Imperatorė U Dzetian

Imperatorė U Dzetian (kin. 武则天, Wu Zetian), dar kitaip žinoma kaip U Hou, kurios pirmasis vardas buvo U Dzou (gim. 624 m.–705 m. valdymo metai 690 m.-705 m.) yra moteris kuri Tangų dinastijos (618 m.- 907 m.) metu imperiniame hareme sugebėjo pakilti is žemo rango sugulovės titulo iki Imperatoriaus sosto. Ji buvo pagarsėjusi gudrumu ir žiaurumu. Per 15 metų kuriuos U Dzetian valdė Kiniją pasiskelbusi imperatoriumi ji sugebėjo įtvirtinti Tangų valdžią ir suvienijo imperijos valdas.

U Dzetian jaunystė

U Dzao gimė Šansi (kin. 山西省, Shanxi) provincijoje 624 m. turtingoje Tangų dinastijos patarėjo U Šihuo (kin. šeimoje. Nuo pat mažens tėvas jaunąją U Dzao mokė skaityti ir rašyti, kas buvo neįprasta mokyti mergaičių Tangų dinastijos metu. Jaunoji U Dzao taip pat buvo gabi menininkė, rašė poeziją, mokėsi groti, taip pat buvo nepaprastai iškalbi.

Būdama keturiolikos metų amžiaus, 638 m., dėl savo grožio, ji pateko į Imperatoriaus Taidzongo (kin. 唐太宗, Tang taizong, valdymo metai 626 m.-649 m.) haremą kaip žemiausio rango sugulovė. Nors buvimas imperatoriaus sugulove dažniausiai reikšdavo lytinį intymumą, tai dažnai įtraukdavo ir įprastus namų ruošos darbus bei meninius pašnekesius su imperatoriumi (poezijos skaitymas, grojimas, įvairūs pokalbiai ir panašiai). U Dzao Imperatorių Taidzongą sužavėjo savo raštingumu ir intelektu, taip jis jai leido tapti sekretore ir galiausiai ji tapo viena iš Taidzongo mėgstamiausių sugulovių.

Galiausiai imperatoriui Taidzongui mirus 649 m., ji kartu su visomis kitomis imperatoriaus sugulovėmis, kurios nepagimdė imperatoriui palikuonių, buvo išsiųsta į Ganye šventyklą (kin. 感業寺, Ganye Si) tapti vienuole. Tai buvo įprasta praktika to meto Kinijoje. U Dzao vienuole buvo neilgai, kadangi sostą paveldėjęs Gaodzongas (kin. 唐高宗, Tanggaozong) ją parsigabeno iš šventyklos ir padarė savo sugulove.

Kilimas į valdžią

Pagal to meto įstatymą Wu Zhao turėjo likti šventykloje vienuole iki savo gyvenimo pabaigos, bet naujasis imperatorius Gaodzongas suteikė jai pirmosios sugulovės titulą. Tai labai nepatiko imperatoriaus žmonai imperatorienei Vang (kin. 王皇后, Wang huanghou, gim. 628 m.-655 m.) bei buvusiai pirmai sugulovei Siao Šufei. Kadangi U Dzao sugebėjo imperatoriui pagimdyti sūnų (652 m.-675 m. Li Hongą (kin. 李弘, Li Hong) Imperatorienė Vang taip ir nesugebėjo imperatoriui pagimdyti palikuonių, o Siao turėjo vieną sūnų ir dvi dukras. U turėjo tame pranašumą ir buvo mėgstama imperatoriaus.

654 m. U pagimdė ir dukrą, bet deja kūdikis buvo nužudytas lopšyje (teigta, kad mažylė buvo pasmaugta). U Dzao apkaltino imperatorienę Vang kūdikio nužudymu, teigdama kad šioji pavydėjo jai sėkmės. Kadangi Vang buvo paskutinė matyta kūdikio kambaryje. U taip pat apkaltino imperatorienę, jos motiną, taip ir Siao raganavimu. Teismas nusprendė, kad imperatorienė buvo kalta, todėl imperatorius Gaodzongas su ja išsiskyrė, jis išvijos buvusios imperatorienės motiną iš rūmų, taip pat išvarė ir Siao. Šioms moterims dingus niekas nebestojo U kelio ir ji tapo imperatoriaus Gaodzongo pirmoji žmona, taip pat Kinijos imperatoriene. Šiuo būdu ji užtikrino, kad po imperatoriaus Gaodzongo mirties sostą paveldės jos sūnūs. Visgi istorikai teigia, kad U Dzao pati nužudė savo dukrą vien tam, kad galėtų užtikrinti imperatorienės Vang ir Siao nuopolį.

Imperinis sostas

Kadangi imperatorius Gaodzongas yra pagarsėjęs kaip buvęs silpnos sveikatos ir valios valdovas. Šiuo atveju imperatorė U pasinaudodama valdovo sveikatos problemomis perėmė valdžią. Galiausiai 660 m. įtariama, kad imperatorius patyrė sunkų insultą, po kurio likęs silpnos sveikatos valdovas paliko didelę dalį valdžios imperatorienei U. Net besilaukdama princesės Taiping užsiėmė imperijos valdymu ir gerinimu. Galiausiai U imperatoriui Gaodzongui pagimdė keturis sūnus ir vieną dukrą. Savo valdymo metu imperatorė U taip pat atliko ir karinių žygių prieš Korėją 668 m., taip paversdama šią šalį vasaline Kinijos valstybe.

Kadangi po insulto imperatorius buvo beveik aklas, U jam skaitydavo ataskaitas, bet dažniausiai tai, ką ji norėjo, kad imperatorius žinotų. 674 m. imperatorius Gaodzongas susiteikė Tian Huang (kin. 天皇大帝, liet. Dangiškasis Imperatorius) titulą, o U perėmė Tian Hou (kin. 天后, liet. Dangiškoji Imperatorienė) titulą. Jie Kiniją valdė kaip Šventieji Monarchai iki pat imperatoriaus Gaodzongo mirties 683 m.

Po imperatoriaus Gaodzongo mirties, imperatorienė U sostą suteikė savo pirmajam sūnui kuris tapo imperatoriumi Džongdzongu (kin. 唐中宗,  Tangzhongzong, gim. 656 m.-710 m., valdymo metai 684 m. sausis-684 m. vasaris, 705 m.-710 m.). Kadangi šis neklausė nei savo motinos, nei savo žmonos, nes jo žmona turėjo pernelyg daug galios ir suteikė savo tėvui vyriausiojo ministro poziciją. Imperatorienei U tai nepatiko, todėl ji apkaltino savo sūnų išdavyste ir išvijo jį kartu su jo žmona.

Džongdzongas buvo pakeistas jaunesniuoju broliu, antruoju U sūnumi, kuris tapo imperatoriumi Ruidzongu. Jis buvo laikytas uždarytas rūmuose, bet kadangi tai vis tiek neįtiko imperatorienei U, ji privertė savo sūnų atsistatydinti ir galiausiai 690 m.  ji uzurpavo sostą ir paskelbė save imperatore Dzetian, pirmąja moterimi, atsisėdusia į Drakono Sostą ir valdžiusia Kiniją savo pačios galia ir vardu.

Imperatorės U Dzetian valdymo metu Kinija tapo viena galingiausių pasaulio šalių. Archeologai atrado keletą javų saugyklų datuojamų Tangų dinastija. Tai buvo nepaprastai didelės saugyklos (Tangų dinastijos laikotarpiu jose buvo galima laikyti 6000 tonų ryžių, šiuo metu yra žinoma apie 287 saugyklas), kas reiškė kad imperatorė U Dzetian rūpinosi šalies ūkiu ir ekonomika, neleido savo šalies žmonėms badauti nei skursti. Taip šios moters imperatoriškojoje taryboje buvo nepaprastai daug žemos kilmės moterų. Šios tarybos ministru pirmininku taip pat buvo išrinkta moteris. Tai reiškia, kad U Dzetian rūpinosi iki tol apleistu moterų švietimu.

Nuosmūkis ir mirtis

697 m., U Dzetian senstant ji ėmė nebepasitikėti savo išrinktais valdininkais. Jai vis labiau ėmė rūpėti leisti laiką su savo meilužiais ir vartoti įvairias svaiginančiąsias medžiagas negu rūpintis šalies valdymu. Būdama labai paranojiška, ji ėmė žudyti visus imperatoriškosios tarybos narius minėdama, kad jie nebėra ištikimi nei jai, nei šaliai. Galiausiai 704 m. tarybos nariai nebeapsikentė, nužudė jos meilužius ir nuvertė pačią U Dzetian nuo sosto. Kadangi tuo metu U Dzetian buvo jau labai garbingo amžiaus, praėjus keliems mėnesiams po jos nuvertimo, ji mirė viena.

Naudota literatūra

1. Absolute History, 2020. The Only Female Empress Of China | Wu Zetian | Absolute History. Youtube [vaizdo įrašas internete] Prieiga per internetą: https://youtu.be/Yq-vW7xlGq8 [Žiūrėta 2020 spalio 18].
2. Dash, M., 2020. The Demonization Of Empress Wu. [Straipsnis Internete] Smithsonian Magazine. Prieiga per internetą: https://www.smithsonianmag.com/history/the-demonization-of-empress-wu-20743091/?no-ist [Žiūrėta 2020 spalio 20].
3. Education About Asia, 2015. Wu Zhao: Ruler of Tang Dynasty China. Asianstudies.org [žurnalas internete] (20:2), pp.14-18. Prieiga per internetą: https://www.asianstudies.org/publications/eaa/archives/wu-zhao-ruler-of-tang-dynasty-china/ [Žiūrėta 2020 spalio 19].
4. Jong, M., 2008. Empress Wu Of The Tang Dynasty: Becoming The Only Female Emperor In China. Pietų Karolinos Universitetas.
5. Keay J. 2011. China: A History. Basic Books
6. Rothschild, N., 2006. An Inquiry into Reign Era Changes under Wu Zhao, China’s Only Female Emperor. Early Medieval China, 2006(1), pp.123-149
7. Twitchett, D., 2003. Asia Major. [eknyga] Academia Sinica, pp.33-109. Prieiga per internetą: https://www.jstor.org/stable/41649871 [Žiūrėta 2020 spalio 19].