Press. Rasta: Čia  [žiūrėta 2016 m. Kovo 22d ].
  2. Filmas „Treasure Fleet: The adventures of Zheng He“
  3. Wang, J. 2010. Zheng He’s Voyages To The Western Oceans. Chinese Intercontinental Press.
8 votes