Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Kinų nagų apsaugos priemonės

Kinų nagų apsaugos priemonės

Kinų nagų apsaugos priemonės (kin. 指甲套 zhijiatao) – tai vėlyvos Čingų (kin. 清, Qīng) dinastijos (1644-1911) mandžiūrų (kin. 滿洲族, Mǎnzhōuzú), dažniausiai moterų naudotos, nuo 3 iki 15 cm. nagą gaubiančios priemonės, saugančios nagus nuo išorės veiksnių. Jos naudotos norint nagus išlaikyti ilgus ir taip parodyti savo aukštą padėtį visuomenėje. Apsaugos dažniausiai mūvimos ant vieno, dviejų ar trijų pirštų, tačiau leista jas mūvėti ir ant visų keturių. Ant nykščio mūvima nebuvo dėl nepatogumo. Nagų apsaugos priemonės gamintos iš brangiųjų metalų, inkrustuojamos brangakmeniais, tad dėl savo puošnumo gali būti priskiriamos ir papuošalams.

Istorinis kontekstas

XVII a. Mingų (kin. 明, Míng) dinastijos valdymą pakeitė mandžiūrai. 1644 m. Šiaurės Rytų Kinijos Mandžiūrijos regiono tautai užėmus dabartinę sostinę Pekiną, o 1680 m. ir visą Kiniją, buvo įvestas Čingų dinastijos valdymas (Elman, 2020). Šis tęsėsi iki 1911 (arba 1912) m. Jam būdingos ekonominės ir politinės reformos, išsiplėtusios imperijos žemės. Tačiau net Čingų dinastijai į visuomenę įvedus tokias naujoves kaip visuotinė mandžiūrų kalba, buvo laikytasi ir tam tikrų tradicijų (Encyclopaedia Britannica, 2010). Sekant praeityje valdžiusių dinastijų pavyzdžiu, buvo išlaikytas socialinis grupių susiskirstymas. Žmogaus padėtis buvo nulemta jo kilmės. Tik vėliau, įtvirtinus egzaminų tvarką, berniukai, pasiekę gerų rezultatų taip pat galėdavo tapti valdininkais. Tačiau, tik maža dalis žmonių priklausė aukščiausiam sluoksniui. Tokį išskirtinumą tapo svarbu pabrėžti, tad socialinio statuso ženklu tapo ilgi nagai bei juos apsaugančios nagų priemonės.

Reikšmė

Kinijoje, vėlyvos Čingų dinastijos laikotarpiu, nagų ilgis simbolizavo padėtį visuomenėje. Svarbiausiais laikyti ketvirtojo ir penktojo piršto nagai. Jų ilgis rodė žmogaus paveldėtą kilmę arba užimamas pareigas valdžioje ar kitoje garbingoje institucijoje (Michael Backman Ltd). Ši, Mingų dinastijoje susiformavusi tradicija, bėgant laikui, dėl patogumo, buvo labiau pamėgta tarp moterų. Vyrams aktyviai dalyvaujant valstybiniame gyvenime, nagų ilgis trukdė atlikti pareigas. O moterys nagams puoselėti  naudojo įvairius lakus, siekdamos apsaugoti juos nuo galimų pažeidimų (chineseantiques.co.uk, 2015). Tačiau, mūvimų nagų apsaugų forma bei struktūra buvo patikimesnė priemonė, nes neleisdavo nagams nulūžti ar būti kitaip pažeistiems, todėl tapo kur kas paklausesne prevencine priemone. Kilmingų vyrų moterys, dėvėjusios tokias apsaugas leisdavo kitiems suprasti, jog joms nereikėdavo atlikti jokio fizinio darbo, o namų aplinka ir jų higiena rūpindavosi tarnai.

Gamyba

Minimi dirbiniai turėjo ne tik apsauginę funkciją, bet buvo suvokiami ir kaip papuošalai. Tačiau nėra išlikusių įrodymų, jog jie buvo dėvimi per iškilmes. Apsiribota tik kasdienine aplinka ir devėta tik su įprastais rūbais, kurie nebuvo oficialūs. Kiekvienos moters turimų nagų apsaugų kiekis bei įvairovė skyrėsi, o jų kainos priklausė nuo naudojamo metalo bei kitų priedų. Labiausiai vertinti buvo auksas ir sidabras, kartais paauksuotas sidabras, bronza ir metalas. Darbas buvo patikimas meistrams, kadangi papuošalas turėjo būti ne tik gražus, bet ir patogus nešioti. Dirbinys buvo išdrožiamas ir išraižomas pagal užsakovo norus, negalėjo būti itin sunkus, galėjo turėti ventiliacijos plyšelius. Dirbiniuose dažnai buvo vaizduojamas begalybės mazgas, pinigų monetos, šikšnosparniai, įvairūs budistiniai ir mitiniai simboliai, gėlių bei augalų motyvai, kurie manyta, kad neša laimę, turtus ir sveikatą (Daly, 2019). Toliau, puošta perlais, nefritu ir brangakmeniais kaip rubinais. Naudota Kinijoje atsiradusio ažūro technika (Chang, 2013). Dažniausiai jokia meistro žymė nebuvo paliekama, kadangi tai nebuvo meno dirbinys.

Išlikę įrašai

Paskutinė Čingų dinastijos imperatorienė Cisi (1835-1908) (kin. 慈禧太后, Cíxǐ Tàihòu) itin mėgo gražius daiktus. Ji ypatingai vertino nagų apsaugos priemones dėl jų puošnaus bei estetiško įvaizdžio. XIX a. atsiradus pirmiesiems fotoaparatams, nuotraukose įamžinta ją mūvint net 11.4 cm. ilgio nagų apsaugomis (Michael Backman Ltd). Dėl jos garbingos padėties visuomenėje, yra išlikę ir daugiau jos portretų, kuriuose geriausiai matomos nagų apsaugos. Tačiau šios nuotraukos įamžindavo kasdienį gyvenimą. Pozuodama ji nedėvėdavo oficialių rūbų, todėl mūvėti aukso dirbinius, tokius kaip apsaugas, buvo tinkama ir leistina. Taip pat, dėvėti vieno stiliaus nagų apsaugas nebuvo privaloma, tad imperatorienė naudojo skirtingus papuošalus ant skirtingų pirštų ar rankų.

Mažiau puošnios nagų apsaugos 1873 m. buvo įamžintos amerikiečių jachtininko ir keliautojo Čarlio Longfelo (angl. Charles Longfellow). Kelionėje po Kiniją jis įamžino aukšto rango valdininko žmoną mūvinčią nagų apsaugomis. Šios, kitaip nei imperatorienės Cisi, buvo pagamintos iš metalo. Ši medžiaga buvo kur kas pigesnė nei brangieji metalai, tačiau atliko tapačią funkciją. Kaip ir visi kiti panašūs dirbiniai, šios nagų apsaugos buvo puošiamos tradiciniais simboliais bei naudota metalo štampavimo technika (Daly, 2019).

Nagų apsaugos po Čingų dinastijos griūties

Čingų dinastijos griūtis XX a. pr. padarė įtaką retam nagų apsaugų nešiojimui. Imperijos valdžią užėmus vakarietiškų pažiūrų revoliucionieriams ir 1912 m. sosto atsisakius paskutiniam imperatoriui, šis titulas prarado savo svarbą (Erenow.net). Visuomenei praradus tiesioginę vieno žmogaus įtaką, gavus teisę rinkti valdžią ir mažėjant socialinei atskirčiai tradicijos pradėjo kisti. Jusdamos vakarietiškos ideologijos įtaką bei nebeturėdamos tarnų, šeimos pradėjo pačios rūpintis savo ūkiu. Žmonėms negalint turėti ilgų nagų ir nagų apsaugos tapo nebe funkcionalios. Galiausiai keičiantis populiariam stiliui, jos tapo nebemadingomis. Ir nors ilgi nagai šių laikų Kinijoje kartais vis dar yra pripažįstami kaip aukštos padėties visuomenėje ženklas, jie nebėra saugomi, kaip Čingų dinastijos laikais.

Naudota literatūra:

Chang, J., 2013. Empress Dowager Cixi – The Concubine Who Launched Modern China. Random House. Prieiga per internetą: <čia> [žiūrėta 2020 spalio 29].

Chineseantiques.co.uk, 2015. „The Chinese Fingernail Guard – Customs And Traditions“. Prieiga per internetą: <https://www.chineseantiques.co.uk/the-chinese-fingernail-guard-customs-and-traditions/> [žiūrėta 2020 spalio 29].

Daly, R. D., 2019. „Chinese Fingernail Protectors“. US department of the interior. <https://www.nps.gov/long/blogs/chinese-fingernail-protectors.htm> [žiūrėta 2020 lapkričio 10]

Decline, Fall, and Aftermath of the Qing Empire (1800—1920)”, China in world history, p. 9. Prieiga per internetą: <https://erenow.net/books/Chinainworldhistory/9.php> [žiūrėta 2020 lapkričio 10]

Elman, B. 2020. „China”. Encyclopædia Britannica. Prieiga per internetą: <https://www.britannica.com/place/China> [žiūrėta 2020 lapkričio 10].

Encyclopaedia Britannica, 2010. „Manchu”. Encyclopædia Britannica Prieiga per internetą: <https://www.britannica.com/topic/Manchu> [žiūrėta 2020 lapkričio 10]

Michael Backman Ltd, „Chinese Silver-Gilt Fingernail Guards“. Prieiga per internetą: <https://www.michaelbackmanltd.com/archived_objects/chinese-silver-gilt-fingernail-guards/> [žiūrėta 2020 spalio 29].

Tumblr.com, 2019. Prieiga per internetą: <https://guzhuangheaven.tumblr.com/post/182597279835/can-you-possibly-explain-nail-guards-to-me-or> [žiūrėta 2020 spalio 29].

0 votes