Longmeno urvai
Longmeno urvai (龙门石窟 lóngmén shíkū) – tai religinio meno paminklai, imperatorių statulos, kurios yra sukurtos nišose bei urvuose. Tai yra didžiausia ir įspūdingiausia kinų meno kolekcija iš Šiaurės Vei (Wei) ir Tangų (唐朝) dinastijų laikų (316-907 m.).
Longmenas – tai natūralūs vartai į Luojango (洛阳 Luòyáng) pietus. Čia aukštyn kyla stačios uolos, o tarp jų teka I upė (伊河 Yī Hé). Henano (河南 Hénán) provinciją apima daugiau kaip 2300 urvų ir nišų, iškaltų į stačias klinties uolas, kurios yra nusidriekusios 1 km ilgiu. Ten galima pamatyti beveik 110 000 Budos statulų, daugiau kaip 60 pagodų ir 2800 raižinių akmeninėse lentelėse. Visos statulos iškaltos skirtingu laikotarpiu, tad skiriasi tiek savo išvaizda, tiek stiliumi. Įtakos stiliams turėjo ir kaimyninės šalys. Luojange tradicinė kultūra susiliejo su Indijos civilizacija. Spalvingai nudažytos apsaros – vienos laisvai skraidančios tarp judančių debesų, kitos laikančios aukojamus vaisius ar barstančios žiedų lietų danguje – stebina gyva išraiška ir grakščiais judesiais. Du skulptūros stiliai, ankstyvasis „Centrinės Kinijos stilius“ ir vėlyvasis „Didysis Tangų stilius“, taip pat padarė didelę įtaką Azijos šalių skulptūros mene (whc.unesco.org).
Longmeno urvuose lankytojai gali grožėtis akmens kalimo menu ir suvokti kinų budistinės kultūros visapusiškumą bei giliamintiškumą. Čia galima gauti žinių ir apie šalies politiką, ekonomiką, socialines sąlygas, eksponuojama daug meno dirbinių, susijusių su religija, daile, kaligrafija, muzika, apranga, medicina ir daugeliu kitų sričių, tad lankytojas pasijunta tarsi muziejuje.
Urvai, akmeninės statulos, raižiniai ir akmeninės lentelės visoje Rytinių ir Vakarinių kalvų Longmeno teritorijoje yra labai gerai išsilaikiusios. Išlikęs natūralus peizažas ir ekologinė aplinka, kuri egzistuoja nuo V a. pabaigos, kartu su gražiomis statulomis sudaro vieną harmoningą vietovę.
Istorija
Viskas prasidėjo Longmene 493 m., kai Šiaurės Vei dinastijos imperatorius Siaovenas (孝文 Xiào wén) perkėlė sostinę į Luojango (洛阳 Luòyáng) miestą. Darbas, raižiniai, statulų skaptavimas bei šventyklų statymas Longmeno urvuose tesėsi net keturis amžius ir tai gali būti skirstoma į keturis periodus.
Nuo 493 m. iki 534 m. buvo pirmasis periodas, kurio metu vyko intensyvus urvų bei nišų darymas. Pirmasis urvas tai Gujangdongas, geriau žinomas kaip Šiku (Shiku) šventykla. Šis urvas taip pat yra ir pats didžiausias. Jame yra rasta apie 600 Šiaurės Vei stiliaus kaligrafijos užrašų. Daugelis viduje esančių skulptūrų buvo iškaltos karališkos šeimos reikalavimu. Religinės grupės rėmė šią veiklą, tad urve buvo trys dideli atvaizdai: centre yra Buda Šakjamunis (釋迦牟尼 Shì jiā móu ní), o kairiajame ir dešiniajame jo šonuose yra Bodhisatvos (菩萨 púsà). Įrašai rodo, kad joje dirbo daugiau kaip du šimtai žmonių. Imperatorius Suanvu (玄武 Xuanwu) išskaptavo tris urvus, du iš jų buvo skirti jo tėvui Siaovenui ir vienas urvas skirtas jo motinai Vendžao (Wenzhao). Binjangdžondongo urvas išskaptuotas ant vakarinės kalvos. Ten dirbo apie 800 000 žmonių, kurių visas darbas truko apie 24 metus. Šiame urve Budų skulptūros yra suskirstytos į tris grupes: praeitį, dabartį ir ateitį simbolizuojančias Budas. Stogo skliautas yra sukurtas taip, kad jis yra panašus i lotoso žiedą. Urve yra iškalti du dideli reljefai, kuriuose galima pamatyti, kaip vyko imperatoriškos procesijos, taip pat galima pamatyti imperatorių Siaoveną, imperatoriaus Suanvu motiną Vendžao, galima išvysti kaip yra garbinami mirę imperatorių tėvai. Tačiau šie reljefai apie 1930 m. vidurį buvo pavogti. Dabar visus šiuos reljefus galima išvysti Metropolitano Meno muziejuje, Niujorke ir Nelsono Atkinso meno muziejuje, Kanzaso mieste. Šio periodo skulptūroms įtakos turėjo graikiška kultūra. Galima rasti skulptūrų, kuriose vaizduojami žmonės yra gana aukšti bei lieso veido. Be šių trijų didžiulių urvų, šiuo periodu, Vakariniame kalnyne, dar buvo išskaptuota įvairių dydžių nišų, kurios sudarė apie 30% dabartinių urvų.
Po šio periodo sekė kitas, kuriuo (524-626) buvo išskaptuota vos keletas urvų bei nišų. Taip atsitiko dėl pilietinių karų, kurie tuo metu vyko skirtingose Kinijos srityse, valdant Sui (隋) dinastijai (581-618) ir pradžioje, valdant Tangų dinastijai (618-907).
Ketvirtasis periodas prasidėjo nuo 626 m. valdant Tangų dinastijai jų klestėjimo laikotarpiu, kai budizmas vėl pradėjo gyvuoti. Tuo metu, lygiai taip pat, kaip ir pirmuoju laikotarpiu, urvai bei nišos buvo intensyviai skaptuojami. Grupė milžiniškų Budos skulptūrų Fengsiansi (奉先寺 Fengxiansi) urve parodo tikrąjį Kinijos meną ir yra pripažįstamas kaip pasaulinės reikšmės šedevrai. Ši šventykla buvo išskaptuota per tris metus: 672-675 m. Šiuo laikotarpiu buvo sukurta net 60% Longmeno urvų bei nišų, kurių bendras ilgis siekia apie 60 metrų. Būtent šiame urve yra pati didžiausia Budos skulptūra. Pati įspūdingiausia ten esanti skulptūra yra Buda Vairočana (skr. वैरोचन Vairocana). Ši skulptūra yra 17,14 m aukščio. Budos veidas putlus, o iš lenktų antakių įdėmiai žvelgia maloningos ir be galo gražios akys. Ilgi ausų speneliai yra nukarę žemyn, jų ilgis siekia 2 metrus. Rami ir mįslinga šypsena rodo dieviškąją Budos išmintį ir nuolatinį rūpinimąsi žmonių pasauliu. Kurioje vietoje bestovėtumėte, visą laiką atrodo, kad Buda žvelgia į jus. Skulptūra tobulai išreiškia budizmo religijos esmę – „išlaisvinti visas gyvas būtybes nuo kančios“. Nemažai nuostabių budistinių šventyklų, pastatytų Tangų dinastijos valdymo laikotarpiu, dabar yra tik griuvėsiai, tačiau tai vis dar svarbus Longmeno kultūrinis paveldas.
Paskutinysis laikotarpis 755-1127 m. priskiriamas Šiaurės Songų dinastijai (kin. 宋朝 Sòng cháo). Jos valdymo metu vyko sukilimai, tad Luojango (Luoyang) miestas 8-ojo šimtmečio viduryje buvo plėšiamas bei niokojamas. Dzinių (1115–1234) ir Juanių (1271-1368) dinastijų laikotarpiu urvų darymas užsibaigė (whc.unesco.org).
Mingų (1368-1644) ir Čingų (1644-1912) dinastijų valdymo metu Longmeno urvų kultūrinis palikimas palaipsniui įgavo nacionalinį, o vėliau ir tarptautinį pripažinimą ir tapo viena iš mokslinių tyrimų temų. Per Antrąjį Kinijos ir Japonijos karą japonų kariai pavogė nemažai statulų, tad šių relikvijų šiuo metu yra ir Japonijos muziejuose. Pasibaigus karui ir 1949 m. susikūrus Kinijos Liaudies Respublikai Longmeno urvai tapo saugoma teritorija. Pagal Kinijos konstitucijos 22 straipsnį, kuriame, be kitų klausimų, yra numatyta gamtos paveldo objektų apsauga, yra priimtos teisinės priemonės, siekiančios apsaugoti šį Kinijos kultūrinį paveldą (whc.unesco.org).
Siangšano šventykla (香山公园 Xiāngshān) yra viena iš pirmųjų šventyklų Longmene. Ji yra pastatyta rytinėje kalno pusėje. Šventyklos pavadinimas yra suteiktas pagal ten augančius grybus siangu (香菇 xianggu). Čingų dinastijos valdymo laikotarpiu, apie 1707 m. šventykla buvo rekonstruota, buvo bandoma atkurti ten buvusią, apgriuvusią šventyklą. 2002 m. buvo nutarta šią šventyklą padidinti, šalia jos pastatant varpinę, bokštą, kuriame būtų būgnai, taip pat Mahaviros salę ir Devynių asmenų salę bei Džiang Džieši ir Song Meiling vilą.
UNESCO
Longmeno urvai yra įtraukti į UNESCO paveldo sąrašą. Pripažinimas yra grindžiamas trimis kriterijais: 1) Longmene esančios skulptūros yra išskirtinis žmogaus meninės išraiškos paveldas; 2) Longmeno urvai iliustruoja nenutrūkstančio meno formą, kuri parodo Azijos regiono kultūrinės raidos vystymąsi bei reikšmę dabartiniai Kinijai; 3) aukštas kultūros lygis ir išsivysčiusi Tangų dinastijos visuomenė savo kultūrą bei svarbius Kinijos asmenis yra įamžinusi akmens raižiniuose Longmeno urvuose.
Sąvokos:
- Apsaros (skr/hindi: अप्सरा, galbūt „išėjusios iš vandens“) – vedų ir hinduizmo mitologijoje pusdievės moteriškos lyties būtybės, gyvenančios daugiausia danguje, bet taip pat ir žemėje (upėse, kalnuose ir t. t.).
Naudota literatūra
- Columbia University, 2004, Asian topics in World history. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2015-05-19].
- Saso, M. 2009, Donors of Longmen: Faith, Politics, and Patronage in Medieval Chinese Buddhist Scripture. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2015-05-17].
- Sharf, R. 2013, Art in the dark: the ritual context of Buddhist caves in western China. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2015-05-17].
- UNESCO, n. d., „Longmen Grottoes“, UNESCO. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2015-05-16].
Papildomai žiūrėti:
http://whc.unesco.org/en/list/1003/video
http://www.china-tour.cn/China-Pictures/Longmen_Grottoes.htm
