Kunlunas
Kunlunas (昆仑山 Kūnlún Shān) yra vienas žymiausių mitais apipintų kalnų kinų mitologijoje. Šis kalnas žinomas kaip aukščiausios dievybės buveinė Žemėje, nemirtingųjų ir kitų dievybių rojus, vienas iš dangaus ramsčių, neleidžiančių dangui nukristi ant Žemės, dangaus kopėčios, jungiančios Žemę su dangumi. Mitologinis Kunlunas nesusijęs su dabartine Centrinėje Azijoje išsidėsčiusia Kunluno kalnų virtine. Šis kalnas kinų mitologijoje yra vienas iš penkių šventųjų kalnų, saugančių nemirtingumo paslaptis. Kunlunas – centrinis ir pats svarbiausias kalnas, savo didybe ir galybe neturintis lygių (Allan, Phillips 2012, p. 36).
Lokalizacija
Tiksli Kunluno vieta nežinoma, nes įvairiuose šaltiniuose ji pateikiama skirtinga arba nekonkreti. „Kalnų ir jūrų knygoje“ (山海经 Shān Hǎi Jīng) aprašytos netgi dvi Kunluno vietos: vienuoliktame skyriuje rašoma, kad jis yra šiaurės rytuose, o šešioliktame – kad į pietus nuo Vakarų jūros (Yang, An, Turner 2005, p. 160). Populiariausia Kunluno lokalizacija išlieka vakaruose. Tolimuosiuose vakaruose, kur keturios upės apsėmė keturis ketvirčius žemės, kur Guiju (贵屿 Gùiyǔ) nutolusi nuo Rytų jūros, aukštai iškilę penki šventieji kalnai – nemirtingųjų namai (Allan, Phillips 2012, p. 36).
Apibūdinimas
Kunlunas aprašytas labai gausiai ir detaliai. Bene seniausias ir gausiausias kalno apibūdinimas randamas „Kalnų ir jūrų knygoje“. Šis kalnas yra 800 li pločio ir 80 000 pėdų aukščio (metrinėje sistemoje tai prilygtų 24 km). Kiekvieną kalno pusę supa po devynis šulinius ir devynerius vartus. Viduryje, tarp uolų, stovi Huangdi rūmai, apsupti penkių sienų ir dvylikos bokštų (Yang, An, Turner 2005, p. 160). Kitame šaltinyje randama dar įvairesnių ir vaizdingesnių Kunluno kalno apibūdinimų: Kunlunas iš visų pusių apsuptas jaspio tvora. Šis nepaprastai aukštas kalnagūbris, esą, neturintis lygių; Kunluno viršūnės lipa viena ant kitos, o jo aukštis nuo papėdės iki didžiausios viršūnės siekia 11 114 bu (žingsnių), du či ir šešis sunus. Kunluną žiedu supa ugnies kalnai, juose nuolat dega ugnis ir visa, kas ten pakliūva, sudega (Kė 1998, p. 111, 113).
Gyventojai
Kunlunas laikomas įvairių dievybių bei dvasių namais, gyventojų skaičius gana didelis. Šaltiniuose minimi šamanai, alchemikai, nemirtingieji, kalnų gyventojai, gražuolės, nimfos bei daugelis kitų. Be minėtų gyventojų, vieni žymiausių dievų, gyvenančių ant Kunluno, yra Geltonasis imperatorius arba Huangdi (黃帝 huángdì) ir deivė Si-vangmu (西王母 Xī wáng mǔ). Geltonasis viešpats „glaudžiai siejosi su Kunluno kalnų masyvu. Pasakojama, kad kalnuose stovėjo didingi ir puikūs Huangdi rūmai. Tai buvo žemutinė Huangdi sostinė, kurioje jis linksmindavosi“ (Kė 1998, p. 110). Deivės Si-vangmu vardas išvertus pažodžiui reiškia „Vakarų valdovė“. Ji – nemirtingumo eliksyro saugotoja, gyvenanti ant Kunluno. Si-vangmu žinoma iš legendos apie Šaulį I, ėjusį prašyti šios deivės nemirtingumo eliksyro savo žmonai Čangei (Kė 1998, p. 211–212).
Gamta
Kunluno gamta labai įvairi. Šis kalnas dėl neapsakomo grožio kraštovaizdžių laikomas rojumi Žemėje. Čia augantys augalai ypatingi – jie pasižymi antgamtinėmis savybėmis. Čia „amžinas pavasaris ir smaragdo tvenkiniai (瑶池 Yáo chí); spalvoti debesys ir vandenys; Cinoberio upė, kurios vanduo gelbsti gėrėją nuo mirties, ir Silpnoji upė, kurios vanduo toks silpnas, kad neišlaiko plunksnos“ (Yang, An, Turner 2005, p. 161). Aukščiausioje Kunluno vietoje – šiaurėje – auga ryžiai, brangakmenių, perlų, nefrito medžiai. Ten auga ir nemirtingumo medis. „Jis, kaip ir kiti medžiai, teikiantys ilgaamžiškumą, žydi ir nokina vaisius tik kartą per keletą tūkstančių metų“ (Kė 1998, p. 112). Paragavus jo vaisių, gyvenama amžinai. Ant šio kalno auga ir kitų keistų augalų, vyksta neįprastų reiškinių.
Būtybės
Ant Kunluno gyvena nemažai fantastinių būtybių. Kunluno šiaurėje, kur auga nemirtingumo medis, gyveno būtybė Šižou (Shirou „regintis kūnas“). „Pasirodo, kad tai buvusi gyva būtybė be kaulų ir galūnių – tik mėsos gumulas, šiek tiek primenantis jaučio kepenis, bet turintis porą mažyčių akių“ (Kė 1998, p. 112). Ši būtybė turi gebėjimą ataugti, tai neišsenkantis maisto šaltinis; žmonių siekiamybė, nes niekada nebereikėtų rūpintis, iš kur gauti maisto. Kunluno rytuose gyvena Jaju – būtybė, turinti žmogaus galvą ir gyvatės kūną. Ji, esą, šešių šamanų buvusi atgaivinta nemirtingumo eliksyru ir pasilikusi Kunlune. Kalno pietuose gyvena įvairiausių paukščių, daugiausia feniksų ir erelių; gyvačių; beragis drakonas; pelė, iš kurios kailio verpdavo siūlus ir ausdavo medžiagas; panterų, kalnų velnių ir dar daug kitų. Bene svarbiausia būtybė-dvasia, gyvenanti ant Kunluno, yra Kaimingšou (开明兽 Kāi Míng Shòu; liet. „apsišvietęs“) (Yang, An, Turner 2005, p. 160). Tai Geltonojo viešpaties rūmų sergėtojas, „turintis stambų kūną kaip tigro, su devyniomis galvomis, kiekviena su žmogaus veidu. Jis grėsmingai stovėjo ant uolos priešais vartus, saugodamas rūmus – „visų dvasių buveinę“ (Kė, 1998, p. 114).
Reikšmė
Kunlunas visada buvo paslaptimis apipinta vieta. Paprasti mirtingieji daug amžių siekė gauti nors dalelę tų gėrybių, apie kurias buvo kalbama, ir jų suteikiamų galių. Rengta nemažai ekspedicijų į šį mitinį rojaus kampelį. Žymiausias keliautojas į Kunluną buvo Laodzi (老子 Lǎozǐ) – sen. Kinijos filosofas, daoizmo pradininkas. Vis dėlto niekas nerado šios „visų dvasių buveinės“ ir jos nematerialių turtų. Nepaisydami to, žmonės vis tiek tikėjo, kad Kunlunas – dangaus ramstis, esantis pasaulio centre (axis mundi); dangaus kopėčios, jungiančios dangų ir Žemę; įkvėpimo ir harmonijos ieškojimo gyvenime šaltinis. Kunluno rūmų vartai, esą, pirmieji pasitinka tekančios Saulės spindulius ir keturių upių – Geltonosios, Raudonosios, Juodosios ir Jangdzės – ištakas(Yang, An, Turner 2005, p. 162).
Šaltiniai:
Allan, T., Phillips, Ch., 2012. Ancient China’s Myths and Beliefs. New York: The Rose Publishing Group.
Yang, L., An, D., Turner, J. A., 2005. Handbook of Chinese Mythology. Santa Barbara: ABC-CLIO.
Kė, J., 1998. Senovės Kinijos mitai. Vilnius: Mintis.
Internetiniai puslapiai:
http://www.bibliotecapleyades.net/sociopolitica/sociopol_buddhism01.htm
http://www.spauda.lt/mitai/china/huang.htm
http://www.suppressedhistories.net/goddess/xiwangmu.html
Redagavo Eidmantė Kalašinskaitė