Kinų peizažinė tapyba
Kinų peizažinė tapyba (kin. 山水画 Shanshuihua) – tai kinų tapybos kryptis kiniškai vadinama ,,Šan šui “(Kalnų – vandens tapyba). Šio stiliaus tapyba perteikiamas gamtos kraštovaizdis. Pagrindiniai peizažinėje tapyboje vaizduojami objektai yra uolos, kalnai, medžiai, debesys, upės bei kriokliai.
Peizažinė tapyba kuriama pagal daoistinę (道 Dào) penkių elementų (五行 Wu Xing) filosofiją. Penkis elementus sudaro: vanduo (水 shui), ugnis (火 huo), medis (木 mu), žemė (土 tu) ir metalas (金 jin). Kiekvienam elementui priskiriama tam tikra pasaulio kryptis – šiaurė, pietūs, rytai, vakarai, pagal kurią tapybos darbe išdėstomos elementų sąveikas atitinkančios spalvos. Kiniška spalvų maišymo teorija paremta principu, jog teigiamai vienas su kitu sąveikaujantys elementai sukuria harmoningus spalvų derinius, o neigiamai sąveikaujantys elementai sukuria chaosą, kurio vertėtų vengti.
Istorija
Šan šui tapymo stiliui įtakos turėjo šilko keliu į Kiniją atgabentos budistinės freskos ir medžio graviūros iš Indijos. Pirmieji kinų nutapyti peizažai papildydavo imperatorių, damų, istorinių ir religinių asmenybių atvaizdus. Vienas iš ankstyviausių Šan šui tapybos darbų – Gu Kaidži (顾恺之 Gu Kaizhi) ,,Luo upės nimfa” (洛神赋 Luoshen fu). Deja iki šių dienų išliko tik šio paveikslo kopija. Šan šui tapyba išpopuliarėjo V a. Liu Songų dinastijos (前宋 Liu Song) valdymo laikais. Tangų dinastijos metu (唐朝 Tang chao) susiformavo dvi tapybos mokyklos – Šiaurinė tapybos mokykla, kurios pradininkai Dzing Hao (荊浩 Jing Hao), Guan Tongas ( 关仝 Guan Tong) ir Pietinė tapybos mokykla, kurios pradininkais buvo Dziuranas (巨然 Juran) bei Dong Juanas (董源 Dong Yuan). Dziurano ir Dong Juano darbai įkvėpė žymių keturių Juanio dinastijos meistrų (元四家 Yuan si jia) tapybą. Šiaurinėje imperijos dalyje buvo mėgiama grubi akmenų, uolingo paviršiaus, kalnų skardžių tapyba. Iškiliausi tapytojai: Li Čengas (李成 Li Cheng) ir Fan Kuanas (范寬 Fan Kuan ). Pietuose būdingesni švelnesni potėpiai. Dailininkai peizažuose perteikdavo nuolaidžias kalvas, upes, rūką, pušis. Kaip atskiras kinų tapybos stilius, Šan šui tapyba galutinai susiformavo Tangų dinastijos laikotarpiu.
Vu mokykla
Mingų (大明 Daming) dinastijos laikais menininkai, tapę pietine maniera, suformavo Vu mokyklą (吴门画派派 Wu men hua pai). Mokyklą sudarė intelektualai literatai (文人 Wenren) ir mėgėjai tapytojai. Mokyklos atstovai individualų tapymo stilių derino su ankstesnių menininkų tapymo technikomis. Darbams būdingas subtilumas, individualumas, rafinuotos spalvos bei lengvi potėpiai. Vu atstovai nesiekė pelnyti pripažinimo, tapyba jiems buvo tobulėjimo, saviraiškos būdas. Iškiliausi atstovai vadinami keturiais Mingų dinastijos meistrais (明四家 Ming si jia) – Šen Džou (沈周 Shen Zhou), Ven Džengmingas (文征明 Wen Zhengming ), Tang Jinas (唐寅 Tang Yin) ir Čiu Yingas (仇英 Qiu Ying).
Dže mokykla
Tapybos akademikai būrėsi į Dže mokyką (浙派 Zhepai). Šiai mokyklai būdingi didelio formato paveikslai, dekoratyvumas, griežtas, akademinis stilius. Tapytojus finansiškai rėmė imperatoriaus rūmų aplinkos žmonės.
Kryptys
Tangų dinastijos laikotarpiu atsirado dvi skirtingos Šan šui tapybos kryptys: melsvai žalsva peizažinė tapyba (青绿山水 Qinglu shanshui) ir šui mo (水墨画 Shuimohua) tapyba. Melsvai žalsvos tapybos pradininkais laikomi tapytojai ,,didieji Li“ Li Sišunas (李思訓 Li Sixun) ir jo sūnus Li Džaodao (李昭道 Li Zhaodao). Li Džaodao tapomą peizažą paįvairindavo bokštais ir žmonių figūromis. Žymiausias autoriaus darbas:,,Imperatoriaus Mingo Huango kelionė į Šu“ (明皇幸蜀图 Ming Huang xing Shu tu). Didžiausias dėmesys paveiksle skiriamas ne imperatoriui, o gamtos didingumui pavaizduoti. Šui mo tapymo stiliaus kūrėju laikomas poetas ir tapytojas Vang Vei (王維 Wang Wei).
Atlikimo technikos
Melsvai žalsvos tabybos darbuose dominavo mėlyni ir žali atspalviai išgauti iš dažančių savybių turinčių augalų arba mineralų. Sui dinastijos (隋朝 Sui chao) tapytojas Džan Zičianas (展子虔 Zhan Ziqian) sukūrė dzinbi (金笔 Jinbi) tapymo techniką (Kuiper 2010). Tapant šia technika iš azurito išgauta mėlyna, o iš malachito išgauta žalsva spalva buvo maišoma su auksu. Tapymas dzinbi technika suteikdavo paveikslams dekoratyvumo.
Šui mo tapybai naudojamas tik juodos spalvos tušas. Juodo tušo lazdelės (墨 Mo) trinamos į tušo akmenį (砚 Yan), susimaišo su tušo akmenyje esančiu vandeniu sukurdamos specialią tapybai naudojamą tušo konsistenciją. Skirtingo intensyvumo potėpiais išgaunami įvairūs juodos spalvos atspalviai. Tapybai naudojami triušio, žebenkšties plauko teptukai. Dažniausiai tapoma ant rašalą sugeriančio šuan popieriaus (宣纸 Xuanzhi). Dažnai šalia vaizduojamo peizažo kaligrafiškai užrašomas tekstas ir uždedamas raudonas antspaudas. Inicialai ant antspaudų nurodo meno kūrinio savininką. Iš antspaudų ant tapybos darbo galima sužinoti ankstesnius meno kūrinio savininkus.
Trys perfekcijos
Songų (宋朝 Song chao) dinastijos menininkas Su Ši (苏轼 Su Shi ) pasiūlė sujungti tris svarbiausias meno formas tapybą, kaligrafiją ir poeziją, kitaip dar vadinamas tris perfekcijas (三绝 San jue) į vieną visumą – paveikslą. Ant paveikslų užrašyta poezija ir vaizduojamas peizažas papildydavo vienas kitą. Songų dinastijos laikotarpiu tapytojas Džang Zeduanas (张择端 Zhang Zeduan) nutapė vieną žymiausių peizažinės tapybos paveikslų, vadinamą Kinijos Mona Liza, ,,Plaukiant upe per Čingmingo festivalį‘‘ (清明上河圖 qingming shang he tu). 5 metrų ilgio paveiksle vaizduojama tuometinės sostinės Biandzingo (汴京 Bianjing) panorama per Čingmingo festivalį (清明节 qingming jie), festivaliui besiruošiantys įvairių socialinių sluoksnių žmonės.
Filosofija
Songų dinastijos laikotarpis laikomas kinų kraštovaizdžio tapybos renesansu. Šiuo laikotarpiu žymiai patobulėjo tapybos atlikimo technika, paveikslai įgavo ne tik estetinę, bet kartu ir filosofinę prasmę. Vaizduojami kalnai daoistų filosofijoje simbolizavo šventą erdvę, dvasingųjų buveinę. Aukšti kalnai atspindėjo kosmoso didingumą. Kraštovaizdžio tapybos kūrinius sudarė 3 svarbūs komponentai: kelias arba tekanti upė, kalnas, šešėlis, pasitinkantis paveikslo stebėtoją ir esminis stebėjimo taškas, į kurį sukoncentruoti visi paveiksle pavaizduoti objektai. Šiuo laikotarpiu tapytojai peizažinės tapybos vaizdu siekė išreikšti savo apmąstymus, būsenas susijusias su gamta. Realistiškai atvaizduotas gamtos peizažas nebuvo pagrindinis tapytojų tikslas.
Įtaka
Kinų peizažinė tapyba turėjo įtakos japonų sumijė (jap. 墨絵 sumie) tapybai ir korėjiečių kraštovaizdžio tapymo stiliui sumukhva (kor.수묵화 sumughwa) Džosono dinastijos laikotarpiu (kor. 조선 Joseon).
Naudota literatūra
- China Online Museum, Chinese Landscape Painting. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. sausio 16 d.].
- China Online Museum, Wu School of Painting. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. sausio 17 d.].
- China Online Museum, Zhe School of Painting. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. sausio 17 d.].
- Harvard University, 2014, Chinese and Korean Landscape Paintings. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. sausio 16 d.].
- Kuiper, K. 2010, The Culture of China, Britannica Educational Publishing, New York.
- Levitt, S. 2000, Taoist Feng Shui – The Ancient Roots of the Chinese Art of Placement, Destiny Books, Vermont.
- Miller, M. 2015, „5-meter long ancient scroll painting is one of the most precious treasures of China“, Ancient Origins. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. sausio 17 d.].
- Moffat, C. 2008, „Chinese Landscape Painting“, The Art History Archive. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. sausio 16 d.].
- New World Encyclopedia, Shan shui. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. sausio 17 d.].
- Perkins, D. 1998, Encyclopedia of China: History and Culture, Routledge, London and New York.
- Sullivan, M. 1962, The Birth of Landscape Painting in China, University of California Press, Berkeley and Los Angeles.
- Zhen, L. 2000, Chinese Painting Techniques for Exquisite Watercolors, North Light Books, Cincinnati.
- Zhiyi, Y. 2015, Dialectics of Spontaneity: The Aesthetics and Ethics of Su Shi (1037-1101) in Poetry, Brill, Leiden and Boston.