Džuadžou ceremonija
Džuadžou ceremonija (抓周 zhua zhou) – tai viena iš populiariausių tradicijų Kinijoje, skirta paminėti pirmąjį vaiko gimtadienį. Šios ceremonijos metu išsiaiškinami galimi vaiko pomėgiai, charakterio savybės bei ateities profesija.
Istorija
Džuadžou ceremonija rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta prieš maždaug 1000 metų, Songų (Song) dinastijos laikais. Tada ši ceremonija nebuvo laikoma itin didele švente, svečiai nešdavo nebrangias dovanas vaikui – žaislus ar indelį dimsamų (virtinių su įdaru). Seneliai neretai per šią ceremoniją susipažindavo su vaiku. Dažniausia dovana nuo jų – moneta, kuri perveriama siūlu bei pakabinama vaikui ant kaklo. Ši tradicija buvo taikoma ne tik per gimtadienius, bet ir per daugybę kitų švenčių (China Daily 2011). Tradiciškai, kaimynai dovanodavo įvairias medžiagų skiautes, taip išreikšdami sveikinimus gimtadienio proga. Motina iš šių skiaučių pasiūdavo drabužėlius, kuriuos vaikas dėvėdavo per ceremoniją. Tikima, jog tokiu būdu pasiūtas drabužis užtikrins, kad vaikas augs taikioje, saugioje aplinkoje, bei sulauks palaikimo ir pagalbos iš aplinkinių (Jicai 2009).
Ceremonijos eiga
Į gimtadienio šventę, paprastai prasidedančią anksti ryte, atvyksta giminės bei artimi draugai, kurie ateidami atneša dovanų, dažnai raudoną voką su pinigais (Jicai, 2009). Džuadžou ceremonija prasideda prieš pietus. Tėvai ant padėklo ar į dėžutę sudeda įvairių daiktų – spaudą, klasikinių konfucianistinių, budistinių ar taoistinių knygų, teptuką, rašalo indelį, popieriaus lapą, skaitliuką, monetų, papuošalų, gėlių, vaisių ar kitokio maisto. Jei gimtadienis yra mergaitės, pridedami ir tokie daiktai, kaip – šaukštas ar samtis, žirklės, liniuotė, siūlų ritinėlis. Vaikas yra pasodinamas prieš šiuos daiktus ir be niekieno pagalbos turi išsirinkti vieną iš jų (China Daily 2011). Kiekvienas daiktas simbolizuoja skirtingą karjerą, galimas charakterio savybes bei pomėgius. Prie pietų stalo vaikui yra duodamas dubenėlis su lakštiniais makaronais, vadinamais ilgaamžiškumo lakštiniais makaronais (寿面 shòu miàn). Tuo norima palinkėti vaikui nugyventi ilgą gyvenimą. Nuo šios dienos ilgaamžiškumo lakštiniai makaronai yra valgomi per kiekvieną vaiko gimtadienį (Zang 2016).
Daiktų, pateikiamų vaikams, reikšmės
Kiekvienam daiktui, parinktam šiai ceremonijai, yra suteikiama reikšmė – ji atspindi tam tikras profesijas, pomėgius. Jei vaikas, pavyzdžiui, pasirenka skaitliuką, manoma, kad ji/jis užaugęs taps finansininku (-e). Jei vaikas pasirenka spaudą, manoma, kad ji/jis taps valdžios atstovu (-e). Ši reikšmė suteikiama todėl, kad senovės Kinijoje valdžios atstovai naudodavo spaudus oficialiuose dokumentuose. Jei vaikas pasirenka teptuką ar rašalo indelį, manoma, kad ji/jis taps mokslininku (-e) (Zang 2016). Jei mergaitė pasirenka samtį ar šauktą, manoma, kad ji daug išmanys ir domėsis apie maisto gaminimą. Jei ji pasirenka žirkles ar liniuotę, tai gali reikšti, jog jai patiks siūti, o jei siūlų ritinėlį – mėgs siuvinėti. Taip pat jei mergaitė pirmiausia pagriebia daiktą, susijusį su siuvimu ar maisto gaminimu, tikima, jog ji bus gera namų šeimininkė. Tuo tarpu jei vaikas pasirenka pyrago gabalėlį ar žaislą, jis ar ji mokės mėgautis gyvenimo malonumais (China Daily 2011). Knygos pasirinkimas simbolizuoja mokymąsi bei išsimokslinimą. Tušinukas bei teptukas – kaligrafiją ir tapymą. Monetos – verslą bei prekybą. Pasirinktas daiktas gali taip pat simbolizuoti tam tikras charakterio savybes, pavyzdžiui, raudoni dažai, skirti skruostams dažyti. Jei juos pasirenka mergaitė, tai gali reikšti, kad ji domėsis makiažu bei kitaip puoselės savo išvaizdą. Tuo tarpu jei berniukas pasirinktų tai, manoma, kad jis bus mėgiamas priešingos lyties atstovių (Jicai 2009).
Džuadžou ceremonijos rezultatai yra gidas tėvams, seneliams bei kitiems giminaičiams, padedantis auginti vaiką. Atsižvelgiant į tai, koks daiktas buvo pasirinktas, giminės paskatina vaiką užsiimti tam tikra veikla. Žymus Kinijos menininkas bei rašytojas Feng Zikai per savo Džuadžou ceremoniją pasirinko teptukinį rašiklį, todėl jo šeima leido jam studijuoti literatūrą. Tai daryti jam labai patiko, tad ateities profesiją pasirinko būtent tokią (China Daily 2011). Sakoma, jog rašytojas Čian Džongšu (Qian Zhongshu) vaikystėje pasirinko knygą per savo Džuadžou ceremoniją, todėl jam buvo duotas vardas Džongšu (Zhongshu), o tai reiškia “mėgti knygas”. Jo karjeros pasiekimai tik dar labiau įrodė ceremonijos galią.
Panašios ceremonijos kitose Rytų Azijos valstybėse
Pietų Korėjoje egzistuoja panaši ceremonija, skirta pirmajam vaiko gimtadieniui paminėti, vadinama dol (돌). Ši ceremonija susiformavo, nes senovėje Korėjoje vyravo itin didelis kūdikių mirtingumas, nedaugelis sulaukdavo vienerių metų. Ceremonijos metu vaikui pateikiami 5-6 daiktai, kurie simbolizuoja tam tikras profesijas. Daiktai gali būti tokie kaip, pavyzdžiui, teptukas (menininkas), korėjietiškų pinigų kupiūra (verslininkas), tambūrinas (muzikantas), beisbolo kamuoliukas (sportininkas), padidinamasis stiklas (mokslininkas), stetoskopas (daktaras) ir daug kitų. Pirmasis daiktas, kurį pasirenka vaikas nusako, kokią profesiją ateityje jis galėtų pasirinkti. Į ceremoniją yra įtraukiami ir svečiai – prieš prasidedant jai, visi yra kviečiami spėti, koks daiktas bus pasirinktas. Ceremonijos pabaigoje, teisingai atspėjusiems dovanojamos simbolinės dovanėlės (Kimmel 2012).
Japonijoje pirmasis gimtadienis nėra labai sureikšminamas, tačiau trečiasis, penktasis bei septintasis gimtadieniai yra labai svarbūs. Sulaukę šio amžiaus vaikai dalyvauja Šičigosano šventėje (jap. 七五三, shichi-go-san liet. septyni-penki-trys), kuri vyksta kasmet lapkričio 15 dieną. Pagal tradiciją tėvai veda vaikus į šventyklas, ten meldžiasi už saugią ir sveiką vaikų ateitį. Trejų metų amžiaus mergaitėms pradedama leisti užsiauginti ilgus plaukus, penkių metų berniukai dovanų gauna savo pirmąsias hakamas (japoniškos vyriškos kelnės), o septynerių metų mergaitės dovanų gauna savo pirmąjį obį (kimono juosta) (Buckley 2002).
Ceremonijos reikšmė šiais laikais
Šiomis dienomis, Džuadžou ceremonija vis dar gyvuoja, tačiau į ją nėra žiūrima labai rimtai, tai tapo tik linksma tradicija. Pateikiamų daiktų asortimentas žymiai pasikeitęs, dažnai pateikiama kompiuterio pelė, skaičiuotuvas, spalvoti rašikliai, kompaktinė plokštelė, smuikas, knyga, mobilusis telefonas, kamuolys. Šie daiktai simbolizuoja modernias karjeras, susijusias su informacinėmis technologijomis. Kompaktinis diskas ar smuikas reiškia, jog vaikas domėsis muzika ar gros instrumentu (China Daily 2011). Taip pat daiktai, pateikiami vaikams nebėra skirstomi pagal lytis, ir berniukai, ir mergaitės gauna tokį pat pasirinkimą (Zang 2016).
Naudota literatūra
- Buckley, S., 2002. Shichi-go-san. Encyclopedia of Contemporary Japanese Culture. [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 04 26].
- China Daily, 2011. The tradition of Zhuazhou. China Daily. [internete] 2011 vasario 15 d. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 04 21].
- Jicai, F., 2009. Zhuazhou Ceremony. Symbols of China p.148 [žiūrėta 2017 04 21]
- Kimmel, G., 2012. A Korean First Birthday Celebration! Kidworldcitizen. [internete] 2012 rugpjūčio 7 d. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 04 26].
- Zang, X., 2016. Birth and childhood. Understanding Chinese Society. [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2017 04 21].
