Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Kinijos Valentino diena

Kinijos Valentino diena

Kinijos Valentino diena (kin. 七夕 Qī xī jié arba kin. 七巧 qī qiǎo, liet. Septynių festivalių vakaras) švenčiama 7-ojo Kinijos Mėnulio kalendoriaus mėnesio 7 dieną. Ši unikali meilės šventė yra giliai įsišaknijusi kinų folklore ir remiasi romantiška Žinu (kin.  Zhīnǚ) ir Niulango (kin. 牛郎 Niú láng) legenda. Anksčiausiai žinoma nuoroda į šį garsų mitą yra viename klasikinės poezijos eilėraštyje, parašytame prieš daugiau nei 2600 metų. Septynių festivalių vakaras įkvėpė Tanabatos (jap. 七夕 Tanabata) šventę Japonijoje ir Čilsoko (kor. 칠석 Chilseok) šventę Korėjoje. Nors tai nėra valstybinė kinų šventė, tačiau Kinijos Valentino diena buvo švenčiama nuo Hanų dinastijos (206 m. pr. Kr. – 221 m.) ​(Rev 1989)​. Festivalis vadinamas įvairiai: Septynių festivalių vakaru, kinų Valentino diena arba Šarkų festivaliu.

Legenda

Folklorinė meilės istorija tarp Žinu, audėjos, kuri simbolizuoja žvaigždę Vegą, ir Niulango, piemens, simbolizuojančio žvaigždę Altayrą, yra bene geriausiai žinoma šio festivalio legenda. Niulangą dažnai skriaudė jo svainė, galiausiai jį išvarė iš namų ir paliko su sena karve. Kartą senoji karvė staiga prabilo, ji pasakė Niulangui, kad vieną pavasario naktį netoliese maudysis fėjos. Paklausęs senosios karvės Niulangas pavasarį pamatė besimaudančias fėjas ir vieną iš jų įsimylėjo. Dangiškoji audėja Žinu buvo dangiškojo karaliaus duktė. Ji į žemę su seserimis atvykdavo, kai gyvenimas danguje pabosdavo. Tam, kad Žinu neišvyktų, Niulangas paėmė jos stebuklingus rūbus, be kurių ji virto paprasta moterimi. Galiausiai Žinu taip pat pamilo Niulangą, jie susituokė ir susilaukė dviejų vaikų. Deja, bet dangiškasis karalius užpyko ant Žinu ir į žemę pasiuntė kariauną, ši grąžino Žinu į dangų. Vėl prabilusi senoji karvė pasiūlė Niulangui pasigaminti apsiaustą, kuris nuskraidintų jį pas Žinu, tačiau net ir apsiaustas nepadėjo perskristi milžiniškos Sidabro upės (Paukščių Tako). Piemens ir audėjos meilė sujaudino šarkas, todėl jos pastatė šarkų tiltą per Sidabro upę, kad mylimieji galėtų susitikti. Dangiškąjį karalių paveikė šis reginys, todėl leido porai susitikti ant šarkų tilto kartą per metus septintą septintojo Mėnulio mėnesio dieną.

Tradicijos

Hanų dinastijos metu tradicinės apeigos vykdavo pagal oficialius valstybinius ritualus. Laikui bėgant festivalio veikla apėmė ir papročius, kurių laikėsi paprasti žmonės. Septynių festivalių vakare merginos dalyvauja ritualuose, kurie yra skirti dangui pagarbinti. Jos eina į vietinę šventyklą melsti Žinu išminties. Dažnai per šiuos ritualus yra deginami popieriniai daiktai ​(Lau 2012)​. Merginos meldžiasi vikrumo darant rankdarbius, nes jie simbolizuoja gerą santuokinį gyvenimą ir atskleidžia jų talentus. Paprastai atlieka tam tikrus būrimo ritualus, kuriais siekiama nustatyti rankų vikrumą ir pademonstruoti buities įgūdžius ​(Brown 2006)​.

Festivalis taip pat buvo svarbus jaunavedžių poroms. Jie paskutinį kartą pagerbdavo dangiškąją porą ir atsisveikindavo su jais. Šventė buvo laimingos santuokos simbolis ir parodydavo, kad ištekėjusią moterį brangina jos naujoji šeima. Šią dieną kinai žvelgia į dangų ieškodami Paukščių Take spindinčių Vegos, Altayro ir trečiosios žvaigždės Denebo, pastaroji sudaro simbolinį tiltą tarp dviejų žvaigždžių. Remiantis legenda apie šarkų pulką, sudarantį tiltą, sakoma, kad jei jus aplanko pora šarkų, tai simbolizuoja santuokinę laimę ir ištikimybę arba galimas vestuves. Buvo tikima, kad jei šią dieną lyja, tai yra išsiskyrusios poros ašaros.

Tradiciniai patiekalai

Per Septynių festivalių vakarą kepami ir valgomi saldūs pyragai (kin. 巧果 qiǎoguǒ, liet. saldžių pyragų rūšis), kurie išpopuliarėjo Songų dinastijos metu (960–1279 m.) ​(Hargett 1996)​. Kadangi simbolis (qiǎo) skamba labai panašiai kaip (qiáo, liet. tiltas), tai simbolizuoja dangaus šarkų tiltą. (qiǎo) taip pat gali reikšti „sumanus“, todėl valgydamos šiuos mažus saldumynus moterys gali tapti 心灵手巧 (xīnlíng shǒuqiǎo) – protingos ir sumanios (Yeromiyan 2020). Pagrindinės šio saldumyno sudedamosios dalys yra miltai, aliejus ir medus, kartais pridedama sezamų, žemės riešutų, rožių ir kitų ingredientų. Sumaišę šiuos ingredientus, žmonės ilgai kepa pyragus. Be to, kartu valgydavo traškius saldainius, vaisius, gerdavo gaiviuosius gėrimus, išreikšdami žmonių išradingumo, šeimos sveikatos ir laimingo gyvenimo norus ​(Melton and Baumann 2010)​.

Kinų Valentino dienos šventė šiomis dienomis

Nors Septynių festivalių vakaras turi gilias tradicijas ir legendą, kuri yra minima nuo Hanų dinastijos, šiais laikais tradiciniai ritualai nėra labai populiarūs, tačiau poros savaip išreiškia dėkingumą ir rūpestį vienas kitu. Šio festivalio metu poros žiūri romantinius filmus, praleidžia daugiau laiko kartu, perka vieni kitiems saldainių ar gėlių ​(Xiaofei 2019). Žinoma, saldūs pyragaičiai išlieka populiarūs ir šiomis dienomis. Būtent tuo ši šventė ir skiriasi nuo iš Vakarų pasaulio atkeliavusios Šv. Valentino dienos šventės, švenčiamos vasario 14 d.
Redagavo Regvita Blimkytė

Naudota literatūra

  1. ​​Brown, J. ir Brown, J. 2006, China, Japan, Korea: Culture and customs, BookSurge, North Charleston, South Carolina.
  2. ​Hargett, J. 1996, „Song Dynasty Local Gazetteers and Their Place in The History of Difangzhi Writing“ Harvard Journal of Asiatic Studies, 56.
  3. ​Lau, P. H. 2012, „Valentine’s day„, Indy Asian American Times, 2012 m. vasario 17 d. Prieiga per internetą: čia [žiūrėta: 2024 m. lapkričio 18d.].
  4. ​Melton, J. G., Baumann, M. 2010, Religions of the World: A Comprehensive Encyclopedia of Beliefs and Practices, 2nd ed., Vol. 6.
  5. Scogin, H.T. 1990, „Between heaven and man: Contract and the state in Han Dynasty China“, Southern California Law Review,  Vo.l. 63 (5).
  6. ​Xiaofei, D. 2019, „Chinese Valentine’s Day“, China Today.
1 vote