Čusoko šventė

Čusokas (추석 Chuseok) arba kitaip –  Hangavi (한가위 Hangawi) – yra rudens derliaus nuėmimo šventė ir vienos svarbiausių nacionalinių atostogų Pietų Korėjoje. Tai trijų dienų ilgio atostogos, kurių metu yra grįžtama į gimtines pagerbti protėvius ir pabūti su šeima. Čusokas švenčiamas 15-tą aštunto Mėnulio kalendoriaus mėnesio dieną.

Istorija

Čusokas yra viena seniausių švenčių istorijoje. Manoma, kad ji atsirado maždaug prieš 2000 m. (Neff, 2011). Remiantis Trijų Karalysčių istorija (삼국 사기, 三國史記 Samguk-sagi), ši šventė buvo pradėta švęsti egzistuojant antikinei Šilos (신라 Silla) karalystei, valdant trečiajam karaliui Juri (유리 Yuri). Atsiradimo priežastis yra susijusi su šamanizmu. Senovės korėjiečiai mėgo pilnus mėnulius todėl tokiomis naktimis jie keldavo festivalius, kurių metu būdavo rengiami šamanistiniai ritualai, susiję su derliaus nuėmimo mėnuliu, kuris buvo didžiausias ir ryškiausias mėnulis metuose. Todėl, daugelis mokslininkų mano, kad šie ritualai yra Čusoko, kurio metu būna pilnas ryškus mėnulis, pradžia (Farhadian 2007, p. 98).

Čarjė

Čusoko rytą, šeimos nariai susirenka namuose, kad atliktų Čarjė (차례 Charye) – protėvių pagerbimo ritualą, kurio metu yra pagerbiamos keturios protėvių kartos. Korėjiečiai mano, kad kai žmogus numiršta, jo siela nepalieka namų iš karto, bet pasilieka su savo šeima dar keturioms kartoms. Todėl visą šį laiką korėjiečiai rengia Čarjė, kad neprarastų ryšio ir užsitikrintų gerus santykius su mirusiaisiais. Šio pagerbimo metu, priešais namų altorių yra patiekiama daug patiekalų, kurie yra pagaminti iš tų metų derliaus. Korėjiečiai tiki, kad protėviai sugrįžta pavalgyti jiems paruošto maisto.

Tradiciškai vyrai yra tie, kurie atlieka šią ceremoniją (moterys ruošia maistą). Ceremonija prasideda tuomet, kai vyriausias šeimos vyras atsiklaupia ir uždega smilkalus. Tuomet jis atsistoja, du kartus žemai nusilenkia (galva į grindis) ir vėl atsiklaupia bei pripila tris puodelius ryžių vyno į dubenėlį. Po to visi dalyviai nusilenkia tris kartus: dukart galva prie žemės ir vieną kartą paprastai, ne itin žemai. Tuomet vyriausias sūnus, pasukęs puodelį vyno tris kartus virš smilkalų dūmų, pasiūlo jį protėviams. Jaunesnis brolis patarnauja laikydamas puodelį, kol vyresnysis pila vyną. Po vyno siūlymo jis padeda lazdeles prie maisto lėkštės. Pakartojamas lenkimosi ritualas. Kiekvienas sūnus, pagal amžių, pakartoja vyno ir maisto ritualą ir lenkimąsi. Kai užbaigiamas vyno siūlymas, vyresnysis įdeda šaukštą į ryžių dubenėlį ir tuomet visi vyrai arba išeina iš kambario, arba atsuka nugaras, kad protėviai galėtų ramiai vaišintis. Po kelių minučių vyrai sugrįžta ir pakeičia sriubą vandens dubenėliu. Visi dar kartą nusilenkia tris kartus užbaigdami ritualą. Tuomet maistas patiekiamas visiems šeimos nariams. (Korea4expats, 2015)

Songmjo ir Bolčo

Mirusiųjų kapų lankymas, vadinamas Songmjo (성묘Seongmyo), yra viena svarbiausių tradicijų Čusoko metu. Vizito metu yra nuravimos per vasarą priaugusios žolės ir šis ritualas yra vadinamas Bolčo (벌초 Beolcho). Visa tai yra daroma norint išreikšti padėką šeimos protėviams už suteiktą derlių ir parodyti pagarbą. Jeigu Čusoko metu kapai būna netvarkyti, tai yra laikoma šeimos gėda.

Songpjonas

Pats svarbiausias patiekalas Čusoko metu yra songpjono pyragėliai (송편 Songpyeon). Juo išreiškiamos šviesios ateities viltys. Remiantis tradiciniu receptu, ryžių miltai su karštu vandeniu yra suminkomi į tešlą, iš kurios padaromi tešlos kamuoliukai yra pripildomi įdarais, kurie gali būti iš sezamų sėklų, raudonųjų pupelių, medaus, kaštonų ir suformuojami į delčios formą. Pyragėliai yra išverdami garuose su pušų spygliais, kurie suteikia sogpjonams aromatą ir skonį (Chosun Ilbo, 2014).  Čusoko išvakarėse visi šeimos nariai susirenka kartu ir gamina songpjoną. Senoviniai mitai teigia, kad ta moteris, kuri padarys patį geriausią songpjono pyragėlį, ištekės už gero vyro arba pagimdys gražius vaikus. Yra tikima, kad jeigu nėščia moteris suvalgys nevisai išvirusį paplotėlį, ji pagimdys mergaitę, jei tinkamai išvirusį – berniuką. Jeigu songpjonas nepavyks, tikima, kad tai atneš nesėkmę. (ChosunIlbo, 2014)

Songpjono ištakos nėra aiškiai žinomos. Tačiau pirmą kartą šie ryžių paplotėliai buvo paminėti Gorijo periode (고려 Goryo). Remiantis legenda, valdant paskutiniam Bekdžė (백제 Baekje) karaliui Uidža (의자욍King Uija), buvo atrastas vėžlys su keistais ženklais ant nugaros. Protingieji karališkojo dvaro vyrai nusprendė, kad tai reiškia, jog Bekdžė yra delčia, o Šila – pilnatis ir tai yra ženklas, kad Bekdžė žlugs. Pranašystė greitai išsipildė, kai Šila nugalėjo Bekdžė. Nuo tada pilnatis buvo susieta su šviesia ateitimi (Jeju Weekly, 2011).

Gangangsule

Gangangsule (강강술래 Ganggangsullae) yra žaidimas, kurio metu moterys, apsirengusios tradiciniu drabužiu, hanboku (한복 Hanbok), šoka ir dainuoja susikibusios už rankų besisukdamos ratu. Šis šokis yra atliekamas kai pakyla Čusogo ir Deborum (대보름 Daeboreum; Pirmo naujų mėnulio metų pilnaties šventė) mėnulis. Suktis pradedama nuo dešinės pusės.

Yra keletas skirtingų gangangsule atsiradimo teorijų. Dar priešistorėje genčių nariai susirinkdavo naktimis atlikti dainų ir šokių ritualus. Antikinės Bujo (부여Buyeo) karalystės Dangaus garbinimo festivalis yra puikus to pavyzdys. O Čusogas ir Deborum yra atostogos, susijusios su mėnuliu. Taigi, gangangsule galėjo atsirasti antikiniais laikais, Džiolos (전라도 Jeollado) provincijoje (Yi I-Hwa 2006, p.81).

Vykstant Džiosono (조선 Joseon) karalystės karui su Japonija, laivyno generolas Y Sunšinas ( 이 순신Yi Sun Shin) nusprendė panaudoti maskuotės taktikas, kad atsilaikytų prieš Japonijos karinį laivyną, nes Džiolos provincijoje trūko suaugusių vyrų. Jis surinko vietines moteris, perrengė jas vyriškais drabužiais ir liepė joms šokti ratu ir dainuoti susikibus už rankų. Tokiu būdu buvo sudarytas įspūdis, kad korėjiečiai turi dideles karines pajėgas ir Japonai atsitraukė. Sakoma, kad galbūt šis incidentas įkvėpė moteris pradėti gangangsule tradiciją. Generolas Y Sunšinas pasinaudojo antikiniu festivaliu kaip taktika apgauti priešus (Yi I-Hwa 2006, p.81-82).

Čusokas Šiaurės Korėjoje

Šiaurės Korėjoje Čusokas kaip nacionalinė šventė buvo pripažintas tik apie 1988-89 metus. Iki tol ši šventė buvo laikoma kilusi iš Kinijos ir todėl nešvenčiama. Šalies vyriausybė pradėjo kreipti dėmesį į šią šventę vykstant 13-ajam Jaunimo ir Studentų festivaliui, siekdami parodyti savo tradicijas užsieniečiams, įskaitant ir Naujuosius Metus bei Čusoką. Kaip viso to pasekmė, patys Šiaurės Korėjiečiai pradėjo suprasti, kad Čusokas yra nacionalinė Korėjos, o ne Kinijos šventė (Moon Sung Hwee, 2006). Tačiau Šiaurės Korėjos Čusokas skiriasi nuo Pietų Korėjos.

Priešingai nei Pietų Korėjoje, Šiaurės Korėjoje gyvenantys žmonės negauna trijų dienų atostogų, čia jiems suteikiama viena diena. Jos metu visi korėjiečiai lanko šalies įkūrėjų kapus. Tiems, kurie nori aplankyti savo giminaičių kapus, esančius kitose šalies vietose, valdžia suteikia vieną laisvą dieną prieš Čusoką, kad tai padarytų, jie net pažada, kad specialiai paleis daugiau autobusų, tačiau dėl blogos šalies infrastruktūros ir komplikuoto keliavimo proceso (reikia gauti leidimus ir nusipirkti bilietus bent 10 dienų prieš ir stovėti autobuse bent 2-3 dienas), šeimoms yra labai sunku susirinkti visiems drauge per Čusoką.

Modernus Čusokas

Modernėjant Pietų Korėjos visuomenei, keičiasi ir jos požiūris į nacionalines šventes. Kiekvienais metais vis didėja skaičius žmonių, vykstančių atostogauti į užsienį. Didžioji dalis korėjiečių dirba ofisuose, kur atostogas galima pasiimti tik vasaros metu arba per nacionalines šventes. Todėl naudodamiesi proga pailsėti vietoj tradicijų renkasi poilsį užsienyje. Populiariausios atostogų kryptys – Pietryčių Azija, Kinija ir Japonija.

Gyvenant užimtus gyvenimus, daug žmonių neturi laiko prieš Čusoką aplankyti protėvių kapus, todėl vis labiau populiarėja įmonės, kurios atlieka šiuos darbus. Tokios įmonės atlieka Bolčo ir neretai net surengia Čarjė ceremoniją. O žmonės savo protėvius pagerbia naudodamiesi internetu.

Šiuolaikinėje Pietų Korėjos visuomenėje songpjono pyragėliai įgauna naujas formas ir skonius. Seule daromi vieno kąsnio, Džiola provincijoje – gėlių formos, Čungčong (충청도 Chungcheong ) provincijoje ryžių miltai yra sumaišomi su moliūgų milteliais ir gaminami moliūgų formos pyragėliai.

Literatūros sąrašas:

1. DailyNK, 2008. New Chuseok Trends in North Korea. [internete] rasta: http://www.dailynk.com/english/read.php?cataId=nk01500&num=4075 [žiūrėta 2016 kovo 28].
2. Farhadian, C.E, 2007. Christian Worship Worldwide: Expanding Horizons, Deepening Practices. [e-knyga] Wm. B. Eerdmans Publishing. Rasta:  Google Books < https://books.google.com/>  [žiūrėta 2016 kovo 25].
3. International Business Times, 2011. Chuseok – A Festival With Two Faces. [internete] rasta: http://www.ibtimes.com/chuseok-festival-two-faces-311692 [žiūrėta 2016 kovo 27].
4. Korean Ancestral Memorial Rites, Jarye, [internete] rasta: http://www.korea4expats.com/article-ancestral-memorial-rites-g.html# [žiūrėta 2016 kovo 25].
5. Lee, S., 2007. Losing Chuseok Traditions. The Dongguk Post, [internete] rasta: http://www.dgupost.com/news/articleView.html?idxno=60 [žiūrėta 2016 kovo 28].
6. Neff, R., 2011. A History of Chuseok. The Jeju Weekly, [internete] rasta: http://www.jejuweekly.com/news/articleView.html?idxno=1930 [žiūrėta 2016 kovo 25].
7. The ChosunIlbo, 2013. Facts and Tidbits About Chuseok Rice Cakes. [internete] rasta: http://english.chosun.com/site/data/html_dir/2013/09/19/2013091900026.html [žiūrėta 2016 kovo 26].
8. The ChosunIlbo, 2014. How to Add Variety to Chuseok Rice Cakes. [internete] rasta: < http://english.chosun.com/site/data/html_dir/2014/09/08/2014090800145.html> [žiūrėta 2016 kovo 26].
9. The ChusunIlbo, 2010. No Chuseok Without Songpyeon. [internete] rasta: http://english.chosun.com/site/data/html_dir/2010/09/22/2010092200094.html [žiūrėta 2016 balandžio 1].
10. Yi, I., 2006. Korea‘s Pastimes and Customes: A Social History. [e-knyga] Homa and Sekey Books. Rasta: Google Books < https://books.google.com/> [žiūrėta 2016 kovo 28].