Dangunas
Dangunas (단군 Dangun), arba Dangunas Vanggomas (단군왕검 Dangun Wanggeom), Pietų Korėjoje dar kartais vadinamas Seneliu Dangunu (단군할아버지 Dangun harabeoji). Jis laikomas pirmosios Korėjos karalystės Godžiosono (고조선 Gojoseon) (įkurta 2333 m. pr. m. e.) įkūrėju, valdovu ir pirmuoju korėjiečiu. Pietų ir Šiaurės Korėjos gyventojai spalio 3 d. švenčia nacionalinę įkūrimo dieną (개천절 Gaecheonjeol), kurią sieja su Godžiosono įkūrimu.
Danguno mito įrašai
Mitą apie Danguną galima rasti keturiose pagrindinėse knygose. Viena iš jų parašyta Gorio (고려 Goryeo) laikotarpiu „Trijų karalysčių istoriniai įvykiai, legendos ir pasakos“ (삼국유사 Samguk Yusa), joje pirmą kartą paminėtas Danguno mitas. Antroji istorinių įvykių publikacija yra „Imperatorių ir karalių dainos“ (제왕운기 Jewang Ungi), joje esantis mitas apie Danguną šiek tiek skiriasi nuo pirmosios. Trečioji knyga „Karaliaus Sedžiongo analų traktatas apie geografiją“ (세종실록치리지 Sejongsillokchiriji) buvo parašyta 1431 m. valdant karaliui Sedžiongui. Trečiajame leidinyje pateiktas Danguno mitas yra artimesnis antrajai knygai. Ketvirtoji knyga „Išsamus Rytų karalystės aprašymas“ (동국통감 Dongguk Tonggam) parašyta karaliaus Sungdžiongo valdymo laikotarpiu (Hong 2008, p. 56). Konfucianistinio nacionalizmo paveiktos Džosono dinastijos mituose pasakojama, kad Dangunas nusileido tiesiai iš Dangaus, o žmonės jį išsirinko savo valdovu.
Danguno mitas
Knygoje „Trijų karalysčių istoriniai įvykiai, legendos ir pasakos“ aprašomas Danguno mitas laikomas autentišku ir yra pats žymiausias. Mitas prasideda nuo Huanungo (환웅 Hwanung), Huanino (환인 Hwanin) sūnaus, kuris troško nusileisti iš Dangaus karalystės ir gyventi tarp paprastų žmonių. Huaninas davė savo sūnui tris dangaus vertybes ir 3000 išminčių, jie turėjo padėti Huanungui sutvarkyti žmonių pasaulį.
Kartu su išminčiais Huanungas atkeliavo prie Tebeko kalno, prie pasaulio medžio, ir ten įkūrė Šinši miestą. Vieną dieną pas Huanungą atėjo meška ir tigras, jie norėjo tapti žmonėmis. Huanungas davė jiems 20 česnakų ir saują pelynų, liepė 100 dienų neišeiti į saulės šviesą ir tomis dienomis valgyti tik duotą maistą. Pasakė, kad jeigu pavyks tai padaryti, gyvūnai taps žmonėmis. Po kiek laiko tigras pasidavė, bet meška ištvėrė, todėl tapo žmogumi, tačiau to jai nepakako. Kiekvieną dieną ji ėjo prie šventojo medžio ir prašė vaiko. Huanungas, išgirdęs maldas, pasivertė žmogumi, kad galėtų ją vesti. Moteris jam pagimdė sūnų Danguną.
Užaugęs Dangunas įkūrė Asadalo miestą (manoma, kad tai dabartinis Pchenjanas), o naują karalystę pavadino Godžiosono karalyste. Dangunas karalystę valdė 1500 metų, o vėliau, sulaukęs 1908 metų, tapo kalno dvasia.
Danguno nacionalizmas
Danguno nacionalizmas atliko svarbų vaidmenį modernioje ir šiuolaikinėje šalies istorijoje. Jis prisidėjo prie nepriklausomybės ir susivienijimo, buvo glaudžiai susijęs su Korėjos nacionaliniais judėjimais, modernizacijos pastangomis ir politine istorija (Tudor 2012, p. 262). Danguno nacionalizmą skleidė songa (seonga) – atsiskyrėlių literatų grupė, kuri nesivadovavo nei budistine, nei konfucianistine ideologija. Ši aristokratų grupė teigė, kad visa Korėjos tauta yra Danguno palikuonys, turintys jo kraujo. XIX a. skleidžiama songa teorija pradėjo tikėti vis daugiau žmonių, imta kurti socialines organizacijas, kuriose mokyta apie Danguno nacionalizmą. Tuo metu prasidėjo religinis judėjimas – dangunizmas, arba dedžionggio (대종교 daejonggyo). Šis judėjimas skelbė, kad korėjiečiai turi savo vienintelį dievą Danguną, todėl draudžiama melstis užsienio dievams. Dangunizmizmas daug dėmesio skyrė nacionalinei tapatybei ir Korėjos tautos vienybei (Tudor 2012, p. 265).
XIX a. pab. Danguno nacionalizmas formavo stiprų korėjiečių tautinį tapatumą (homogeniškumą), jis skatino korėjiečių kalbos, literatūros, istorijos ir liaudies meno studijų sklaidą. Taip formavosi teorija, kad Korėja nėra maža Kinijos valdoma karalystė. Danguno nacionalizmas dar labiau sustiprėjo per japonų vykdytą Korėjos kolonizaciją (1910–1945 m.), nes Danguno palikuonys korėjiečiai jautė pareigą ginti savo šalį nuo svetimšalių. Danguno nacionalistinė ideologija skatino korėjiečius rengti masinius protestus prieš Japonijos vyriausybę (Lee 2012, p. 202). Šaltiniuose teigiama, kad Danguno nacionalizmas padėjo suformuoti homogeniškos tautos principu grįstą šalį.
Dangunas ir Šiaurės Korėja
Šiaurės Korėjoje neigiama, kad Dangunas yra mitinė būtybė, nes 1993 m. sausį šalia Pchenjano rasta Danguno kapavietė, joje aptikti vyro ir moters kaulai (Danguno ir jo žmonos). Šiaurės Korėjos istorikai teigia, kad Godžiosonas buvo įkurtas 3018 m. pr. m. e. – 685 metais anksčiau nei nustatė Pietų Korėjos istorikai.
Atradus senąją kapavietę, toje vietoje buvo pastatytas gigantiškas mauzoliejus, juo pažymėtas tikrasis Korėjos centras – Pchenjanas. Po tokio paskelbimo Šiaurės Korėjos valdžia uždraudė kapavietėje vykdyti tolesnius tyrimus. Sakoma, kad Danguno kapavietės atradimas patikina, jog korėjiečių tauta yra homogeniška, dalijasi tuo pačiu grynu krauju, kalba, istorija, kultūra ir turi bendrą protėvį – Danguną. Danguno nacionalizmas Šiaurės Korėjoje siejamas su korėjiečių rasės grynumu – kitos tautos yra „nešvarios“ ir neprilygsta korėjiečių tautai (Lee 2012, p. 208).
Šaltinių sąrašas
Hong, S., W. 2008, Naming God in Korea: The Case of Protestant Christianity, Wipf & Stock Pub, USA.
Jeong, Y., H. 2001, Myth of Dangun and „Dangun Nationalism“, prieiga per internetą: < http://www.koreafocus.or.kr/design1/layout/content_print.asp?group_id=653>. [žiūrėta 2015 m. balandžio 14 d.].
Lankov, A. 2008, Goodbye Lenin, Hello Dangun, prieiga per internetą: < http://www.koreatimes.co.kr/www/news/opinon/2015/03/166_36857.html>. [žiūrėta 2015 m. balandžio 14 d.].
Lee, S., H. 2012,Korean history and culture, Chung Ang University press, Seoul.
Tudor, D. 2012, Korea: The Impossible Country, Tuttle press, China.
Redagavo Justina Tumaitė