Juanis

Juanis – oficiali Kinijos Liaudies Respublikos valiuta, prižiūrima Centrinio Kinijos Banko. 1948 m. vykusi  komunistinė revoliucija įnešė savų pakeitimų piniginėje sistemoje – tuo metu įvestas juanis. Kinijos pinigai vadinami ženminbi (sutrumpintai RMB) pažodžiui išvertus reiškia „liaudies pinigai“, o juanis yra tos valiutos pagrindas ir tarptautinis jos pavadinimas. Prieš šią valiutą, vyriausybė kaip oficialų pinigą buvo pradėję leisti sidabrinį dolerį, bet jo vartojimas neprigijo. Juaniai yra suskirstyti į banknotus (juaniai), paprastas monetas (jiao) ir smulkesnes monetas (fenai). Tiesiogiai verčiant iš kinų kalbos, juanis reiškia „apvalus objektas“. Čingų dinastijos valdymo metu tai buvo apvali moneta pagaminta iš sidabro. Kuomet Kinija vykdė savo perėjimą iš centrinio planavimo į rinkos ekonomiką ir pasididino savo įtaką užsienio prekyboje, juanis buvo nuvertintas tam, kad padidintų Kinijos pramonės konkurencingumą. Jau  ir anksčiau buvo teigiama, kad juanio oficialus kursas buvo nuvertintas net 37,5% palyginti su jo perkamąja galia. Anksčiau nei 1994 m. Kinija įvedė dvigubą valiutos kurso sistemą. Tai susidėjo iš oficialiai nustatytos kurso sistemos, kurią naudojo valdžia ir giminiško, prekyba paremto valiutos kurso, kurį naudojo eksportuotojai bei importuotojai. Šios dvi kurso sistemos ryškiai skyrėsi. Oficialus kursas su doleriu 1993 m. buvo 5,77 juaniai, o prekyboje 8,7 juaniai. Ši dviguba sistema dėl apribojimų ir kitos politikos buvo kritikuojama JAV.

1 euras (€) yra lygus 7,468 juanių (¥).

Simboliai: RMB (renminbi, lietuviškai – ženminbi) bei CNY (Chinese yuan, lietuviškai Kinijos juanis).

Ženminbi ir juanis

Pasaulyje daug žmonių  mano, jog Kinija turi dvi valiutas – tai ženminbi ir juanius. Pagal oficialius dokumentus pagrindinė valiuta vadinama ženminbi, o juanis laikomas ženminbi piniginiu vienetu. Tačiau valiutą galima vadinti ir ženminbi, ir juaniais, tačiau sakyti, jog kas nors kainuoja 10 juanių tinkama, o 10 ženminbi sakyti negalima. Ši pavadinimo situacija yra sterlingo ir svaro atitikmuo. Patys kinai vartoja dar kitą žodį pavadinti savo pinigams – tai kuai, kas tiesiogiai reiškia ‘vienetas‘.

Juanis pasaulinėje rinkoje

Juanio valiutos kursas oficialiai svyravo nuo 4 juanių JAV doleriui ankstyvaisiais 1980 m., 5,7 juanių doleriui 1990 m. ir 8 juanių doleriui 1993 m. Valdininkai tikina, jog  Kinijos valiutos politika yra nukreipta į ekonomikos stabilumo užtikrinimą bei stengiamasi nepadaryti neigiamos įtakos kitoms šalims. Didžiausi iššūkiai Kinijos juanio populiarumui ir vertei yra jo pasiekiamumas ir cirkuliacija. Iš pradžių ir euro paplitimui visose Europos šalyse buvo sunku, tačiau jis gana greitai įsitvirtino. Tokia pati situacija  juanio atveju. Ši valiuta turi geras galimybes įsitvirtinti ir sustiprinti savo įtaką pasaulyje. Kinijos ekonomika ir toliau auga, yra finansiškai stipri, tad visi ženklai rodo, jog ji plės savo įtaką pasaulyje kartu su savo valiuta. Ryškus pakilimas transakcijose juaniais. Anksčiau tarptautiniams mainams su Kinija buvo naudojami doleriai, o dabar vis daugiau šalių tai keičia ir prekyba vyksta kiniškaisiais juaniais. Tai stiprina valiutą pasauliniu mastu. Daugiau nei 1050 finansinių institucijų, esančių 90-yje šalių, dirba naudodami ženminbi. Šie pokyčiai parodo augantį juanio populiarumą. 2015 m. apie 30% Kinijos užsienio prekybos sudaro sandoriai, kuriuose atsiskaitoma juaniais. Finansinių institucijų, vykdančių darbus su Kinijos valiuta, vis daugėja. Tokiu juanio augimu, ši valiuta turi potencialią tapti pasauline valiuta, turinčia stiprius įkainius. Neseniai atidaryta privati bankininkystė, kuria tikimasi patenkinti, anksčiau pasaulinės kompetencijos nesiekusias, mažas bei vidutines verslo įmones bei individualius asmenis. Šio pasikeitimo pagalba tikimasi, jog  bus pakelta ekonomika į visiškai naują lygį, padidins juanio paklausą ir vertę.

Kinija yra uždara šalis, valstybės kontroliuojama ekonomika ir bendras suvokimas yra tai kas pareikalaus daug, kad šalis pasiektų valiutos internalizaciją.  Vyriausybė stengiasi būti labai atsargi vykdant bet kokį naują plėtros projektą. Centrinė valdžia griežtai kontroliuoja valiutos kursą ir palūkanų normas. Kinija parodė, jog geba prisitaikyti ir gali tapti pasaulio supervalstybe ir finansine milžine. Dabar Kinijos juaniai yra gera investicija, turinti didelį augimo potencialą ateityje. Kuomet Kinijos Liaudies Respublika taps atviresnė pasauliui ir įvykdys reikalingas reformas, šios valstybės valiuta taps dar stipresnė.

Juanis ir tarptautiniai finansai

Kinijos juaniai RMB dar niekad iki šiol nebuvo svarstomi kaip tarptautinė valiuta dėl Kinijos Liaudies Respublikoje esančio griežto valdymo. Tačiau viskas pasikeitė. Dabar ženminbi naudojimas išsiplėtė ir valiuta pakilo net 25 procentais  lyginant su doleriu per pastaruosius 10 metų. 2016 metų spalio mėnesį Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pirmą kartą nusprendė pasipildyti nauja rezervine valiuta – Kinijos juaniu. Ši valiuta yra iš penkių labiausiai naudojamų ir taip lenkia Australijos bei Kanados dolerius. Pasaulio valiutų didysis ketvertas ( JAV doleris, ES euras, Japonijos jena, Jungtinės karalystės svaras) pasipildė penktąja valiuta ir tapo penketu. Nuo 1999 metų (tais metais išleistas euras) iki 2016 metų jokia valiuta nebuvo pridėta į TVF. Šis žingsnis rodo smarkiai augančią Kinijos ekonomikos galią ir iššūkį globaliam JAV ekonominiam dominavimui. Manoma, jog šis įvykis yra simbolinis ir juanis nebus taip laisvai vartojamas ar plačiai naudojamas.

Juanio išvaizda

1 juanio banknotas yra dviejų tipų: raudonasis, kuris primą kartą pradėtas spausdinti 1996 metais, o vėliau pradėtas spausdinti ir žalias. 1996 m. ant vieno juanio buvo pavaizduotos dvi tautinių mažumų moterys, o kitoje pusėje Didžioji Kinijos siena. 1999 m. banknote pavaizduotas lyderis Mao Dzedongas, kitoje pusėje Hangdžou mieste esantis Vakarų ežeras.

2 juanių banknotas žalios spalvos. Averse yra dvi tautinių mažumų moterys, o reverse Pietų Kinijos jūra.

5 juanių banknotas kaip ir 1 banknoto, yra dviejų tipų. 1980 m. išleistas rudas ir 1999 metais violetinis banknotas. Ant 1980 metų banknoto pavaizduoti du tautinių mažumų atstovai : musulmonas bei tibetietė, o kitoje pusėje ilgiausia šalies upė – Jangdzė. 1999 m. banknote vaizduojamas Mao Dzedongas, o kitoje pusėje į UNESCO sąrašą įrašytas kultūros ir gamtos paveldas – Tai Šano kalnas.

10 juanių banknotas taip pat dviejų tipų : įprastasis – 1999 m. išleistas ir Pekino Olimpinėms žaidynėms pažymėtas išleistas banknotas. Ant įprastojo pavaizduotas Mao Dzedongas, kitoje pusėje – Trijų Tarpeklių užtvanka. Ant specialiojo banknoto yra Nacionalinis stadionas ar dar kitaip vadinamas „Paukščio lizdas“, o kitoje pusėje marmurinė Senovės Graikų disko metiko statula Diskobolas, atletų portretai ir arabiški skaičiai „2008“.

20 juanių banknotas – 1999 m. išleistas su Mao Dzedongo atvaizdu, o kitoje pusėje Lijang upės, esančios Pietų Kinijoje, vaizdinys.

50 juanių banknotas yra dviejų tipų: 1990 m. išleistas geltonas ir rožinis banknotas ir 1999 m. išleistas žalias. Ankstesnis su intelektualu, ūkininku bei darbininku, o kitoje pusėje Hukou krioklys ant Geltonosios upės. 1999 metų juanis labiau naudojamas. Ant jo yra Mao Dzedongo portretas, kitoje pusėje yra Potalos rūmai Lasoje.

100 juanių banknotas taip pat dviejų rūšių – vienas pilkai mėlynas, pradėtas leisti 1990 m., o kitas raudonas, pirmą kartą išleistas 1999 m. 1990 m. juanis yra su keturiais ankstesniais Kinijos lyderiais, kitoje pusėje Čingischano kalnas Pietų Kinijoje. 1990 m. tipo banknotų buvo išleista labai mažai. 1999 m. banknotas yra su Mao Dzedongo atvaizdu, kitoje pusėje vaizduojama Didžioji liaudies salė.

Mao Dzedongo svarba

Ant juanių banknotų yra vaizduojamas Mao Dzedongas. Tai Kinijos politinis veikėjas, revoliucijos lyderis bei pagrindinis komunizmo teoretikas. Mao jaunystėje įstojo į Kinijos komunistų partiją (KPK), XX a. ketvirtajame dešimtmetyje tapo Dziangsi komunistinių rajonų vadovu. Buvo įsitikinęs, kad būtina savo šaliai sukurti ypatingą komunistinę ideologiją, kurioje pagrindiniai sprendimai tektų valstiečiams. 1927 m. jis įvykdė įžymųjį Rudens derliaus sukilimą Changšoje, Hunano provincijoje. 1949 m. Mao Zedongas paskelbė apie Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimą, kurios faktiniu lyderiu išliko iki savo mirties. Nuo 1943 m. iki mirties užėmė Kinijos kompartijos pirmininko postą, o 1954–1959 m. taip pat buvo KLR pirmininku. Mao Dzedongas, kalbėdamas apie komunizmą, save prilygino Karlui Marksui bei Vladimirui Leninui. Septintajame dešimtmetyje jis sukūrė asmenybės kultą, o savo mintis bei įvairius pamąstymus surašė ir išleido ilgą laiką garbintą Raudonąją knygelę.

Juanis kitose valstybėse

Be Kinijos, yra dar viena valstybė, oficialia savo valiuta pasirinkusi kiniškus juanius. Ta valstybė yra Zimbabvė. Šioje šalyje dėl sunkios finansinės padėties apskritai nėra nacionalinės valiutos, todėl naudojama daug skirtingų. 2015 m. pabaigoje norėdama plėsti prekybą su Kinija, šalis paskelbė, kad oficiali valiuta čia bus Kinijos juanis. Juanis naudojamas dar ir keliose kitose valstybėse, tačiau neoficialiai: Kinijos regionuose Makao ir Honkonge, Mongolijoje, Mianmare, Šiaurės Korėjoje bei Vietname.

 

Literatūros sąrašas:

Bajpai P., 2016. Yuan vs. RMB: Understanding the  difference. Investopedia [internete]. Prieiga per internetą: <http://www.investopedia.com/articles/forex/061115/yuan-vs-rmb-understanding-difference.asp> [žiūrėta 2017-04-28].

Binary Tribune, 2017. Profile of China’s Yuan – Characteristics and Economic Indicators. Binary Tribune [internete]. Prieiga per internetą: <http://www.binarytribune.com/day-trading-academy/chinese-yuan-currency-profile-part-ii >[žiūrėta 2017-04-28].

ChinaToday.com, 2008.Chinese Currency RMB (Chinese Money). ChinaToday.com [internete]. <http://www.chinatoday.com/fin/mon/ >[žiūrėta 2017-04-28].

CNN.com. Flawed icon of China‘s resurgence.CNN.com [internete]. <http://edition.cnn.com/SPECIALS/1999/china.50/inside.china/profiles/mao.tsetung/> [žiūrėta 2017-04-28].

Ekspertai.eu, 2016. Kinijos juanis tapo penktąja pagrindine pasaulio valiuta. Ekspertai.eu [internete]. Prieiga per internetą: <http://www.ekspertai.eu/kinijos-juanis-tapo-penktaja-pagrindine-pasaulio-valiuta/>[žiūrėta 2017-04-28].

Yang M., 1994. The art of social relationshipsin China. Gifts, favors & banquets, [internete]. Prieiga per internetą: <https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=5hfiJQ4-nkgC&oi=fnd&pg=PR7&dq=currency+renminbi&ots=KP7u-XV6u6&sig=bqWOguaHUtU_g4oasQPL3aTZnwc&redir_esc=y#v=onepage&q=currency%20renminbi&f=false>  [žiūrėta 2017-04-28].

Morrison M.W., 2010. China‘s Currency :  An Analysis of the Economic issues. Congressional Research Service  [internete]. Prieiga per internetą: <https://books.google.lt/books?id=B_hTHamH5MMC&pg=PA1&dq=currency+renminbi&hl=lt&sa=X&ved=0ahUKEwjml5WNzMXTAhWJE5oKHWk9DUwQ6AEIWDAH#v=onepage&q=currency%20renminbi&f=false >[žiūrėta 2017-04-28].

Mulvey S., 2010. Why China‘s currency has two names.  BBC news [internete]. Prieiga per internetą: <http://www.bbc.com/news/10413076>[žiūrėta 2017-04-28].

Pinigų muziejus, 2017. Pasaulio pinigai. Kinija. Pinigų muziejus [internete]. Prieiga per internetą: <http://www.pinigumuziejus.lt/lt/pasaulio-pinigai-kinija/> [žiūrėta 2017-04-28].

Seth S., 2015. Is the chinese yuan a good investment. Investopedia [internete]. Prieiga per internetą: <http://www.investopedia.com/articles/investing/052915/chinese-yuan-good-investment.asp>[žiūrėta 2017-04-28].