Arirangas

Arirangas (아리랑 arirang) – populiari korėjietiška liaudies daina, tapusi ne tik tolimos praeities kultūrinių palikimu, modernios istorijos dalimi, bet taip pat ir nacionaliniu simboliu. Daina tapo tokia populiari, jog neretai yra vadinama ir neoficialiuoju himnu.

2012-ųjų gruodį UNESCO oficialiai įtraukė Arirangą į UNESCO reprezentatyvaus žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Kilmė

Iškelta daug hipotezių apie Arirango atsiradimą, tačiau nėra patikimų duomenų, leidžiančių spręsti apie dainos kilmę. Arirango perdavimas žodžiu ir rašytinių šaltinių stygius lėmė šių hipotezių gausą.

Aljong (알영 alyeong) legenda byloja, jog daina atsirado dar Šilos karalystėje (신라 Silla) (57 m. pr. m. e. – 935 m.). Karalystės įkūrėjas ir pirmasis karalius turėjo žmoną, vardu Aljong, kuri buvo labai dosni vietiniams ūkininkams bei keliaujantiems pirkliams. Valstiečiai, norėdami parodyti padėką, pradėjo dainuoti dainas, giriančias jos didžiadvasiškumą. Laikui bėgant Aljong pakito ir tapo Arirang.

Kita legenda – Arang (아랑 arang) – pasakoja apie Miljange (밀양 Milyang) gyvenantį teisėją ir jo dukterį, vardu Arang. Vienoje versijoje teigiama, jog jauna mergina atstūmė ją mylintį vyriškį ir šis ją nužudė. Kita pasakojimo versija kalba apie tą pačią teisėjo dukterį, tačiau ją pagrobia ir ji miršta bandydama išsivaduoti. Vietiniai, užjausdami teisėją, sukūrė dainą apie jauną merginą ir ankstyvą jos mirtį.

Taip pat egzistuoja aiškinimai, teigiantys, jog Arirangas kilo iš  konkrečios vietovės ar kalno pavadinimo (낙랑 Nakrang). Teorijos, susijusios su geografine vietove, populiariausios šaltiniuose anglų kalba.  Teigiama, jog čionykštis žodis „ari“ (아리) reiškia gražus, o „rang“ (랑) yra pakitusi žodžio „rjong“ (령) forma, reiškianti kalvą ar viršukalnę.

Kitos Arirango kilmės teorijos kalba, jog daina buvo sukurta žmonių, besiilginčių namų bei artimųjų. Galiausiai yra ir aiškinimų, teigiančių, jog žodis Arirang kilęs iš kinų kalbos.

Bruožai

Arirangas, kaip ir dauguma kitų tradicinių korėjietiškų dainų, buvo perduodamas žodžiu, ir tai lėmė skirtingų dainos versijų atsiradimą. Laikui bėgant, Arirangas nuolat kito ir dabar jau nėra įmanoma nustatyti, kaip skambėjo dainos originalas. Dainos tyrinėjimų pradžia laikomi maždaug 1930-ieji metai (Kim 1988). Ekspertai apskaičiavo, jog egzistuoja apie 60 Arirango versijų ir 3600 šių versijų variacijų (UNESCO 2012), kurios yra klasifikuojamos pagal regionus, iš kurio konkreti versija yra kilusi, taip pat pagal muzikines charakteristikas, atkreipiant dėmesį į temas, melodijas, pavadinimus, ritmus ir panašiai.

Daina, susidedanti iš priedainio „Arirang, arirang, arariyo“ ir dviejų paprastų eilučių, besiskiriančių įvairiuose regionuose, pasižymi paprasta muzikine ir literatūrine kompozicija, kuri skatina improvizaciją, bei leidžia dainą pritaikyti įvairiems muzikiniams žanrams (UNESCO 2012). Tapęs plačiai žinomu visame pasaulyje, Arirangas buvo perdainuotas nuo roko ir pop stilių iki regio ir džiazo (Dunbar 2012).

Pagrindinės dainos temos yra tragiškas išsiskyrimas ir prarasta meilė, bet tuo neapsiriboja, kadangi metams bėgant buvo perkurta ir pritaikyta individualiems ir visuomeniniams korėjiečių išgyvenimams.

Istorija

Besibaigiant Džosono dinastijai (조선 Joseon) bei Japonijos okupacijos metais, Arirangas išpopuliarėjo visoje Korėjoje. XVIII a., Džosono dinastijos metu vyraujant feodalinei santvarkai, visuomenėje prasidėjo socialiniai ir ekonominiai pokyčiai. Ekonominė galia buvo pasiturinčių žemdirbių ir žemių savininkų rankose, todėl plačiai paplitęs valstiečių išnaudojimas kėlė vis daugiau nepasitenkinimo. Žmonės nustojo mokėti mokesčius, sukilo ir pradėjo maištauti prieš esamą tvarką. Šis savotiškas dvasinis prabudimas stiprino ir suvienijo priespaudos nualintą visuomenę bei įtakojo literatūros šia tema atsiradimą.

Įprastos liaudiškos dainos apie ramų žemdirbių gyvenimą nebeatitiko tuometinės realybės, žmonėms reikėjo dainų išreiškiančių patiriamą neteisybę. Arirangas tapo ta daina, kuri atskleidė tikrąją padėtį, ją kritikavo ir pajuokė.

Arirangas buvo dainuojamas įvairiuose regionuose – Džangsonge (장성 Jangseong), Džindo (진도 Jindo), Mirjange (밀양 Miryang) ir kituose – dėl to įgijo skirtingas charakteristikas, būdingas tam tikrai vietovei.  Pavyzdžiui, Džangsonge Arirangas buvo susijęs su Tonghako (동학 Donghak) valstiečių sukilimu.

Prasidėjus Japonijos agresijai, Arirangas tapo pamėgtas organizuojant patriotiškus judėjimus, nes drąsino opozicijai ir vieningai kovai prieš atvykėlius. Taip daina tapo universali ir iš paprastos liaudiškos dainos apie skaudžią meilę bei išsiskyrimo sielvartą tapo nacionaline, nors tuo metu patys korėjiečiai Arirango nelaikė revoliucine daina.

Įsigalėjus kolonijiniam valdymui Japonijos okupacijos metais, buvo siekiama sunaikinti Korėjos kultūrą ir tautinį tapatumą. Arirango draudimas buvo vienas iš būdų to pasiekti. Japonai uždraudė Arirango dainavimą bei publikavimą, tuo pačiu metu populiarindami vulgarias korėjietiškas bei japoniškas dainas. Be japoniškos muzikos į Korėją taip pat buvo gabenama japonų literatūra ir filmai. Dėl vykdomos Japonijos politikos, kuri ketino sunaikinti korėjietišką kultūrą ir nacionalinę dvasią, Arirango išlikimas buvo pavojuje. Tačiau pati daina buvo glaudžiai susijusi su judėjimu prieš okupantus ir valdžia nebuvo pajėgi nutildyti korėjiečių pogrindžio net ir griežtai kontroliuojamos žiniasklaidos pagalba.

Intelektualų iniciatyva buvo įkurtas judėjimas, siekiantis suteikti Arirangui tautos lobio vardą ir pripažinimą. Arirango judėjimas pamažu išplito ir nuo XX a. pr. tapo populiaria tema ir dažnu motyvu mene, kine, miuzikluose, dramoje, šokyje bei literatūroje. Kaip teigia Džongsono (정선, Jeongseon) Arirango mokslinių tyrinėjimų institutas, 1900-2012 m. atsirado 1 063 literatūriniai darbai susiję su Arirangu (Limb 2012).

Šiandien geriausiai žinoma Arirango versija, kilusi Seulo ir Kjongi provincijose, buvo parašyta kino režisieriaus Un Gju Na (나운규 Na Woon-gyu) jo pastatytam nebyliam juodai-baltam filmui, tokiu pačiu pavadinimu – Arirangas (1926) (Limb 2012). Daina ir pats filmas patyrė Japonijos kolonijinės valdžios priespaudą. Tam tikri dainos žodžiai turėjo būti pakeisti, nes buvo suprasti kaip antivyriausybiniai (Limb 2012). Griežti Japonijos valdžios reikalavimai sulaukė tik didesnio korėjiečių nepasitenkinimo ir nuo to laiko daina vis pasigirsdavo įvairiuose kultūriniuose ir visuomeniniuose renginiuose.

Arirangas vystėsi kartu su Korėjos tautiniu tapatumu. „Arirangas išreiškia džiaugsmą ir sielvartą Korėjos istorijoje ir korėjiečių gyvenimuose‘‘ sako Korėjos Nacionalinis Liaudies muziejus. „Tai giliai įsišakniję į korėjiečių jausmus ir į kultūrinį DNR“ (Dunbar 2012).

Arirangas šiandien

Kiekvienais metais Šiaurės Korėjos sostinėje Pchenjane (평양 Pyongyang) vyksta Arirango festivalis, arba Masinės žaidynės. Tai didelio masto kolektyvinis pasirodymas, įtraukiantis daugiau nei 100 000 atlikėjų ir šis renginys Gineso pasaulio rekordų pripažintas kaip didžiausias tokio tipo. Nors žaidynėse pasirodo ir daugybė šokėjų, akrobatų, gimnastų ir gyvos muzikos atlikėjų, Arirango festivalis geriausiai žinomas dėl milžiniškų judančių mozaikos paveikslėlių, kuriuos sukuria mokiniai, laikydami ir sutartinai keisdami spalvotas korteles (Dunbar 2012).

2002-aisiais Arirangas buvo sudainuotas Korėjoje/Japonijoje vykstančiame FIFA pasaulio futbolo čempionate.
2011-aisiais pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate, olimpinė čempionė Juna Kim (김연아 Kim Yuna) savo pasirodymą atliko fone grojant Arirangui (Limb 2012).

Arirangas taip pat tapo ir harmonijos simboliu. 2000-aisiais Sidnėjuje ir 2004-aisiais Atėnuose olimpinių žaidynių atidarymo metu Šiaurės ir Pietų Korėjų sportininkai pasirodė kartu grojant Arirangui.

2008-aisiais Niujorko filharmonijos orkestras grojo Arirangą Pchenjane. Tai buvo pirmas kartas, kai Amerikos kultūrinė organizacija koncertavo Šiaurės Korėjoje ir po Korėjos karo tai buvo didžiausia Jungtinių valstijų žmonių delegacija aplankiusi šalį (Limb 2012).

Naudota literatūra

1. Dunbar, J. 2012. Arirang, Korea’s unofficial anthem, Korea.net, [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2016 m. balandžio 30 d.].
2. Kim, E. 2008. A Study of Arirang and Its Influence on Contemporary Korean Choral Works, University of Southern California, Los Angeles, [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2016 m. balandžio 30 d.].
3. Kim, S. 1988. Arirang, Modern Korean Folk Song, Korea Journal, vol. 28, No.7, p. 4-19, [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2016 m. balandžio 30 d.].
4. Kim, Y. 1988. The Origin of Arirang and Meari as Its Original Form, Korea Journal, vol. 28, No.7, p. 20-34, [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2016 m. balandžio 30 d.].
5. Limb, J. 2012. Arirang, a song of joy and sorrow in modern times, Korea.net, [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2016 m. balandžio 30 d.].
6. Naver 2016. 한겨레음악대사전 아리랑 [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2016 m. balandžio 30 d.].
7. UNESCO, 2012. Arirang, lyrical folk song in the Republic of Korea, [internete] Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2016 m. balandžio 30 d.].