Longmu

Longmu (kin. 龙母, Lóngmǔ, liet. „Drakonų motina“) – kinų mitologijos dievybė, radusi ir užauginusi penkis naujagimius drakonus. Ji yra svarbių kinų kultūrinių vertybių – atsidavimo bei motiniškos meilės – simbolis (Guru 2015). Drakonai kinų mitologijoje užėmė svarbią vietą, taip pat kaip ir tėvų ir vaikų santykiai, išaukštinti Konfucianizmo idėjų. Longmu kartu su jos užaugintais drakonaiss siejo itin stiprus tarpusavio ryšys, kuris gali būti palygintas su vaikų ir motinos santykiais.

Legenda

Longmu, kurios žmogiškasis vardas buvo Ven Ši (kin. 溫氏, Wēnshì), gimė apie 290 m. pr. m. e. netoli Sidziango (kin. 西江, Xījiāng) upės (Guru 2015). Ven Ši dažnai keliaudavo prie Sidziango upės, norėdama ten išsiplauti rūbus ar sužvejoti maisto. Vieną dieną, atkeliavusi prie upės Ven Ši pastebėjo keistai atrodantį baltą akmenį. Ji nusprendė parsinešti jį namo, tačiau sugrįžusi suprato, jog tai ne paprastas akmuo, o kiaušinis. Neilgai trukus iš jo išsirito penkios mažos gyvatės. Nors Ven Ši gyveno skurdžiai ir vos sudūrė galą su galu, tačiau vis dėlto mergina nusprendė nepalikti šių gyvačių likimo valiai ir apsiėmė jas auginti. Ji maitino gyvates geriausiu maistu, kokį tik galėjo parūpinti. Laikui bėgant gyvatės augo. Šios už merginos rūpestį atsilygindavo padėdamos jai žvejoti žuvis. Gyvatės ir toliau sparčiai augo. Ven Ši suprato, jog iš jos rasto kiaušinio išsirito ne gyvatės, o drakonai (Uschan 2014).

Vieną kartą kaimą, kuriame gyveno Ven Ši užklupo sausra. Ji paprašė užaugintų drakonų padėti jai iššaukti lietų bei išgelbėti derlių nuo alinančios sausros. Kadangi drakonai galėjo valdyti vandens bei oro stichijas, netrukus ėmė lyti. Tokiu būdu buvo nutraukta sausra bei išgelbėtas kaimo derlius. Nuo tos dienos kaimo gyventojai praminė Ven Ši „Drakonų motina“ (Guru 2015).

Longmu sudievinimas

Tuo laikotarpiu valdęs Čin dinastijos (kin. 秦朝, Qíncháo) imperatorius Čin Ši Huangdis (kin. 秦始皇帝, Qínshǐhuángdì), išgirdęs pasakojimus apie Ven Ši, apdovanojo „Drakonų motiną“. Jis taip pat liepė Ven Ši atvykti į šalies sostinę prie Geltonosios upės (kin. 黄河, Huánghé). Tačiau tuo metu Ven Ši buvo sulaukusi garbaus amžiaus, jos sveikata taip pat buvo prasta. Dėl šių priežasčių drakonai nenorėjo išleisti savo motinos į tolimą, varginančią kelionę. Atvykę imperatoriaus pasiuntiniai norėjo laivu nuplukdyti Ven Ši pas valdovą, tačiau drakonai, kurie pasisplėpė po laivo dugnu, ėmė plukdyti laivą į priešingą pusę tol, kol imperatoriaus pasiuntiniai pasidavė ir leido „Drakonų motinai“ likti namuose (Guru 2015).

Galiausiai mirus Ven Ši, drakonai nusprendė transformuotis į žmogiškąją formą, kad galėtų palaidoti savo motiną Džu kalno (kin. 珠山, Zhū shān) Šiaurinėje pusėje. Net ir po „Drakonų motinos“ mirties, Činų valdomoje teritorijoje netilo kalbos apie Ven Ši gerumą bei pasiaukojimą auginant drakonus. Ilgainiui žmonės ėmė laikyti Ven Ši atsidavimo ir motinystės simboliu (Guru 2015).

Hanių dinastijos (kin. 漢朝, Hàncháo) valdymo laikotarpiu „Drakonų motinos“ garbei buvo pastatyta Siautongo šventykla (kin. 孝通廟, Xiào tōng miào). Šios dievybės garbei yra pastatyta dar viena – Baiša (kin. 白沙廟,  Bái shā miào) šventykla, esanti netoli Sindziango upės (Guru 2015).

Pirmąją penkto mėnesio pagal kinų mėnulio kalendorių savaitę Kinijoje yra švenčiamas Longmu šventė.

„Drakonų motina“ yra atsakinga už tėvų ir jų vaikų apsaugą, todėl ir šiais laikais šiai dievybei yra rodoma milžiniška pagarba.

Naudota literatūra

1. Bates, R., 2007. All About Chinese Dragons. Beijing: China History Press.
2. Guru, S., B., 2015. A brief history of the immortals of non-hindu civilizations: in association with aryavart sanatan vahini ‘dharmraj’. Chetpet: Notion Press.
3. Sacred-texts. Book XXI. Kî Î Or The Meaning Of Sacrifices. Sacred-texts.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2019 m. balandžio 30 d.].
4. Uschan, M., V., 2014. Chinese Mythology. Michigan: Greenhaven Publishing LLC.

Redagavo Andrius Bimbiras