Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Uigūrų perauklėjimo politika

Uigūrų perauklėjimo politika

Uigūrai (维吾尔, Wéiwú’ěr) – tiurkų tauta, kilusi iš Centrinės Azijos. Uigūrai gyvena Sindziango (新疆, Xīnjiāng) autonominiame regione, šiaurės vakarų Kinijoje. Ši tauta yra viena iš 55 pripažintų Kinijos etninių mažumų, tačiau KLR vyriausybė uigūrų tautos žmones pripažįsta kaip daugiakultūrės tautos regioninę mažumą.

Tautos istorija

Uigūrų tautos istorija yra ginčytina tarp uigūrų nacionalistų ir Kinijos valdžios. Uigūrų istorikai uigūrus laikė pirmaisiais Sindziango gyventojais, kurių istorija labai sena. Uigūrų politikas ir istorikas Muhammad Amin Bughra (kin. 穆罕默德·伊敏, Mùhǎnmòdé Yīmǐn) savo knygoje „A history of East Turkestan“ (东突厥斯坦的历史 ; pinyin: Dōng tūjué sītǎn de lìshǐ), (1940) pabrėždamas turkiškus savo tautos aspektus, rašė, kad turkų istorija siekia 9000 metų, o istorikas Turghun Almas (吐尔贡·阿力玛斯, Tǔ ěr gòng·ā lì mǎ sī) įtraukė Tarimo mumijų atradimus, kad padarytų išvadą, jog uigūrų istorija siekia daugiau nei 6400 metų, o Pasaulinis Uigūrų Kongresas tvirtino 4000 metų istoriją Rytų Turkestane (World Uyghur Congress, 2016). Tačiau oficialiai Kinijos valdžia tvirtina, kad Sindziango uigūrai kilo iš Tiele (鐵勒, Tiĕlè) genčių ir tapo pagrindine socialine ir politine jėga Sindziange tik IX a., kai po uigūrų kaganato žlugimo jie migravo į Sindziangą iš Mongolijos, pakeisdami hanius (漢, Hàn; 漢族, Hànzú). Kinai, jų teigimu, buvo ten nuo Han dinastijos (漢朝, Hàncháo). Tačiau daugelis šių laikų mokslininkų nemano, kad šiuolaikiniai uigūrai yra tiesiogiai kilę iš senojo Mongolijos uigūrų kaganato. Vietoj to, jie laiko juos daugelio tautų palikuonimis, viena iš jų – senovės uigūrų (Millward, James A., 2007).

Perauklėjimo stovyklos

Sindziango koncentracijos stovyklos, Kinijos valdžios oficialiai vadinamos Profesinio mokymo centrais, yra internuotų asmenų stovyklos, valdomos Sindziango uigūrų autonominio regiono vyriausybės ir KKP (中国共产党, Zhōngguó Gòngchǎndǎng). Nuo 2017 m. žiniasklaida šias įstaigas vadino „Kovos su ekstremizmu mokymo centrais“ (去极端化培训班, Qù jíduān huà péixùn bān) ir „Švietimo ir pertvarkymo mokymo centrais“ (教育转化培训中心, Jiàoyù zhuǎnhuà péixùn zhōngxīn). Didžioji dalis šių stovyklų buvo perdarytos iš buvusių mokyklų ar kitų svarbių pastatų, tačiau kai kurios buvo specialiai pastatytos perauklėjimo tikslais. Stipriai saugomas regionas ir šimtai kontrolinių punktų pagreitino gyventojų sulaikymą ir pasodinimą lageriuose. 2017 m. Sindziango regionas sudarė 21% visų sulaikymų Kinijoje. Visame regione šie reedukacijos centrai yra naudojami šimtui tūkstančių žmonių, kurie čia įkalinami dėl savo tikėjimo ir etninės kilmės. Šiuos centrus saugo ginkluotos pajėgos arba specialioji policija, jose yra apsauginės tvoros, sargybos bokštai ir patalpos, stebėjimo sistemos ir kt. Kadangi nėra viešų, prieinamų duomenų apie stovyklas, jas bandyta įvairiai dokumentuoti remiantis vyriausybės dokumentais ir palydoviniais vaizdais. 2018 m. „Reuters“ bei „Earthrise Media“ pranešė apie įtariamas 39 stovyklas, o Rytų Turkestano nacionalinis pabudimo judėjimas (ETNAM) pranešė apie dar didesnį lagerių skaičių. (East Turkistan Awakening Movement, 2020)

Uigūrų vaikų gyvenimas

Sulaikius uigūrus bei kitas etnines mažumas, daugelis vaikų liko be tėvų. Kinijos vyriausybė tariamai laikė šiuos vaikus įvairiose įstaigose ir mokyklose, dar žinomose kaip internatinėse mokyklose , nors ne visos šios įstaigos yra gyvenamosios ir veikia kaip vaikų namai. 2018 m. rugsėjo mėn. naujienų agentūra „Associated Press“ pranešė, kad yra statomi tūkstančiai internatų. Kinijos švietimo departamento duomenimis, mokytis šiose mokyklose, vaikai yra užregistruojami nuo aštuonerių metų. (Griffiths, J., 2019) Pasak antropologo Adriano Zenzo (2019), sulaikytų tėvų vaikai internatuose buvo priversti mokytis mandarinų kalbos ir jiems neleista tikėti ir mokytis savo religijos. „Journal of Political Risk“ publikuotame straipsnyje Zenzas šias pastangas vadina „sistemine socialinės pertvarkos ir kultūrinio genocido kampanija“ (Zenz, A. 2019). „Human Rights Watch“ teigia, kad vaikai, sulaikyti vaikų gerovės įstaigose ir internatuose, yra laikomi be tėvų sutikimo ar prieigos.  2019 m. „The New York Times“ pranešė, kad į šiose internatinėse mokyklose mokėsi maždaug 497 000 pradinių ir vidurinių mokyklų moksleivių. Jie taip pat pranešė, kad vaikams leidžiama susitikti su šeimos nariais tik kartą per dvi savaites ir jiems draudžiama kalbėti uigūrų kalba. (Human Rights Watch, 2017)

Mihrigul Tursun

Kinijoje buvusi sulaikyta uigūrų moteris Mihrigul Tursun, po pabėgimo iš vienos iš šių stovyklų, kalbėjo apie mušimus ir kankinimus. Persikėlusi į Egiptą, 2015 m. ji atvyko į Kiniją praleisti laiko su šeima ir buvo nedelsiant sulaikyta bei atskirta nuo vaikų. Kai po trijų mėnesių Tursun buvo paleista, vienas iš vaikų mirė, o kiti du turėjo sveikatos problemų. Po dviejų metų, moteris vėl buvo sulaikyta. Dar po kelių mėnesių Tursun buvo sulaikyta trečią kartą ir tris mėnesius praleido ankštoje kalėjimo kameroje su dar 60 moterų. Jos buvo verčiamos dainuoti Kinijos komunistų partiją šlovinančias dainas, miegoti paeiliui ir naudotis tualetu esančiu priešai stebėjimo kameras. Taip pat Tursun pasakojo, jog ji su kitais kaliniais buvo priversta vartoti nežinomus vaistus, įskaitant tabletes, dėl kurių žmones alpo, ir taip pat baltą skystį, kuris moterims sukėlė kraujavimą. Per tris mėnesius, jos kameroje mirė devynios moterys. Vieną sykį, Tursun buvo nuvesta į kambarį, kuriame buvo pasodinta į kėdę, o kojas ir rankas surakino. „Valdžia man ant galvos uždėjo į šalmą panašų daiktą, ir kiekvieną kartą, kai mane pakratė elektra, visas kūnas smarkiai purtėsi ir jaučiau skausmą gyslose. Neprisimenu likusių dalykų. Iš burnos pasirodė baltos putos, ir pradėjau prarasdinėti sąmonę“, – sakoma vertėjo skaitytame Tursun pranešime. „Paskutinis žodis, kurį girdėjau iš jų, yra tas, kad buvimas uigūru yra nusikaltimas“, – sakė Tursun. Galiausiai ji buvo paleista, kad galėtų išvežti vaikus į Egiptą, tačiau jai buvo įsakyta grįžti į Kiniją. Kaire Tursun susisiekė su JAV valdžios institucijomis ir rugsėjį atvyko į JAV ir apsigyveno Virdžinijoje. (Gulchehra, H., Danilova, M., 2018)

Kalinių gyvenimas

Buvę kaliniai tvirtina, kad iš jų buvo reikalaujama išmokti dainuoti Kinijos himną ir komunistines dainas. Bausmės buvo taikomos tiems, kurie nesilaikė šių reikalavimų. Kaliniai buvo baudžiami uždedant antrankius kelioms valandom, valandoms uždedant antrankius ar ilgą laiką sėdint „tigro kėdėje“ (metalinėje konstrukcijoje). Pasak sulaikytųjų, jie taip pat buvo verčiami gerti alkoholį ir valgyti kiaulieną, o tai yra draudžiama islame. Kai kurie iš jų gaudavo nežinomų vaistų, o kiti bandydavo nusižudyti. Taip pat buvo mirčių dėl nepatikslintų priežasčių. Sulaikytieji taip pat buvo seksualiai išnaudojimi. (Denyer, S., Shih, G., Kang, D., 2018) Buvo daromi priverstiniai abortai, priverstinis kontraceptinių priemonių naudojimas ir privaloma sterilizacija. Stovyklose gyvenančių uigūrų namuose buvo paskirti gyventi oficialūs pareigūnai. Rushan Abbas (茹仙·阿巴斯, Rú xiān·ā bā sī) iš uigūrų kampanijos tvirtina, kad Kinijos vyriausybės veiksmai prilygsta genocidui, pagal Jungtinių Tautų apibrėžimus. (Ferris-Rotman, A., Toleukhan, A., 2019)

Tarptautinė reakcija

Saudo Arabijos princas Mohammad bin Salman 2019 m. gynė lagerius, sakydamas, kad „Kinija siekdama savo nacionalinio saugumo, turi teisę vykdyti kovos su terorizmu ir ekstremisijos panaikinimo darbus“ (Ensor, J., 2019). Australijos užsienio reikalų ministrė Marise Payne 2019 m. pasakė: „Jau anksčiau esu išreiškusi Australijos susirūpinimą dėl masinių uigūrų ir musulmonų sulaikymų Sindziange. Mes nuolat raginome nutraukti savavališką uigūrų ir kitų musulmoniškų grupių sulaikymą. Mes iškėlėme šiuos rūpesčius – ir toliau juos kelsime – tiek dvišališkai, tiek atitinkamais tarptautiniais susitikimais.“ (Handley, E., 2019.) 2019 m. Honkonge didelės žmonių grupės pradėjo protestuoti už Uigūrų ir Honkongo išlaisvinimą. Vietinė policija protestuotojus apipurškė pipirinėmis dujomis, ir visus protestus numalšino.

Naudota literatūra

  1. Brief History of East Turkestan, 2016. World Uyghur Congress. Prieiga per internetą: https://web.archive.org/web/20160306105709/http://www.uyghurcongress.org/en/?cat=132 [žiūrėta 2020-12-14].2. Millward, James A., 2007.
  2. China: Free Xinjiang „Political Education“ Detainees, 2017. Human Rights Watch, Hrw.org. Prieiga per internetą: https://www.hrw.org/news/2017/09/10/china-free-xinjiang-political-education-detainees  [žiūrėta 2020-12-16].
  3. Convention on the Prevention and Punishment of the Crime of Genocide, 2020. East Turkistan Awakening Movement. Nationalawakening.org. Prieiga per internetą: https://nationalawakening.org/concentration-camps-and-genocide/ [žiūrėta 2020-12-17].
  4. Danilova, M., 2018. Woman describes torture, beating in Chinese detention camp. Apnews.com. Prieiga per internetą: https://apnews.com/article/61cdf7f5dfc34575aa643523b3c6b3fe [žiūrėta 2020-12-15].
  5. Denyer, S., 2018. Former inmates of China‘s Muslim „reeducation“ camps tell of brainwashing, torture. Washingtonpost.com. Prieiga per internetą: https://www.washingtonpost.com/world/asia_pacific/former-inmates-of-chinas-muslim-re-education-camps-tell-of-brainwashing-torture/2018/05/16/32b330e8-5850-11e8-8b92-45fdd7aaef3c_story.html [žiūrėta 2020-12-16].
  6. Ensor, J., 2019. Saudi crown prince defends China‘s to put Uighur Muslims in concentration camps. Telegraph.co.uk.  Prieiga per internetą: https://www.telegraph.co.uk/news/2019/02/22/saudi-crown-prince-defends-chinas-right-put-uighur-muslims-concentration/ [žiūrėta 2020-12-14].
  7. Eurasian Crossroads: A History of Xinjiang; Columbia University Press. p.44 . Prieiga per internetą: https://books.google.lt/books?id=8FVsWq31MtMC&pg=PA44&redir_esc=y#v=onepage&q&f=false [žiūrėta 2020-12-17].
  8. Ferris-Rotman, A., Toleukhan, A., 2019. China accused of genocide over forced abortions of Uighur Muslim women as escapees reveal widespread sexual torture. Independent.co.uk.  Prieiga per internetą: https://www.independent.co.uk/news/world/asia/china-uighur-muslim-women-abortions-sexual-abuse-genocide-a9144721.html [žiūrėta 2020-12-15].
  9. Griffiths, J., 2019. Children of detained Uyghurs held in mass boarding schools in Xinjiang, research claims. Cnn.com. Prieiga per internetą: https://edition.cnn.com/2019/07/05/asia/xinjiang-muslims-china-intl-hnk/index.html [žiūrėta 2020-12-14].
  10. Gulchehra, H., 2018. Interview: „I Did Not Believe I Would Leave Prison in China Alive“. Rfa.org.Prieiga per internetą: https://www.rfa.org/english/news/uyghur/detentions-11012018100304.html [žiūrėta 2020-12-17].
  11. Handley, E., 2019. „Deeply disturbing“ footage sufaces of blindfolded Uyghurs at train station in Xinjiang. Abc.net.au.  Prieiga per internetą: https://www.abc.net.au/news/2019-09-23/video-uyghurs-shaved-blindfolded-xinjiang-train-station-china/11537628 [žiūrėta 2020-12-15].
  12. Shih, G., Kang, D., 2018. Muslims forced to drink alcohol and eat pork in China‘s „reeducation“ camps, former inmate claims. Independent.co.uk.  Prieiga per internetą: https://www.independent.co.uk/news/world/asia/china-re-education-muslims-ramadan-xinjiang-eat-pork-alcohol-communist-xi-jinping-a8357966.html [žiūrėta 2020-12-17].
  13. Zenz, A. 2019. Break Their Roots: Evidence for China‘s Parent-Child Separation Campaign in Xinjiang. Journal of Political Risk, Vol. 7, No. 7 . Prieiga per internetą: https://www.jpolrisk.com/break-their-roots-evidence-for-chinas-parent-child-separation-campaign-in-xinjiang/ [žiūrėta 2020-12-16].
0 votes