Admirolas I Sunšinas

Ankstyvasis gyvenimas

I Sunšinas (이순신 Yi Sunsin) gimė 1545 m. balandžio 28 d. dabartiniame Seulo mieste, mirė 1598 m. gruodžio 16 d. Jis buvo trečias vaikas šeimoje. Nors buvo kilmingos šeimos atstovai, I Sunšino tėvai gyveno skurde. Karaliaus Džungdžongo ( 중종 Jungjong) valdymo laikotarpiu senelis buvo patekęs į politinį valymą, todėl Sunšino tėvas niekada nesiekė valstybės tarnautojo darbo. Šeimos ekonominei situacijai dar labiau pablogėjus, jiems teko keltis į Ansano miestą (안산시 Ansansi) ir apsigyventi pas motinos tėvus.

Sulaukęs 21 metų, Sunšinas vedė moterį iš kaimyninio miesto ir susilaukė trijų sūnų bei dukters. Kaip ir bet kuris kitas aristokratiškos šeimos atstovas, Sunšinas nuo mažų dienų studijavo klasikinius Konfucijaus kūrinius. Sulaukęs 22 metų, ėmė mokytis karo meno, jis tuometinėje visuomenėje nebuvo taip gerai vertinamas kaip literatūrinis išsilavinimas. Visgi Sunšinas, vadovaudamasis savo įsitikinimais, neišsižadėjo pasirinkto kelio. Vėliau atrastas dienoraštis ne tik paliudijo literatūrinį Sunšino talentą, bet ir karišką sumanumą.

Karinės tarnybos pradžia
1572 m., sulaukęs 28 metų, Sunšinas laikė karinės tarnybos egzaminus, per juos, nukritęs nuo žirgo, susilaužė kairiąją koją. Sulaukęs 32 metų, bandydamas dar kartą, sėkmingai išlaikė egzaminus ir Sunšinui buvo suteiktas žemiausias tuometinio kario rangas, jis buvo paskirtas atlikti tarnybą prie šiaurinės šalies sienos.

Dėl to, kad neturėjo politinės ir ekonominės galios, bet laikėsi tvirtų įsitikinimų, Sunšiną neretai neteisingai apkaltindavo aukštesnio rango pareigūnai. Dėl šių priežasčių jo kaip karininko karjera merdėjo, o dauguma pasiekimų liko nepastebėti.

Dar prieš tapdamas karinio jūrų laivyno vadu, Sunšinas atsisakė dalyvauti aukštesnio rango pareigūno inicijuotoje neteisėtoje veikloje, todėl buvo atleistas iš pareigų, o po melagingų kaltinimų pažemintas iki pėstininko.

Vadovavimas jūrų laivynui
Tačiau, prieš pat prasidedant Imdžino karui (임진왜란 Imjin Waeran), Sunšinas, padedamas aukštas pareigas einančio valstybės tarnautojo Rju Songrjongo (류성룡 Ryu Seongryong), gavo išskirtinį pasiūlymą tapti Džolos provincijos (전라도 Jeolla-do) vakarinės dalies karinio jūrų laivyno vadu.

Vos tik pradėjusiam naują tarnybą Sunšinui buvo pavesta atkurti Džosono Korėjos karinę jūrų galią, mat greitai buvo tikimasi karo su Japonija. Sunšinas sustiprino administracinę laivyno sistemą, atnaujino ir patobulino ginkluotę, sugriežtino jūreivių discipliną. Vadas taip pat įdėjo daug pastangų, kad būtų pastatyti naujos kartos laivai, pavadinti Gobuksono ir Panoksono vardais (거북선 Geobukseon ir 판옥선 Panokseon). Sunšino dienoraštyje rašoma, kad paskutiniai Gobuksono ginkluotės bandymai buvo baigti 1592 m. balandžio 12 d. – dieną prieš Imdžino karo pradžią (1592–1598).

Vėžlio laivas
Gobuksonas, išvertus pažodžiui, reiškia „vėžlio laivas“ ir yra žinomas kaip pirmasis metalinis laivas istorijoje. Neprilygstamos karinės galios ir judrumo laivas buvo pagrindinis įrankis, atnešęs pergales jūrų mūšiuose. Šis laivas galėjo be didelių sunkumų sunaikinti kur kas didesnį priešo laivyną. Svarbu pabrėžti, kad Sunšinas pats suprojektavo laivą, tačiau jam surinkti prireikė daug tiek vietinių meistrų, tiek jūrininkų darbo jėgos.

Pagrindinės Vėžlio laivo ypatybės

1. Laivo ilgis – 2 m, aukštis – 6,4 m, plotis – 10,3 m. Svarbu paminėti, kad jo dydis buvo beveik toks pat kaip Panoksono laivo.
2. Laivo pirmagalys buvo drakono galvos formos, o nasruose slėpė patranką, iš kurios galėjo būti paleidžiami sieros debesys.
3. Laivagalis buvo vėžlio uodegos formos ir čia slėpė papildomą ginkluotę.
4. Vėžlio laivo stogas buvo iš medinių lentelių, padengtų geležiniais spygliais. Stoge taip pat buvo nedidelis kryžiaus formos koridorius, skirtas jūreiviams.
5. Abu denio šonai slėpė po šešias papildomas angas ginklams.
6. Mūšio metu geležiniai spygliai būdavo paslepiami po šieno kilimėliais, kad nieko neįtariantys priešai, bandydami užimti laivą, susižalotų.
7. Bet kokia ataka iš viršaus ar laivo priekio galėjo būti atremiama strėlėmis ir patrankų ugnimi.
8. Iš laivo vidaus buvo galima laisvai sekti įvykius išorėje, bet iš išorės nebuvo galima pasakyti, kas dedasi laivo viduje.
9. Laive buvo galima sumontuoti bet kokią tuomet naudotą didelio nuotolio šaunamąją ginkluotę.

Dėl šių priežasčių laivas turėjo didelę naikinamąją galią ir, įsimaišęs į priešo gretas, sukeldavo daug žalos.

Imdžino karas
Į pirmąjį savo mūšį prieš japonus I Sunšinas išvyko 1592 m. gegužės 4 dieną. Okpo, Hapo ir Džokdžinpo mūšiuose sunaikinęs 42 priešo laivus, jis tęsė pergales Dangpo ir Danghangpo mūšiuose birželį. Toliau sekė Hansando ir Angolpo mūšiai liepą ir Busano mūšis rugsėjo mėnesį.

Nesiliaujančios Sunšino pergalės jūrų mūšiuose padidino Korėjos jūrų laivyno moralę ir leido visiškai kontroliuoti pietinę šalies sieną. Taip pat pavyko galutinai atmušti japonus nuo šiaurinės šalies sienos ir apginti pagrindinius miestus.

Hansando mūšis
Kaip ir tikėtasi, Sunšino pergalės jūrų mūšiuose pakreipė karą su japonais visiškai kita linkme. Hansando mūšis laikomas vienu svarbiausių ir geriausių Sunšino mūšių, nes būtent jo metu atsiskleidė visas Korėjos laivyno potencialas, o jis anuomet pranoko Japonijos laivyną. Taip pat galutinai išryškėjo Sunšino, kaip neprilygstamo karinio jūrų laivyno vado, sugebėjimai naudoti Hagikdžin (Hagikjin) taktiką, kitaip dar vadinamą Gervės sparnu.

Po šio mūšio Korėjos jūrų laivynas ėmė dominuoti Pietų jūroje, o Sunšino statusas buvo pakeltas iki vyriausiojo kariuomenės vado. Japonų pajėgoms buvo įsakyta vengti bet kokio tiesioginio kontakto su Korėjos laivais.

Ramybės laikotarpiu Sunšinas ir toliau rūpinosi Korėjos laivyno karinės galios didinimu: verbuodavo naujokus, juos treniruodavo, be to, kūrė naują ginkluotę ir laivus. Taip pat daug dėmesio skyrė, kad būtų sukauptos parako atsargos, apsaugotos atsargų tiekimo linijos.

Sunkumų laikotarpis
1592 m. vasarį dėl prasidėjusių vidaus politinių rietenų Sunšinas neteko aukšto statuso ir kaip nusikaltėlis buvo pristatytas į Seulą. Ten net dukart išklausė grasinimų mirties bausme, bet vis dėlto buvo paleistas.

Nors ir išvengė mirties bausmės, bet grįžo į frontą kaip paprastas eilinis. Negana to, tais pačiais metais Sunšinas neteko ir motinos.

Generolas Von Gjunas (원균 Won Gyun), užėmęs Sunšino vietą kaip vyriausiasis kariuomenės vadas, buvo sutriuškintas ir mirė Čilčonjango mūšyje (칠천량해전 Chilcheonryang) 1597 m. liepą.

Po šio sutriuškinimo Sunšinas mėnesiui perėmė Korėjos pakrančių apsaugą, siekdamas atkurti prarastą Korėjos laivyno galią. Jam teko surinkti išsibarsčiusius karius ir sukaupti naujas ginklų ir kitokias atsargas.

1597 m. rugpjūčio mėnesį Sunšinas buvo sugrąžintas į vyriausiojo karinio jūrų laivyno vado pietuose pareigas. Tuo metu jam buvo paskirta kontroliuoti paskutinius trylika Panoksono laivų. Būtent su tokiu mažu laivynu Mjongnjango mūšyje (명량대첩 Myeongnyang) Sunšinui teko kariauti prieš 133 priešo laivus. Nors priešo pajėgos buvo žymiai didesnės, Sunšinas, gerai išmanydamas regiono geografinius ypatumus ir pasitelkdamas neprilygstamą taktiką, išplėšė pergalę ir čia.

Ši pergalė galutinai atgrasė japonus nuo siekių dominuoti Vakarų jūroje, o jų buvo kilę po Čilčonjango mūšio.

Visgi po šio pergalingo mūšio Sunšinui buvo suduotas dar vienas skaudus smūgis: nugalėtos japonų pajėgos ryžosi užpulti Ansano mieste gyvenančią jo šeimą ir nužudė trečiąjį sūnų. Sukaupęs visas jėgas, Sunšinas ir toliau siekė atkurti Korėjos laivyno potencialą, svarbiausias bazes perkėlė į Gohado (고하도 Gohado), o vėliau ir į Gogomdo (고금도 Gogeumdo) salas.

Iš vėlesnių šaltinių paaiškėjo, kad 1598 m. vasario mėnesį, perkeldamas bazę į paskutinę salą, Sunšinas su savimi turėjo 8000 karių ir 53 karo laivus.

Norjango mūšis

1598 m. rugpjūčio 18 d. Japonijoje mirus Tojotomiui Hidejošiui (Toyotomi Hideyoshi), japonai skubėjo atsitraukti iš Korėjos. Bendros korėjiečių ir kinų pajėgos vijosi besitraukiančią priešų armiją ir taip 1598 m. lapkričio mėnesį kilo paskutinis Norjango (노량대첩 Noryang dechap) mūšis.

I Sunšinas žuvo šiame mūšyje, tik prieš mirdamas dar paprašė apie jo žūtį nepaskelbti nė vienam tuo metu mūšyje dalyvavusiam kariui siekdamas išlaikyti jų ryžtą. Būtent Norjango mūšis įkūnijo didžiausią Korėjos karinio jūrų laivyno galią ir karių atsidavimą.

Atminimas

I Sunšino gyvenimas buvo atkurtas dviejose kino juostose 1962 ir 1971 m. 2005 metais išėjo dar vienas filmas pavadinimu „Dangaus kariai“ (천군 Heaven‘s Soldiers), vaizduojantis jauną Sunšiną, dar prieš prasidedant Imžino karui. Čia jis pavaizduotas kaip gudrus, bet gana ekscentriškai besielgiantis jaunuolis.

Kita Sunšino gyvenimo ekranizacija – nuo 2004 rugsėjo 4 d. iki 2005 rugpjūčio 28 d. rodyta korėjietiška drama „Nemirtingasis I Sunšinas“ (불멸의 이순신 Immortal Admiral Yi Sunsin), ją sudaro 104 serijos. Daugiausia dėmesio čia skirta būtent japonų invazijos metams.

Naujausias filmas, pasirodęs 2014 m., – „Admiral: Roaring Currents“ (명량 Myeongryang). Veiksmas jame sukasi apie Mjongrjango mūšį ir su juo susijusius įvykius.

Paminklai šiam generolui yra iškilę dviejuose didžiausiuose Pietų Korėjos miestuose: Seule ir Pusane, taip pat ir Josu mieste. Jo vardu pavadinta ne viena gatvė, laivas ar tiltas, o Sunšino personažą galima išvysti ir populiariuose šio amžiaus kompiuteriniuose žaidimuose.

Rekonstruotą Vėžlio laivą galima pamatyti Korėjos karo memoriale ir Josu (여수시 Yeosu) mieste. Šiame mieste taip pat yra išlikusi ir tuometinė laivų statykla.

Redagavo Evelina Česonytė