Istorinė Makao miesto raida

Makao (por. Macau) arba Aomenas (kin. 澳門, Àomén), kurio oficialusis pavadinimas yra Kinijos Liaudies Respublikos specialusis Makao administracinis regionas (kin. 中華人民共和國澳門特別行政區, Zhōnghuá rénmín gònghéguó àomén tèbié xíngzhèngqū) – tai yra ir miestas, ir specialusis Kinijos Liaudies Respublikos administracinis vienetas, įsikūręs šalia Pietų Kinijos jūros pakrantės, vakarinėje Perlų upės deltos (kin. 珠江三角洲, Zhūjiāng sānjiǎozhōu) dalyje.

Šiame 32,9 km2 plote gyvena apytiksliai 680,000 žmonių, o tai savo ruožtu lemia Makao kaip tankiausiai apgyvendinto regiono pasaulyje statusą.

Makao tapo Portugalijos imperijos kolonija po to, kai 1557 metais Kinijos Mingų dinastija (kin. 明朝, Míng cháo) išnuomavo šią teritoriją Portugalijai kaip prekybos postą.

Portugalija mokėjo metinę nuomą ir administravo teritoriją iki 1887 metų, kai po Kinijos ir Portugalijos darnios prekybos sutarties (kin. 中葡和好通商條約, Zhōng pú hé hǎo tōngshāng tiáoyuē) Portugalija įgijo amžinąsias Makao kolonijines teises.

Makao liko Portugalijos valdžioje iki 1999 metų, kuomet ji buvo sugrąžinta į Kinijos rankas.

Makao yra ypatingasis Kinijos administracinis regionas, kuriame yra išlaikyta atskira valdymo bei ekonominė sistema, t.y., jame negalioja Kinijos žemyninėje dalyje taikomos taisyklės.

2005 metais Makao istorinis miesto centras buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą dėl jo unikalios, portugališkos ir kiniškos architektūrinių stilių sintezės.

Ši, savo įkūrimo pradžioje, retai apgyvendinta pakrančių salų visuma šiandien yra tapusi svarbiu, kurortiniu ir azartinių lošimų centru.

Makao azartinių lošimų industrija yra septynis kartus didesnė nei Las Vegaso – žymiojo Jungtinių Amerikos Valstijų azartinių lošimų miesto.

Nors miesto pajamos vienam gyventojui yra vienos didžiausių pasaulyje, jo BVP vienam gyventojui, pagal perkamosios galios rodiklius, yra taip pat vienas didžiausių pasaulyje, tačiau mieste pajamų nelygybė išlieka opia problema.

Makao teritorija yra itin urbanizuota, du trečdaliai iš jos yra užstatyta pastatais nusausintoje ir iš jūros atgautoje žemėje (Britannica, 2020; Van Hinsbergh, 2015).

Portugalų atvykimas ir Makao suklestėjimas XVI a.

Archeologiniai duomenys rodo, kad pirmieji žmonės Makao teritorijoje apsigyveno dar 6-ame tūkstantmetyje prieš Kristų.

Nors istoriškai Makao buvo retai žmonių apgyvendinta teritorija, tačiau joje, dar iki 1513 m., kuomet į Makao pirmą kartą atvyko Džordžo Álvareso vadovaujami portugalai, egzistavo komercinis uostas.

Mingų dinastijos laikais kinų valdžia Makao mieste buvo įkūrusi muitinės namą, kuris kaip manoma, dėl piratų pavojaus, buvo perkeltas į Lampakao (por. Lampacao, kin. 浪白灶, Làng bái zào) salą.

1552-1553 metų laikotarpiu portugalai padėjo kinams įveikti vako piratus (jap. 倭寇, Wakō), o šie mainais už suteiktą pagalbą portugalams leido Makao įkurti savo prekybos tašką, kartu su sandėliais ir gyvenamaisiais pastatais.

1557 metais už 20 kg sidabro mokestį per metus, kinai sutiko išnuomoti Makao teritoriją portugalams, kurie čia netrukus įkūrė pirmąją europiečių gyvenvietę Kinijoje.

Makao netruko suklestėti: čia buvo imta vystyti prekyba su žemynine Kinijos dalimi (ypač Guangdžou miestu (kin. 广州, Guǎngzhōu)) bei pradėta plėtoti tarptautinė laivyba (uostas tapo tarpine stotele laivams plaukiantiems iš Lisabonos į Japonijoje esantį Nagasakio miestą (jap. 長崎市, Nagasaki-shi)).

Palaipsniui augant čia gyvenusių ir dirbusių portugalų skaičiui, jų tarpe ilgainiui susiformavo papildomų teisių poreikis.

1557–1578 metų bėgyje, Portugalijos karaliaus, Sebastijono Aviso prašymu, popiežius Grigalius XIII-asis suteikė portugalams teisę Makao įsteigti Romos katalikų vyskupiją.

Šioje vyskupijoje 1583 metais portugalams buvo leista sudaryti vietinį senatą.

Senate, su Kinijos valdžios priežiūra, buvo sprendžiami įvairūs, su socialiniais ir ekonominiais reikalais susiję Makao miesto klausimai.

Minėtu laikotarpiu popiežius taip pat suteikė miestui oficialų pavadinimą: „Kinijos Makao – Dievo vardo miestas“.

Nors 1586 metais Makao miestui buvo suteiktos Portugalijos miesto teisės, tačiau jis iš Kinijos įtakos visiškai neišsilaisvino (Britannica, 2020; Cheng, 1999; Hao, 2011).

Prekyba XVI – XIX a. pr. : nuo arbatos iki opiumo

XVI a. bėgyje Makao pagarsėjo dėl savo prekybos vergais: per šį uostamiestį į Portugaliją ar Braziliją minėtu laikotarpiu į vergiją buvo išplukdyta daug Kinijos vaikų, ypač berniukų.

Portugalai vertino kinus geriau nei kitus vergus iš Vakarų Afrikos.

Vis dėlto, 1595 m. Portugalijoje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis pirkti ir parduoti kinų vergus, o 1624 m. vasario 19 d. Portugalijos karalius papildomai uždraudė pavergti bet kurios lyties kinus (Finkelman, Miller, 2008).

1601 m., 1603 m. ir 1607 m. Oldandijai priklausantys laivai apiplėšė Makao pakrantę, o 1622 m. pirmą kartą pabandė užimti Makao miestą.

Nors jūrų mūšis truko tris dienas, tačiau jį laimėjo geriau pasiruošę portugalai.

1685 metais Čingų dinastijos (kin. 清朝, Qīng cháo) imperatorius Kangsi (kin. 康熙帝, Kāngxī dì) (1662–1772 m.) atidarė Kinijos uostus europiečiams, tačiau dėl to Makao svarba nesumenko iki XIX a. vid., kuomet didžiąją prekybos dalį su Kinija perėmė Didžiosios Britanijos valdomas Hongkongas (kin. 香港, Xiānggǎng).

Didžioji Britanija, ieškodama būdų pigiai parsigabenti arbatos iš Kinijos, neretai peržengdavo ir pažeisdavo kitų kolonijinių teritorijų ribas.

Tai puikiai iliustruoja 1808 metais įvykęs incidentas, kurio metu anglų admirolo Vilijamo Drurio (angl. William Drury) vadovaujama laivų flotilė, prisidengdama savo siekiu apginti Makao nuo galimų prancūzų ar ispanų atakų, pažeidė galiojusias taisykles, įplaukė į Makao uostą bei nelegaliai įsigijo didelius kiekius arbatos (Wakeman, 2004).

Istoriniai šaltiniai teigia, kad nuo 1729 m. Kiniją vis dažniau ėmė pasiekti opiumo siuntos.

Vietiniai pareigūnai neprieštaravo šiai kontrabandai, nes ji leido šiems gerokai praturtėti.

Nors 1799 m. Kinijos įstatymai uždraudė šalies gyventojams turėti opiumo, tačiau tai nesustabdė kontrabandos kiekio augimo.

Matydama pozityvias opiumo paklausos augimo tendencijas, Didžioji Britanija nusprendė Makao ir Lingdingo (kin. 內伶仃島, Nèi língdīng dǎo) salą paversti opiumo platinimo centrais, per kuriuos ši prekė galėdavo pasiekti Kinijos vartotojus.

1838 m. kontrabandos apimtys reikšmingai išaugo: kasmetinis siuntų kiekis išaugo nuo 20 iki 40 tūkstančių dėžių opiumo.

Vis dėlto, situacija pasikeitė sekančiais metais, kuomet Kinijos paskirtas Hunano (kin. 湖南省, Húnán shěng) gubernatorius Lin Dze-Siu (kin. 林則徐, Línzéxú) sunaikino per 20 tūkstančių Makao mieste konfiskuotų opiumo dėžių.

Šis incidentas tapo viena iš priežasčių, nulėmusių Pirmojo opiumo karo (kin. 第一次鸦片战争, Dì yī cì yāpiàn zhànzhēng) (1839−1842 m.) pradžią tarp Kinijos ir Didžiosios Britanijos (Brown, Gardner, 2002).

Auganti Portugalijos įtaka XIX a.

Po Pirmojo opiumo karo Portugalija suskubo pasinaudoti Kinijai nesėkmingai susiklosčiusia karo baigtimi.

1849 m., Lisabonos paskirtas, naujasis Makao gubernatorius Žoao Maria Fereira do Amaralis (por. João Maria Ferreira do Amaral) viešai paskelbė Makao laisvuoju uostu, t.y. Portugalija atsisakė Kinijai mokėti kasmetinį žemės nuomos mokestį.

Negana to, jis pašalino iš Makao administracijos visus kinų kilmės pareigūnus bei pradėjo naikinti kiniško stiliaus namus.

Tais pačiais metais Portugalija paskelbė Makao nepriklausomybę, taip visiškai panaikindama bet kokią Kinijos įtaką.

Šie veiksmai sukėlė vietinių kinų nepasitenkinimą, kuris netrukus išaugo į atvirą sukilimą.

Jo kulminacija buvo 1849 m. Pasaleo mūšis (kin. 關閘事件, Guān zhá shìjiàn), kurio metu, nors ir žuvo Makao gubernatorius Žoao Maria Fereira do Amaralis, tačiau buvo įveikti vietiniai kinų sukilėliai.

Dėl Makao klausimo portugalai sulaukė paramos iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos bei Jungtinių Amerikos Valstijų, todėl Kinija buvo priversta nusileisti.

1887 metais tarp Kinijos ir Portugalijos buvo pasirašyta darnios prekybos sutartis, pagal kurią Portugalija įgijo amžinąsias Makao kolonijines teises (Mendes, 2013).

XX a. ir Makao sugrįžimas į Kinijos Liaudies Respublikos rankas

XX a. pr. istoriniai įvykiai Kinijoje, tokie kaip 1911 m. revoliucijos, 1919 m. gegužės 4 d. anti-imperialistinis judėjimas, lėmė išaugusį pabėgėių skaičių Makao mieste, kuris paskatino miesto augimo bei plėtros procesus.

Nors Antrojo pasaulinio karo metu Japonijos imperija okupavo didžiąją dalį Didžiosios Britanijos valdų Pietryčių Azijos regione, tačiau Makao buvo padaryta išimtis: uostamiestis liko vieninteliu neutraliu uostu Pietų Kinijoje.

Nors 1945 m. Kinijos Liaudies Respublika siekė susigrąžinti Hongkongą ir Makao į savo teritorinę sudėtį, tačiau jai šių tikslų vis dėlto, nepavyko įgyvendinti.

Po 1974 m. Portugalijoje įvykusios revoliucijos, Makao miestui buvo suteikta autonomija, o 1976 m. nors miestas ir buvo perduotas Kinijos Liaudies Respublikai, tačiau jo vyriausybė vis tiek liko sudaryta iš portugalų kilmės asmenų.

1999 m. gruodžio 20 d. Makao miesto valdymas buvo pagaliau oficialiai perduotas Kinijos Liaudies Respublikai.

Šiuo metu Makao yra laikomas svarbiu finansų ir transporto centru: čia klesti verslai, prekyba, azartinių lošimų industrija, turizmas.

Makao yra dažnai vadinamas „Azijos Las Vegasu“ (Klimavičius, 2018).

Naudota literatūra

1. Britannica, 2020. Macau administrative region, China. Britannica.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 25 d.].
2. Britannica, 2020. Wakō: Japanese history. Britannica.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. lapkričio 2 d.].
3. Brown, J., Gardner, D., 2002. Hong Kong & Macau. Londonas: Rough Guides.
4. Cheng, C., 1999. Macau– A Cultural Janus. Hongkongas: Hong Kong University Press.
5. Coates, A., 2009. Macao and the British, 1637–1842: Prelude to Hong Kong. Honkongas: Hong Kong University Press.
6. Finkelman P., Miller J., 1998. Macmillan Encyclopedia of World Slavery. 2 tomas. Mičiganas: Macmillan Reference USA, Simon & Schuster Macmillan.
7. Hao, Z., 2011. Macau History and Society. Honkongas: Hong Kong University Press.
8. Klimavičius, G., 2018. Makao istorija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 25 d.].
9. Mendes, C., 2013. Portugal, China and the Macau Negotiations. 1986-1999. Honkongas: Hong Kong University Press.
10. Van Hinsbergh, G., 2015. Macau facts. China Highlights. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2020 m. spalio 25 d.].
11. Wakeman Jr., F., 2004. East Asian History. Kanbera: Institute of Advanced Studies, Australian National University.

Redagavo Andrius Bimbiras