Jab-jum

Jab-jum (tib. Yab-yum, liet. „tėvas-motina“) simbolio kilmė yra siejama su Indija. Tai yra viena iš Budos manifestacijos formų. Ši dievybė yra dažnai sutinkama Nepalo ir Tibeto budistų mene. Jab-jum yra tantrinio budizmo simbolis, kuriame pavaizduotos dvi vienas kitą apsivijusios žmonių figūros. Moters figūra simbolizuoja išmintį, o vyro – gailestingumą. Šių figūrų susiliejimas ir vienybė yra būtina, norint pasiekti „nušvitimą“. Tantrų instruktorė Solluna yra sakiusi, jog: „Jab-jum yra dieviškosios vienybės simbolis“.

Tantriniame budizme Jab-jum yra pradinis aktyvaus gailestingumo ir pasyvios išminties susijungimas. Kitais atvejais, tai gali būti sąjunga tarp sąmonės ir tuštumos arba tarp visko, kas matoma, ir to, ko nėra. Tai vienas iš daugelio Budos vaizdinių, atkeliavusių iš Indijos ir išpopuliarėjusių įvairiose meno srityse.

Vadžrajanos budizme Adibuda yra laikomas aukščiausia būtybe. Pasikeitęs į savo žmogiškąjį pavidalą, jis yra vadinamas Vadžadhara. Yra išskiriamos dvi pagrindinės Vadžadharos formos: paprastoji ir Jab-jum. Paprastojoje formoje ši būtybė vaizduojama sėdinti įmantrių ornamentų apsuptyje, meditacinėje lotoso pozoje. Ji yra pasipuošusi juvelyriniais dirbiniais, savo dešinėje rankoje laiko dieviškąjį ginklą (vadžrą), o kairėje – varpą (ghantą). Abi būtybės rankos yra sukryžiuotos krūtinės lygmenyje vadžrahunkara mudra padėtyje.

Antrojoje – jab-jum formoje jos išvaizda išlieka nepakitusi, tačiau ant jos sėdi arba stovi Šakti – budistų deivė, kuri dar yra vadinama Pradžnaparamita. Šakti yra gerokai mažesnė už Vadžadharą. Ji dėvi prabangią aprangą, papuoštą įvairiais ornamentais. Vienoje rankoje Šakti laiko mirties simbolį – peilį (kartrį), kitoje rankoje – puodelį iš kaukolės (kapalą). Šie du besijungiantys kūnai simbolizuoją visumą.

Jab-jum mene yra vaizduojama dvejopai. Pirmojoje versijoje, vyriškosios lyties atstovo veidas yra rūstus. Jis stovi laikydamas savo partnerę už klubų. Moteriškoji figūra taip pat gali būti apsikabinusi jo kaklą, jei šio rankos yra užimtos. Be to šioje Jab-jum versijoje moters figūra dažniausiai viena koja liečia žemę, o kita yra apsivijusi vyriškosios figūros klubus. Antrajame vaizdinio variante – vyriškoji būtybė sėdi sukryžiavusi savo kojas lotoso pozoje. Tuo tarpu moteriškoji būtybė – yra atsisėdusi ant jo ir savo kojomis yra apsivijusį jį patį. Savo rankose šios dvi figūros dažnai laiko kaukoles, peilius ar kitus objektus, kurių kiekvienas turi savitą reikšmę.

Šių dviejų būtybių padėtis ir vienumas lytinio akto metu simbolizuoja dieviškąją kūrimo energiją. Dieviškąją sąmonę perteikia vyriškoji figūra, kuri visuomet yra statiška. Judėjimo arba galios prasmę suteikia žymiai mažesnė moters figūra. Nors šios dievybės simbolizmas yra identiškas Šivos, Budos ar Šakti, tačiau pagrindinis skirtumas yra tas, jog Jab-jum  yra visuomet vaizduojama lytinio akto metu, kuris yra ne tik meilės atspindys, bet tuo pačiu metu ir kelias į „nušvitimą“. Šių dviejų pusių susivienijimas arba susijungimas yra raktas, leidžiantis pasiekti pusiausvyrą.

Šis Maithuna tantrinis ritualas priklauso kairiajam tantrų keliui – Vamachara (skr. Vāmamārga).

Naudota literatūra

1. Bhattacharyya, B., 1958. The Indian Buddhist Iconography, Firma K. L. Mukhopadhyay, Kalkuta.
2. Encylopaedia Britannica, n.d., „Yab-yum buddhist concept“. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. balandžio 28 d.].
3. Pfandt, H., A., 1997. „Yab Yum Iconography and the Role of Women in Tibetan Tantric Buddhism“, The Tibet Journal, 22 (1) p. 12-29. Prieiga per internetą: JSTOR [žiūrėta 2018 m. balandžio 28 d.].
4. Solluna, S., 2015. „Yab Yum: the Tantric Posture“, livetantra. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. balandžio 29 d.].

Redagavo Kristina Tutlytė, Andrius Bimbiras