Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Bak Džionghui

Bak Džionghui

Bak Džionghui (kor. 박정희, Bak Jeonghui) (1917 m. lapkričio 14 d. – 1979 m. spalio 26 d.) – generolas, valstybinio perversmo lyderis, trečiasis Korėjos Respublikos prezidentas. Bak Džionghui valdymas prasidėjo 1961 m., šalyje įvykdžius valstybinį perversmą. Oficialiai prezidento pareigas jis ėjo penkias kadencijas, nuo 1963 m. iki savo mirties 1979 m. spalio 26 d. Jo valdymo laikotarpis pasižymėjo diktatorišku rėžimu bei sparčiu Pietų Korėjos ekonomikos augimu, kuris padėjo šaliai išsivaduoti iš skurdo ir tapti viena iš Azijos rinkos lyderių.

Ankstyvasis gyvenimas
Bak Džionghui gimė 1917 m. lapkričio 14 d. Gumio (kor. 구미, Gumi) mieste Šiaurės Gjongsango (kor. 경상북도, Gyeongsangbukdo) provincijoje, esančioje rytinėje Pietų Korėjos dalyje. Bak buvo jauniausias vaikas šeimoje, turėjo dvi seseris ir penkis brolius. Dėl parodytų puikių akademinių žinių Bak buvo paskatintas mokytis prestižinėje mokytojus rengiančioje mokykloje Degu (kor. 대구, Daegu) mieste. Šioje mokykloje mokėsi už jį turtingesnių šeimų vaikai, todėl iš skurdžios aplinkos atėjusiam Bak teko išgyventi daug skausmingų patirčių. Tai lėmė jo žemesnius nei vidutinius mokymosi rezultatus. Vis dėlto, jam puikiai sekėsi kariniai dalykai. Kadangi tuo metu Korėja buvo okupuota Japonijos, tarp mokinių sklido Korėjos nacionalizmo idėjos, su kuriomis susipažino ir Bak. Mintis, kad Džiosono dinastija galėjo žlugti dėl silpnos kariuomenės, atgaivino Bak vaikystės svajonę tapti karininku (Moon, 2008).
1937 m. baigęs mokytojų mokyklą, jis trejus metus dirbo pradinių klasių mokytoju, bet supratęs, kad tai ne jo pašaukimas ir tokia profesija nežada geresnio gyvenimo, Bak metė darbą ir 1940 m. įstojo į Mandžukos (Japonijos marionetinės valstybės Mandžiūrijoje) imperatoriškosios armijos karo akademiją. Tą padaryti jam padėjo Japonijos imperatoriškosios armijos instruktorius, kuris dar mokykloje pastebėjo Bak gabumus. Mokydamasis karo akademijoje Bak pasivadino Masao Takagiu (jap. 高木正雄, Takagi Masao), o po kelerių metų – Minoru Okamotu (jap. 岡本実, Okamoto Minoru).

Karininko karjera
1942 m. Bak Džionghui baigė akademiją, būdamas geriausiu savo klasėje, todėl buvo išrinktas į imperatoriškąją karo akademiją Tokijuje. 1944 m. tapo Mandžukos imperatoriškosios armijos antruoju leitenantu ir joje tarnavo iki Japonijos kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare pabaigos.
Po karo Bak Džionghui sugrįžo į tėvynę. 1946 m. įstojo į Korėjos karo akademiją, kur gavo kapitono laipsnį. 1948 m. Bak buvo suimtas dėl galimo bendradarbiavimo su komunistais. Karo teismas nuteisė jį kalėti iki gyvos galvos, tačiau tuometinis Pietų Korėjos prezidentas I Singmanas (kor. 이승만, I Seungman), įkalbėtas aukšto rango pareigūnų, sušvelnino bausmę ir Bak buvo paleistas.
1950–1953 m. Korėjos kare Bak Džionghui turėjo majoro laipsnį, 1951 m. tapo pulkininku, o 1953 m. buvo paaukštintas iki brigados generolo. 1958 m. Bak tapo generolu majoru ir buvo atsakingas už Seulo gynybą.

1961 m. gegužės 16 d. valstybės perversmas
1960 m. balandį Pirmosios Respublikos (Korėjos Respublikos valdžios, ėjusios pareigas 1948–1960 m.) prezidentas I Singmanas buvo priverstas atsistatydinti dėl korupcijos šešėlio ir savo nesugebėjimo vystyti šalies ekonomikos procesų. Tų pačių metų rugpjūtį Pietų Korėja perėjo iš prezidentinės į parlamentinę valstybės valdymo sistemą, prezidentu buvo išrinktas Jun Bosonas (kor. 윤보선, Yun Boseon). Valdymo sistemos pokyčiai sukėlė betvarkę šalies valdžioje. Bak Džionghui pasinaudojo chaosu: su kitais karininkais suformavo karinę chuntą, įkūrė Karinio perversmo komitetą ir 1961 m. gegužės 16 d. įvykdė valstybės perversmą. Visų valstybinių organizacijų kontrolė buvo perimta komiteto, kuris vėliau pasivadino Aukščiausiąja nacionalinio pertvarkymo taryba (kor. 국가재건최고회, Guggajaegeonchoegohoe).
Gegužės 19 d. buvo pranešta, kad taryba tampa aukščiausiu valdančiuoju organu, atsakingu už įstatymų leidžiamąją ir vykdomąją valdžią bei galinčiu kontroliuoti teisminę valdžią (YourDictionary, 2004). Demokratiškai išrinkta Jun Bosono vyriausybė neteko galios, taip pažymėdama Antrosios Respublikos pabaigą (Upclosed.com).
Birželio 19 d. taryba įkūrė Korėjos centrinę žvalgybos valdybą (kor. 중앙정보부, Jungangjeongbobu), kuri turėjo apsaugoti nuo galimos kontrrevoliucijos bei kovoti su visais, besipriešinančiais valdančiajai karinei chuntai. Jun Bosonas ėjo prezidento pareigas iki 1962 m. kovo mėnesio, kuomet nusprendė atsistatydinti. Bak Džionghui buvo suteiktas generolo laipsnis, jis perėmė laikinojo prezidento pareigas.

Politinė karjera
Po Antrosios Respublikos žlugimo buvo sugrįžta prie prezidentinio valdymo. 1963 m. rugpjūtį Bak Džionghui pasitraukė iš aktyviosios karo tarnybos ir prisijungė prie naujai susikūrusios Demokratinės respublikonų partijos (kor. 민주공화당, Minjugonghwadang) (YourDictionary, 2004). Dėl JAV spaudimo, tų pačių metų spalio 15 d. įvyko prezidento rinkimai, kuriuos Bak 1,5 % laimėjo prieš buvusį prezidentą Jun Bosoną. 1963 m. gruodžio 17 d. Bak tapus prezidentu oficialiai prasidėjo Trečiosios Respublikos laikotarpis.
1965 m. Bak Džionghui pasirašė sutartį su Japonija, siekdamas pagerinti ne tik dvišalius santykius, bet ir paskatinti prekybos bei investicijų augimą. 1966 m. pasirašyta saugumo sutartis su JAV, kuri turėjo užtikrinti apsaugą nuo Šiaurės Korėjos. Mainais už JAV apsaugą, Pietų Korėja privalėjo išsiųsti dalį kariuomenės dalyvauti Vietnamo karo veiksmuose. Šaliai tai buvo naudinga, nes už bendradarbiavimą JAV atsilygino finansine parama ir technika.
1967 m. Bak Džionghui buvo dar kartą perrinktas prezidentu. Antrajai kadencijai einant į pabaigą, 1969 m., Nacionalinis Susirinkimas (Pietų Korėjos parlamentas), spaudžiamas Bak, atliko konstitucijos pakeitimus, kurie suteikė prezidentui teisę kandidatuoti dar vienai kadencijai.
1971 m. Bak Džionghui buvo perrinktas trečiajai kadencijai. Šiuo laikotarpiu prieš Bak susiformavo tvirta opozicinė jėga, kurios priešakyje buvo Demokratų partijos atstovas Kim Dedžiungas (kor. 김대중, Kim Daejung). Jo idėjos, kritikuojančios Bak valdymą, ėmė populiarėti visuomenės tarpe.
Bak Džionghui valdymas įgavo vis daugiau autoritarinių bruožų. 1972 m. šalyje buvo paskelbta karo padėtis ir išleistas įstatymų atnaujinimas – Jušin konstitucija (kor. 유신, Yusin), kurią pažymėjo Ketvirtosios Respublikos valdymo pradžia. Konstitucijos pakeitimai numatė prezidento kadencijos prailginimą nuo 4 iki 6 metų. Taip pat prezidento kadencijų skaičiaus nebeturėjo apribojimų, o tai reiškė, kad Bak Džionghui užsitikrino savo valdymą iki gyvos galvos. Pagal šiuos įstatymus prezidentą ir parlamento narius rinko nebe visuomenė, o rinkėjų būrys, kurį sudarė Bak pavaldūs žmonės. Jušin konstituciją lydėjo dar daugiau studentų ir disidentų protestai, kuriuos valdžia malšino. Centrinė žvalgybos valdyba visus valdžios priešus kalino arba baudė mirties bausme (Moon, 2008). Taip pat buvo apribota žmonių žodžio ir spaudos laisvė.

Ekonomikos augimas
1961 m. Bak Džionghui įkūrė Ekonomikos planavimo tarybą. Kitais metais ši taryba paskelbė pirmąjį penkerių metų planą, skirtą šalies ekonomikos vystymui. Kelerius metus daugiau nei trečdalis visų valstybės išlaidų buvo skirta investavimui. (Graham, 2003) Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į eksporto skatinimą. Bak Džionghui nacionalizavo daugumą bankų, patobulino mokesčių rinkimą. Kai kurios įmonės tapo dideliais verslo konglomeratais, vadinamais džebolais (kor. 재벌, jaebeol), kurie gaudavo lengvatines paskolas prekių gamybai ir eksportavimui (Brazinky, 2016). Viena iš priemonių, skatinančių greitą ekonomikos augimą, tapo santykių su Japonija gerinimas. Prekės buvo ne tik eksportuojamos, bet ir daug japoniškų technologijos naujovių pasiekė korėjiečių įmones. Tačiau žmonės tai kritikavo dėl senų nuoskaudų, patirtų Korėjos okupacijos metais.
1970 m. Bak Džionghui inicijavo Naujojo kaimo judėjimą (kor. 새마을 운동, Saemaeul Undong), kurio tikslas buvo sumažinti nelygybę tarp miesto ir kaimo. Didžiausias dėmesys skirtas kaimynų bendruomeniškumui, viešosios tvarkos skatinimui, švarios aplinkos palaikymui. Dar vienas judėjimo pasiektas rezultatas – kaimo infrastruktūros ir žemės ūkio plėtra. Dauguma namų šiaudiniais stogais buvo pakeisti moderniais cemento statiniais su čerpių stogais. O pajamos iš žemės ūkio taip pat pasiekė dar nematytą mastą (New World Encyclopedia 2016).
Per kelerius metus buvo pradėta Bak Džionghui ilgai planuota sunkiosios pramonės ir chemijos industrija. Taip prasidėjo plieno, laivų, automobilių ir elektronikos gamyba (Brazinky, 2016).

Nužudymas
Visu Bak Džionghui valdymo laikotarpiu buvo ne kartą bandyta pasikėsinti į jo gyvybę. 1974 m. rugpjūtį 15 d. per Nepriklausomybės atgavimo 29-ųjų metinių minėjimą, kulka, turėjusi nužudyti prezidentą, pataikė į jo žmoną, kuri tą pačią dieną mirė.
1979 m. spalio 26 d. Bak Džionghui nušovė Korėjos centrinės žvalgybos vadovas, vienas iš artimiausių jo žmonių – Kim Džegju (kor. 김재규, Kim Jaegyu). Kim teigimu, jo poelgis buvo patriotinis, nes Bak elgesys kliudė demokratijos įsigalėjimui šalyje (Upclossed.com). Vėliau Kim Džegju buvo įvykdyta mirties bausmė, o Bak Džionghui – iškilmingai palaidotas Seulo valstybinėse kapinėse.

Vertinimas
Bak Džionghui – viena prieštaringiausių asmenybių Pietų Korėjos istorijoje. Vienų vertinamas kaip patriotas, išgelbėjęs šalį nuo skurdo ir greitai pakėlęs ekonomiką, kitų vertinamas kaip baisus diktatorius. Jų teigimu, despotizmas nebuvo privalomas siekiant vystyti valstybę. Kitos populiarios nuomonės laiko Bak Japonijos šalininku, nes savo karinę tarnybą jis pradėjo ne tėvynėje, o Japonijos imperatoriškoje armijoje. Bak taip pat peikiamas dėl to, jog 1965 m. Pietų Korėjos–Japonijos susitarime jis nereikalavo Japonijos oficialaus atsiprašymo ir adekvačios piniginės kompensacijos už okupacijos metu šalies patirtus nuostolius (Moon, 2008). Dar vadinamas išdaviku, kai 1948 m. nurodė savo bendražygių vardus, taip išgelbėdamas save nuo kalėjimo ir pasmerkęs nekaltus žmones mirčiai. Nevienareikšmis vertinimas iki šiol kelia daug diskusijų tarp politikų, paprastų žmonių ir Pietų Korėjos jaunosios kartos.

Naudota literatūra

1. Brazinky, G. A., 2016. Park Chung Hee. Wilson Center. [internete] 2016 spalio 13. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. lapkričio 24 d.].
2. Graham, E. M., 2003. Reforming Korea’s Industrial Conglomerates. Institute for International Economics, Washington, D.C.
3. YourDictionary, 2004. Chung Hee Park Facts. YourDictionary. [internete] 2004 spalio 2. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. lapkričio 21 d.].
4. Moon, S., 2008, „Cultural Politics of Remembering Park Chung Hee“, Harvard Asia Quarterly, 11 (2/3), p. 26–44. Prieiga per internetą: EBCSOhost Čia [žiūrėta 2018 m. lapkričio 21 d.].
5. New World Encyclopedia, 2016. Park Chung-hee. New World Encyclopedia. [internete] 2016 sausio 25. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. lapkričio 21 d.].
6. The Famous People, 2017. Park-Chung-hee Biography. The Famous People. [internete] 2017 rugsėjo 5. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. lapkričio 21 d.].
7. Upclosed.com, n.d. Park Chunghee, Upclosed.com. Prieiga per internetą: Čia [žiūrėta 2018 m. lapkričio 21 d.].

Redagavo Andrius Bimbiras

4 votes