Kinų nagų apsaugos priemonės

Kinų nagų apsaugos priemonės (kin. 指甲套 zhijiatao) – tai vėlyvos Čingų (kin. 清, Qīng) dinastijos (1644–1911) mandžiūrų (kin. 滿洲族, Mǎnzhōuzú), dažniausiai moterų, naudotos, nuo 3 iki 15 cm nagą apgaubiančios priemonės, saugančios nagus nuo išorės veiksnių. Jos naudotos norint nagus išlaikyti ilgus ir taip parodyti savo aukštą padėtį visuomenėje. Apsaugos dažniausiai mūvimos ant vieno, dviejų ar trijų pirštų, tačiau leista jas mūvėti ir ant keturių rankos pirštų. Ant nykščio apsaugos nebuvo mūvimos, nes tai nepatogu. Nagų apsaugos priemonės gamintos iš brangiųjų metalų, inkrustuotos brangakmeniais, tad dėl puošnumo gali būti laikomos ir papuošalais.

Istorinis kontekstas

XVII a. Mingų (kin. 明, Míng) dinastijos valdymą pakeitė mandžiūrai. 1644 m. Šiaurės Rytų Kinijos Mandžiūrijos regiono tautai užėmus dabartinę sostinę Pekiną, o 1680 m. ir visą Kiniją, buvo įvestas Čingų dinastijos valdymas (Elman, 2020). Jis tęsėsi iki 1911 (arba 1912) m. Jam būdingos ekonominės ir politinės reformos, dėl kurių buvo išplėstos imperijos žemės. Tačiau, net Čingų dinastijai į visuomenę įvedus tokias naujoves kaip visuotinė mandžiūrų kalba, buvo laikytasi tam tikrų tradicijų (Encyclopaedia Britannica, 2010). Sekant praeityje valdžiusių dinastijų pavyzdžiu, buvo išlaikytas socialinis grupių susiskirstymas. Žmogaus padėtis buvo nustatoma pagal jo kilmę. Tik vėliau, įtvirtinus egzaminų tvarką, berniukai, kurie pasiekė gerus rezultatus, galėjo tapti valdininkais. Tačiau tik maža dalis žmonių priklausė aukščiausiam sluoksniui. Tokį išskirtinumą tapo svarbu pabrėžti, tad socialinio statuso ženklu tapo ilgi nagai ir juos apsaugančios nagų priemonės.

Reikšmė

Kinijoje vėlyvosios Čingų dinastijos laikotarpiu nagų ilgis simbolizavo padėtį visuomenėje. Svarbiausiais laikyti ketvirtojo ir penktojo piršto nagai. Jų ilgis rodė žmogaus paveldėtą kilmę arba užimamas pareigas valdžioje ar kitoje garbingoje institucijoje (Michael Backman Ltd). Šią Mingų dinastijoje susiformavusią tradiciją, bėgant laikui, dėl patogumo labiau pamėgo moterys. Vyrams, aktyviai dalyvaujantiems valstybiniame gyvenime, ilgi nagai trukdė atlikti pareigas. O moterys nagams puoselėti naudojo įvairius lakus, siekdamos apsaugoti juos nuo galimų pažeidimų (chineseantiques.co.uk, 2015). Tačiau mūvimos nagų apsaugos dėl formos bei struktūros buvo patikimesnė priemonė, nes neleisdavo nagams nulūžti ar būti kitaip pažeistiems, todėl tapo kur kas paklausesne prevencine priemone. Kilmingų vyrų moterys, dėvinčios tokias apsaugas, leisdavo kitiems suprasti, kad joms nereikia atlikti jokio fizinio darbo, o namų aplinka ir jų higiena rūpinasi tarnai.

Gamyba

Minimi dirbiniai turėjo ne tik apsauginę funkciją, bet buvo suvokiami ir kaip papuošalai. Tačiau nėra išlikusių įrodymų, kad jie buvo dėvimi per iškilmes. Apsiribota tik kasdienine aplinka ir dėvėta tik su įprastais, neoficialiais rūbais. Kiekvienos moters turimų nagų apsaugų skaičius ir įvairovė skyrėsi, o jų kainos priklausė nuo naudojamo metalo bei kitų priedų. Labiausiai vertinti buvo auksas ir sidabras, kartais paauksuotas sidabras, bronza ir metalas. Apsaugas gamindavo meistrai, kadangi papuošalas turėjo būti ne tik gražus, bet ir patogus nešioti. Dirbinys buvo išdrožiamas ir išraižomas pagal užsakovo norus, turėjo būti nesunkus, galėjo turėti ventiliacijos plyšelių. Dirbiniuose dažnai buvo vaizduojamas begalybės mazgas, monetos, šikšnosparniai, įvairūs budistiniai ir mitiniai simboliai, gėlių bei augalų motyvai, kurie, manyta, neša laimę, turtus ir sveikatą (Daly, 2019). Nagų apsaugos buvo puoštos perlais, nefritu ir brangakmeniais, pavyzdžiui, rubinais. Naudota Kinijoje atsiradusio ažūro technika (Chang, 2013). Dažniausiai meistrai apsaugose nenurodydavo autorystės, kadangi tai nebuvo meno dirbinys.

Išlikę įrašai

Paskutinė Čingų dinastijos imperatorienė Cisi (1835–1908) (kin. 慈禧太后, Cíxǐ Tàihòu) itin mėgo gražius daiktus. Ji ypač vertino nagų apsaugos priemones dėl jų puošnaus bei estetiško įvaizdžio. XIX a. atsiradus pirmiesiems fotoaparatams, imperatorienė nuotraukose įamžinta mūvinti net 11,4 cm ilgio nagų apsaugas (Michael Backman Ltd). Kadangi ši moteris užėmė garbingą padėtį visuomenėje, yra išlikę ir daugiau jos portretų, kuriuose gerai matomos nagų apsaugos. Tačiau šios nuotraukos įamžindavo kasdienį gyvenimą. Pozuodama imperatorienė nedėvėdavo oficialių rūbų, todėl mūvėti aukso dirbinius, tokius kaip apsaugas, buvo tinkama ir leistina. Nebuvo privaloma naudoti vieno stiliaus nagų apsaugas, tad imperatorienė užsimaudavo skirtingus papuošalus ant skirtingų pirštų ar rankų.

Ne tokias puošnias nagų apsaugas 1873 m. įamžino amerikiečių jachtininkas ir keliautojas Čarlis Longfelas (angl. Charles Longfellow). Keliaudamas po Kiniją jis įamžino aukšto rango valdininko žmoną, mūvinčią nagų apsaugomis. Šios, kitaip nei imperatorienės Cisi, buvo pagamintos iš metalo. Ši medžiaga buvo kur kas pigesnė nei brangieji metalai, tačiau atliko identišką funkciją. Kaip ir visi kiti panašūs dirbiniai, šios nagų apsaugos buvo puošiamos tradiciniais simboliais, naudota metalo štampavimo technika (Daly, 2019).

Nagų apsaugos po Čingų dinastijos griūties