Nedža

Nedža (哪吒 nézhā) – apsaugos dievybė Kinijos liaudies religijoje. Dievybės oficialus daoistinis vardas yra „Centrinio altoriaus maršalas“ (中壇元帥 Zhōng tán yuán shuài). Taip pat vadinamas „Trečiuoju lotoso princu“ (蓮花三太子Lián​huā sān tài​zǐ). Kinų padavimuose tai buvo trečiasis karalaitis, baisus nutrūktgalvis, kuriam nebuvo nieko šventa. Kitos sakmės tvirtina jį buvus tam tikra dievybe, Nefritinio imperatoriaus (玉皇 Yù Huáng) atsiųsta iš dangaus tramdyti piktųjų dvasių įžūliai savivaliaujančių žemiškąjam pasaulyje. Toji dievybė esą įsikūnijusi į Li Dzingo (李靖 Lǐ Jìng), Džou dinastijos (周朝 Zhōu cháo, XIII a. pr. Kr.) laikų narsuolio karvedžio, trečiąjį sūnų.

Kilmė ir išvaizda.

Pasak profesoriaus Meir Shahar (2008), Nedža dievybė yra kilusi iš indų mitologijos. Nedža dažniausiai vaizduojamas jauno amžiaus, skrendanti danguje ar jodinėjanti ant vėjo ir ugnies ratų. Kūną supa kosminis ratas, raudona damasko šilko juosta juosia pečius, ugnimi besispjaudantis ietis dešiniojoje rankoje.  Kai kada būtybė vaizduojama turinti trijų galvų ir šešių rankų formą (三頭六臂 sān tóu liù bì). Taip pat kai kuriose legendose jis turi gebėjimą spjaudytis vaivorykštėmis. Nedža dažnai sutinkamas Kinijos mitologijoje ir senovinėje Kinijos literatūroje, pavyzdžiui garsiajame XVI a. romane „Dievų sukūrimas“ (封神演義 Fēngshén Yǎnyì).

Mitas.

Ponia In (殷氏 Yīn Shì) nešiojo kūdikį savo įsčiose 24 mėnesius kol vieną naktį susapnavo sapną. Sapne ji regėjo, kaip į kambarį įžengė daoizmo išminčius, kuris padėjęs ryšulėlį jai ant pilvo, išvyko. Nelauktai ponia In pradėjo gimdyti. Ponios In vyras Li Dzingas užėjęs į žmonos kambarį pamatė raudoną šviesą ir su kardu jai smogė, o iš jos išsirideno mėsos rutulys. Supykęs karvedys, kardo mostu perpjovė mėsos rutulį pusiau ir jame rado nuostabų kūdikį. Naujagimis atrodė sveikas ir stiprus, ant dešinės rankos spindėjo aukso apyrankė, pilvas buvo papuoštas raudona damasko šilko atraiža (浑天绫 hún tiān líng). Tėvai dar nežinojo, kad jų sūnus magiškai apdovanotas.

Kitą dieną kalno viršūnės išminčius atvyko aplankyti naujagimį. Išminčius liepė sūnų pavadinti vardu Nedža ir apdovanojo jį magišku instrumentu – kosminiu ratu (乾坤仑 qiān kūn lún). Vieną kaitrią dieną Nedža su tarnu sustojo prie upės kranto atsigaivinti. Vis dar nežinodamas apie galią, kurią jo stebuklingas instrumentas turėjo, jis paėmė savo kosminį ratą ir švytavo juo aplink, norėdamas sukelti virpulį vandens gilumoje.

Sukeltas vandens virpulys supurtė povandeninius Drakono karaliaus (龙王 Long wang) rūmus, esančius rytinėje jūroje. Įsiutęs Drakonas karalius liepė, kad vienas iš jo žvalgų sužinotų, kas ir su kuo sukėlė šį chaosą. Sužinojęs, kad tai tik pajūryje kvailiojantis berniukas, žvalgas manė lengvai su juo susidorosiąs. Tačiau vienu kosminio rato smūgiu Nedža užmušė žvalgą. Apie tai sužinojęs Drakonas karalius išsiuntė savo garbingiausią  sūnų susidoroti su Nedža, tačiau Nedža įveikė ir jį.

Transformavęsis į žmogų Ao Guangas (敖廣 Áo Guǎng) nuvyko pas Nedžos tėvą. Netrukus paaiškėjo, kad Ao Guangas ir Li Dzingas kartu studijavo šventąsias daoizmo tiesas Kunluno kalnuose (昆仑山 Kūnlún Shān). Jausdamas gėdą ir kaltę, Li Dzingas pasiūlė grąžinti Drakono Karaliaus sūnaus palaikus. Tačiau Ao Guangas atsisakė ir pažadėjo pasiskųsti Dangaus valdovui (天 Tian). Galiausiai, norėdamas išgelbėti savo šeimą, Nedža nusižudė.

Po savižudybės Nedža pasirodė savo motinos sapne. Sapne jis paprašė, kad ji pastatytų šventyklą jo sielai. Ponia In slapta pastatė šventyklą Nedžos garbei. Nedžos dvasia šventykloje suteikdavo stebuklingą gydymą sergančiam ar sužalotam. Tačiau neilgai trukus Li Dzingas sužinojo apie šią šventyklą ir sudegino ją iki pamatų. Li Dzingo šventyklos sudeginimas privertė Nedžą trokšti tėvo mirties.

Vėliau, Nedža buvo atgaivintas jo mokytojo Išminčiaus Taiji (太乙真人 Tàiyǐ Zhēnrén), kuris panaudojo lotoso šaknis, konstruojant žmogaus kūną. Išminčius davė jam du naujus ginklus: vėjo ir ugnies ratus (風火輪 fēng huǒ lún) ir ugnimi besispjaudančią ietį (火尖 huǒ jiān). Persikūnijęs Nedža su Li Dzingu kovojo mūšiuose. Galiausiai,  Nedža buvo priverstas paklusti tėvo valiai, padedant kitai dievybei, Žandengui (燃灯道人 Rándēng Dàorén).

Literatūra:

1. Allan, T., Phillips, C., 2011. World Mythologies. Ancient China’s Myths and Beliefs. New York: The Rosen Publishing Group.
2. Anderson, T. J., Deming, A., Lihui, Y., 2008. Handbook of Chinese Mythology. USA: Oxford University Press.
3. Shahar, M., 2008. The Shaolin Monastery: History, Religion and the Chinese Martial Arts. The University of Hawai’i Press.
4. Wang, Y., 2010. Chinese Daoist arts. China Intercontinental Press.