Honkongo autonomija
Honkongas – specialus administracinis regionas pietinėje Kinijos Liaudies Respublikos dalyje. 1842 m. Honkongas kolonizuotas Didžiosios Britanijos ir jai priklausė 156 metus, per juos Didžioji Britanija į šį regioną atnešė savo kultūrą, kalbą ir sustiprino ekonomiką. 1997 m., pasibaigus britų kolonizacijai, tarp Kinijos Liaudies Respublikos ir Didžiosios Britanijos pasirašyta sutartis, pagal kurią Honkongas 50 metų galės išlaikyti aukšto lygio autonomiją, tačiau 2047 m. ši teritorija turės būti visiškai integruota į Kinijos Liaudies Respubliką.
Istorija
Pirmą kartą Honkongas perleistas Britanijai 1842 m. rugpjūčio 29 d., pasirašius Nandzingo sutartį (Britannica 2009). Tai padaryta po pirmojo Opiumo karo ir pagal šią sutartį Kinija, atsilygindama už karo nuostolius, Honkongą atidavė Britanijai kaip uostą, kuriame britai galėtų įsikurti ir iš čia prekiauti. Po metų, 1843 m. spalio 8 d., minėtas susitarimas papildyta Bogue sutartimi (Britannica 2011), ji užtikrino, kad Kinijoje gyvenantys britai galės būti teisiami tik britiškuose teismuose ir tik pagal Didžiosios Britanijos įstatymus. Tuo metu Honkonge gyvenusių žmonių skaičius nesiekė 8000, bet po aštuonerių metų ėmė sparčiai augti, nes pietų Kinijoje prasidėjo Taipingo sukilimas ir žmonės bėgo į užsieniečių kontroliuojamas teritorijas. Britai, norėdami kolonizuoti naują kraštą, į jį siuntė savo žmones. Dėl šių priežasčių 1865 m. Honkonge gyveno daugiau nei 125 000 nuolatinių gyventojų. Nors į Honkongo salą buvo nuolat siunčiami europiečiai, ypač britai, Didžiosios Britanijos valdžia uoste buvo ribojama, britiška kultūra sklido lėtai, vis dėlto saloje gyvenę kinai susipažino su kita kultūra, įstatymais ir kalba.
Lėta vietinių gyventojų asimiliacija ir maža krašto kontrolė netenkino karalienės Viktorijos, todėl, pasitaikius progai, po antrojo Opiumo karo Didžioji Britanija išplėtė kontroliuojamą teritoriją ir sustiprino savo įtaką. Tai padaryta 1858 m. liepą pasirašyta Tientsinio sutartimi (Britannica 2007). Ši sutartis ne tik privertė Kiniją atsiverti Vakarams, bet ir supažindino uostuose, taip pat ir Honkonge, gyvenusius žmones su kitataučiais. Pagal Tientsinio sutartį prekybiniai mainai galėjo vykti ne tik su Didžiąja Britanija, bet ir su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Rusija ir Prancūzija, todėl iš šių šalių atvyko žmonių, jie atsivežė savo kalbą, kultūrą ir įstatymus. Tuo metu dėl vis stiprėjančios Didžiosios Britanijos įtakos ir naujai atsiradusio poveikio iš Jungtinių Amerikos Valstijų ėmė plisti ir populiarėti anglų kalba, bet XIX a. pabaigoje ji dar nesivaržė su vietine kantonų kalba. Vis dėlto prekybos ryšiai su užsieniu skatino žmones mokytis anglų kalbos (Ming 2005, p.14), nes užsieniečiai nerodė susidomėjimo vietine kalba. Taip pat nuolat augo ir darbininkų poreikis. Net žemiausio sluoksnio darbininkai, tokie kaip rikšų traukėjai, kurie nelaikyti žmonėmis, mieliau liko Honkonge nei grįžo į kaimą, nes dirbant ūkyje buvo prastesnės darbo sąlygos ir mažesnis užmokestis (Ming 2005, p. 29–30). Dėl šių priežasčių, nors iki britų atėjimo Honkongas buvo beveik negyvenama teritorija, 1876 m. jame gyveno jau daugiau nei 139 000 gyventojų (Ming 2005, p. 9).
Nuolatinių gyventojų skaičius ir ekonomika augo, tačiau 1937 m. Honkongo gyventojai jautė grėsmę iš Japonijos. Valdžia skatino ruoštis karo padėčiai ir dauguma žmonių tapo savanoriais ligoninėse, gatvėse atsirado daugiau policijos, tyčia buvo nutraukiamas elektros tiekimas. Grėsmei sustiprėjus, nuo 1937 m. liepos mėnesio dauguma pasiturinčių šeimų iš Honkongo traukėsi į žemyninę Kinijos dalį (Ming 2005, p.129). Jų pavyzdžiu pasekė ir ne tokios pasiturinčios šeimos, dėl to iki 1938 m. pradžios ženkliai sumažėjo Honkongo gyventojų. Karo veiksmai prasidėjo 1938 m. vasarą, kai japonų lėktuvai pradėjo bombarduoti Honkongą. 1941 m. gruodžio 25 d. Japonija okupavo Honkongą (scmp 2013), bet tai nepakeitė žmonių kasdienybės. Iki okupacijos gyventojų skaičius buvo gerokai sumažėjęs, todėl likę gyventojai neskubėjo priešintis. Praėjus kuriam laikui po okupacijos, Japonijos valdžia įvedė didžiulius mokesčius, trūko maisto ir kuro. Po dar keleto mėnesių japonai nusiaubė Honkongą, jie pasiėmė viską, kas buvo likę, nes prieš japonų invaziją traukdamiesi kinai pasiėmė ką galėjo. Okupacija tęsėsi iki 1945 m. rugpjūčio. Antrąjį pasaulinį karą pralaimėjusi Japonija Honkongą grąžino britams. Po karo vietinių žmonių skaičius sumažėjo trigubai, krašto ekonomika buvo nusmukdyta.
Honkongo grįžimas į Kiniją
Po Antrojo pasaulinio karo prasidėjo šaltasis karas, per jį taip pat vyko dekolonizacija. Honkongas, iki tol priklausęs Didžiajai Britanijai, taip pat turėjo teisę atgauti nepriklausomybę nuo anglų ir grįžti į Kinijos sudėtį. Visa tai organizuota 1984 m. (BBC), kai Didžiosios Britanijos valdžia pažadėjo Kinijai grąžinti Honkongą su sąlyga, kad šis kraštas 50 m. išlaikys aukštą autonomiją. Po 13 metų šis pažadas ištesėtas ir 1997 m. birželio 1 d. Honkongas grąžintas Kinijai. Perėjimas iš Jungtinės Karalystės į Kinijos kontrolę oficialiai prasidėjo 16 val. 30 min., tačiau jau prieš tai buvo galima matyti, kad valdžia pasikeitė. Tą dieną valstybės tarnautojai nusisegė britų ir prisisegė kinų ženkliukus. Grįžus į Kinijos sudėtį reikėjo priimti ir Kinijos įstatymus, todėl iškart uždrausta protestuoti ir kalbėti apie Taivano ir Tibeto nepriklausomybę, o tvarkai palaikyti įvesti 4000 karių iš Kinijos (NY Times 1997). Tačiau ir toks kiekis karių nesutramdė pasipriešinimo. Honkongiečiai buvo laimingi grįžę į Kinijos sudėtį, tačiau jų netenkino kai kurie įstatymai ir komunizmas. Demokratas Martinas Ly skelbė demonstrantams, kad Honkongas taps demokratiškas. Jis sakė:
„Mes žinome, kad be demokratiškai sudarytos vyriausybės ir įstatymų žmonėms nėra galimybės būti tikriems, kad priimti įstatymai bus geri ir saugos žmonių laisvę. Jei nėra demokratijos, nėra teisinės valstybės. Mes norime, kad Honkongas ir Kinija kartu tobulėtų, o ne eitų atgal. Mes dabar labiau nei kada nors anksčiau didžiuojamės būdami kinai, bet kartu klausiame, kodėl mūsų lyderiai Kinijoje neduoda mums daugiau demokratijos? Kodėl jie turi pasiimti demokratijos trupinėlius, kuriuos taip sunkiai išplėšėm iš britų valdžios?“
Taigi po daugiau nei 150 metų Honkongas grįžo į Kinijos įtakos sferą, tačiau Honkongo gyventojai per šį laiką pasikeitė, jų mąstymas skyrėsi nuo žemyninėje Kinijos dalyje gyvenusių kinų.
Honkongas dabar
Po to, kai Honkongas vėl tapo Kinijos dalimi, kinų valdžia iškart ėmėsi priemonių, kurios padėtų asimiliuoti honkongiečius su žemyninėje dalyje gyvenančiais kinais. Visų pirma buvo įvesta standartizuota kinų kalba. Iki šiol prie mokyklų galima matyti užrašus: „Prašom kalbėti standartizuota kinų kalba“. Prieš 10 metų antroje vietoje tarp dažniausiai vartojamų kalbų Honkonge buvusi anglų kalba išstumta putonghua arba standartizuotos kinų kalbos, kurią vartoja vis daugiau jaunų žmonių (gov.hk 2011). Tačiau kalba nepakeitė žmonių mąstymo ir 2012 m. tik 16,6 % Honkongo gyventojų laikė save kinais (telegraph 2012). Kai kuriuos politologus gąsdina ir šis mažas skaičius, nes imigrantų iš žemyninės Kinijos dalies nuolat daugėja ir bijoma, kad iki 2017 m. imigrantų skaičius gali sudaryti daugiau nei 50 % Honkongo gyventojų. 2017 metai Honkongui labai svarbūs, nes vyks referendumas, per kurį gyventojai galės išrinkti būsimą vadovą. Bijoma, kad daugumą sudarantys kinai iš žemyninės dalies gali išrinkti komunistų partijos atstovą. Taip pat vietiniai honkongiečiai pastebėjo, kad komunistų partija bandė atidėti šį referendumą kuo vėlesniam laikui, nes Honkongo gyventojai norėjo balsuoti 2007–2008 m. Referendumui neįvykus, planuota jį atidėti iki 2012 m., tačiau ir šiai datai komunistų partija nepritarė. Galiausia abi pusės susitarė referendumą vykdyti 2017 m. (BBC 2007). Po šio referendumo paaiškės, ar veikia Kinijos vykdyta asimiliacija. 2013 m. atlikta apklausa, kuria bandyta išsiaiškinti, ar, gavę galimybę, Honkongo gyventojai norėtų vėl tapti Didžiosios Britanijos užjūrio teritorija. Rezultatai – pribloškiantys. Paaiškėjo, kad net 92 % apklausoje dalyvavusių žmonių mieliau grįžtų į Didžiosios Britanijos įtaką (theepochtimes 2013). Visa tai rodo, kad kol kas komunistų partijos bandymai asimiliuoti Honkongo gyventojus su žemyninėje dalyje gyvenančiais kinais nėra sėkmingi.
Honkongas, buvęs Didžiosios Britanijos kolonija daugiau nei 150 metų, pasikeitė; vietinių gyventojų mąstymas ir politinės pažiūros dabar skiriasi nuo žemyninėje dalyje gyvenančių žmonių pažiūrų. Dėl šių priežasčių dauguma Honkongo gyventojų nelaiko savęs kinais ir nenori, kad šis kraštas visiškai priklausytų Kinijai. Šiuo metu Honkongo gyventojai mieliau taptų atskira tauta ir 2017 m. referendumas parodys, ar šis kraštas atsiskirs nuo Kinijos.
Šaltiniai
1984: UK and China agree Hong Kong handover [internete] rasta: <http://news.bbc.co.uk/onthisday/hi/dates/stories/september/26/newsid_2538000/2538843.stm> (žiūrėta 2014 03 31).
- HK to elect its leader by 2017 [internete] rasta <http://news.bbc.co.uk/2/hi/asia-pacific/7163758.stm> (žiūrėta 2014 03 30).
Carney J. 2013. Discovery of US plane wreck sheds light on one of Hong Kong’s darkest days [internete] rasta: <http://www.scmp.com/news/hong-kong/article/1240852/finding-us-plane-wreck-sheds-light-one-hong-kongs-darkest-days> (žiūrėta 2014 04 01).
Chopra S. 2011. Unequal Treaty [internete] rasta: <http://www.britannica.com/EBchecked/topic/614398/Unequal-Treaty#ref286058> (žiūrėta 2014 03 31).
Gargan E. A. 1997. China Resumes Control of Hong Kong, Concluding 156 Years of British Rule [internete] rasta:<http://www.nytimes.com/learning/general/onthisday/big/0630.html> (žiūrėta 2014 04 01).
Li J. 2013. 92% of Hong Kongers Vote for Return to British Rule [internete] rasta: <http://www.theepochtimes.com/n2/china-news/92-of-hong-kongers-vote-for-return-to-british-rule-364304.html> (žiūrėta 2014 02 28).
Ming F. Ch. 2005. Reluctant heroes: Rickshaw pullers in Hong Kong and Canton, 1874–1954. Honkongas: Hong Kong university press.
Pletcher K. 2009. Treaty of Nanjing [internete] rasta: <http://www.britannica.com/EBchecked/topic/402608/Treaty-of-Nanjing> (žiūrėta 2014 02 28).
Population Census Office 2011 [internete] rasta: <http://www.census2011.gov.hk/en/main-table/A124.html> (žiūrėta 2014 03 31).
Rimsa S. 2007. Opium Wars [internete] rasta: <http://www.britannica.com/EBchecked/topic/430163/Opium-Wars#ref227496> (žiūrėta 2014 03 20).
Simpson P. 2012, China slams survey that shows rising Hong Kong resentment [internete] rasta: <http://www.telegraph.co.uk/news/worldnews/asia/china/9010457/China-slams-survey-that-shows-rising-Hong-Kong-resentment.html> (žiūrėta 2014 03 31).
Papildoma literatūra:
http://history.cultural-china.com/en/
http://www.hongkongwardiary.com/
Redagavo Simona Bagdonaitė
