Džedžiu sala
Džedžiu sala (kor. 제주도 jeju-do) yra vulkaninės kilmės, didžiausia sala Pietų Korėjoje, pietuose nuo Korėjos pusiasalio. Jos ilgis nuo pietų iki šiaurės siekia 70 kilometrų, plotis apie 30–35 kilometrus. Visas plotas – 1814 km2. Sala turi du pagrindinius miestus ir 556 natūralias gyvenvietes bei kaimus. Gyventojų skaičius – apie 604 800.
Klimatas. Dėl geografinės padėties Džedžiu būdingos trumpos žiemos ir ilgos vasaros. Kasmetinis temperatūros vidurkis yra 15,5 °C; karščiausio mėnesio – rugpjūčio – vidurkis yra 26,5 °C, o šalčiausio – sausio – vidurkis yra 5,6 °C (Woo, Sohn, Ahn, Yoon, Spate 2013, p. 3).
Lankomiausios vietos
Hallasanas (kor. 한라산 hallasan) yra aukščiausias Pietų Korėjos kalnas, iškilęs 1950 m virš jūros lygio. Šiam kalnui būdingas vulkaninis kraštovaizdis, čia matyti kalno viršūnėje esantis kraterio ežeras, akmeniniai klifai ir apie 40 vulkaninių pluoštų. Hallasane nuo 1970 m. ribojama žmonių veikla ir yra garsus dėl unikalios ekologinės situacijos, biologinės įvairovės, vulkaninių uolienų ir geomorfologijos. 2002 m. Hallasanas buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą (jejuwnh.jeju.go.kr).
Džongbango krioklio (kor. 정방폭포 Jeongbang) aukštis siekia 23 m ir tai yra vienintelis krioklys Azijoje, tiesiogiai įtekantis į vandenyną. Ant krioklio klifo išraižytas užrašas „Seobul“. Paplitusi legenda, kurioje pasakojama, jog Seobulas buvo Kinijos imperatoriaus Čino pavaldinys, jis turėjo rasti substanciją, galinčią imperatoriui suteikti nemirtingumą. Neradęs amžinojo gyvenimo eliksyro, Seobulas ant klifo išgraviravo savo vardą ir grįžo į Kiniją (Jeffer 2014).
Lavos vamzdžiai – tai požeminė urvų sistema, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą. Urvą suformavo atvėsusi lava, tad jo vidus yra tamsus, šaltas, vietomis siauras ir slidus nuo vandens. Jame gausu įvairių formų ir spalvų stalaktitų, ši tunelių sistema visame pasaulyje laikoma pačia įspūdingiausia ir reikšmingiausia tokia sistema (whc.unesco.org).
Džedžiu Lovelandas (kor. 제주러브랜드) – tai teminis atrakcionų parkas, kuriame susiduria menas ir erotika. Ši vieta griauna įsisenėjusius tabu ir leidžia lankytojams įvertinti natūralų seksualumo grožį. 2002 m. dvidešimt menininkų, baigę Hongiko universitetą, pradėjo kurti erotines skulptūras. 2004 m. Džedžiu Lovelandas buvo atidarytas. Dabar jame stovi apie 140 skulptūrų, vaizduojančių žmones įvairiomis lytinio akto pozomis (Barclay 2012).
Džedžiu salos akmenys, vėjas ir moterys
Džedžiu sala garsėja daugybe akmenų, stipriu vėju ir drąsiomis moterimis.
Akmenys. Saloje tiek daug akmenų, kad apie jų atsiradimą pasakojamos legendos. Jongšilas (kor. 영실 Yeongsil) yra vaizdinga vietovė Hallasano pietvakarinėje pusėje. Ją supa statūs šlaitai ir tankus miškas, o aplink matyti daug didelių pailgų akmenų. Sakoma, kad seniai seniai gyveno senolė, ji turėjo 500 sūnų. Tam, kad nederlingais metais galėtų išmaitinti gausią šeimą, motina paprašė sūnų gauti maisto, tad jie išvyko į medžioklę. Laukdama grįžtančių vaikų, senolė išsitraukė didžiulį puodą ir pradėjo ruošti sriubą. Tačiau netyčia paslydo, įkrito į puodą ir paskendo. Grįžę, nieko nenutuokdami alkani sūnūs, iškart puolė valgyti sriubos. Visi pritarė, kad pietūs buvo skanesni negu įprastai. Jauniausiasis sūnus pamaišė savo porciją ir, pamatęs žmogaus kaulus, suvokė, kas nutiko. Broliai, sužinoję, kad sriuboje buvo jų pačių motina, apsiverkė ir iš sielvarto tapo akmenimis (Woo, Sohn, Ahn, Yoon, Spate 2013, p. 19).
Taip pat svarbus Džedžiu kultūrinis elementas yra Doldamas (kor. 돌담) – akmeninės sienos, padarytos iš bazalto. Doldamas sudaro didžiąją dalį Džedžiu kraštovaizdžio ir turi keletą skirtingų paskirčių. Doldamas yra įvairių rūšių: Chugdamas – namo išorinė siena, Uldamas – kiemo tvora, Batdamas – lauko ar daržo aptvaras, Sandamas – kapinių tvora, Seongdamas – apsauginė siena, pastatyta jūros krante. Doldamo ištakos nėra aiškios, tačiau spėjama, kad jos atsirado prasidėjus sėsliam žemdirbystės laikotarpiui. Batdamo atsiradimas istorijoje aiškinamas taip: teisėjas Kimas Goo, gyvenęs Gorio (kor. 고려 Goryeo) dinastijos laikotarpiu, leido žmonėms aplink savo dirbamą žemę pasistatyti akmenines sienas tam, kad apsisaugotų nuo valdžios despotizmo. Nors pažymėti savo žemių ribas yra labai svarbu, pagrindinė šių akmeninių sienų paskirtis – apsaugoti laukus nuo vėjo. Be to, Doldamas apsaugo daržus ir kapines nuo laukinių arklių ir karvių.
Doldamo kultūroje atsispindi Džedžiu gyventojų sumanumas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad akmenys sukrauti bet kaip, tačiau iš tiesų jie yra apgalvotai sudėlioti taip, kad tvoroje liktų tarpų, pro kuriuos nenuverčiant akmenų, galėtų pūsti salai būdingas stiprus vėjas (Woo, Sohn, Ahn, Yoon, Spate 2013, p. 48–49).
Akmenys. Saloje tiek daug akmenų, kad apie jų atsiradimą pasakojamos legendos. Jongšilas (kor. 영실 Yeongsil) yra vaizdinga vietovė Hallasano pietvakarinėje pusėje. Ją supa statūs šlaitai ir tankus miškas, o aplink matyti daug didelių pailgų akmenų. Sakoma, kad seniai seniai gyveno senolė, ji turėjo 500 sūnų. Tam, kad nederlingais metais galėtų išmaitinti gausią šeimą, motina paprašė sūnų gauti maisto, tad jie išvyko į medžioklę. Laukdama grįžtančių vaikų, senolė išsitraukė didžiulį puodą ir pradėjo ruošti sriubą. Tačiau netyčia paslydo, įkrito į puodą ir paskendo. Grįžę, nieko nenutuokdami alkani sūnūs, iškart puolė valgyti sriubos. Visi pritarė, kad pietūs buvo skanesni negu įprastai. Jauniausiasis sūnus pamaišė savo porciją ir, pamatęs žmogaus kaulus, suvokė, kas nutiko. Broliai, sužinoję, kad sriuboje buvo jų pačių motina, apsiverkė ir iš sielvarto tapo akmenimis (Woo, Sohn, Ahn, Yoon, Spate 2013, p. 19).
Taip pat svarbus Džedžiu kultūrinis elementas yra Doldamas (kor. 돌담) – akmeninės sienos, padarytos iš bazalto. Doldamas sudaro didžiąją dalį Džedžiu kraštovaizdžio ir turi keletą skirtingų paskirčių. Doldamas yra įvairių rūšių: Chugdamas – namo išorinė siena, Uldamas – kiemo tvora, Batdamas – lauko ar daržo aptvaras, Sandamas – kapinių tvora, Seongdamas – apsauginė siena, pastatyta jūros krante. Doldamo ištakos nėra aiškios, tačiau spėjama, kad jos atsirado prasidėjus sėsliam žemdirbystės laikotarpiui. Batdamo atsiradimas istorijoje aiškinamas taip: teisėjas Kimas Goo, gyvenęs Gorio (kor. 고려 Goryeo) dinastijos laikotarpiu, leido žmonėms aplink savo dirbamą žemę pasistatyti akmenines sienas tam, kad apsisaugotų nuo valdžios despotizmo. Nors pažymėti savo žemių ribas yra labai svarbu, pagrindinė šių akmeninių sienų paskirtis – apsaugoti laukus nuo vėjo. Be to, Doldamas apsaugo daržus ir kapines nuo laukinių arklių ir karvių.
Doldamo kultūroje atsispindi Džedžiu gyventojų sumanumas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad akmenys sukrauti bet kaip, tačiau iš tiesų jie yra apgalvotai sudėlioti taip, kad tvoroje liktų tarpų, pro kuriuos nenuverčiant akmenų, galėtų pūsti salai būdingas stiprus vėjas (Woo, Sohn, Ahn, Yoon, Spate 2013, p. 48–49).
Vėjas. Džedžiu garsėja dažnu ir stipriu vėju. Taip yra todėl, kad žiemą atmosferos slėgio skirtumas tarp jūros ir žemės yra didesnis nei vasarą. Vidutinis vėjo greitis yra 3,1 m/sek. Didžiausias vėjo greitis būna 6,9 m/sek. srityje prie aukštų kalnų. Stipriausias vėjas būna šiaurės vakarų pakrantėje, nes ten žiemos musonas daro didžiausią įtaką, o pietrytinėje pajūrio srityje vėjas daug silpnesnis.
Gyventojų pragyvenimo šaltinis priklauso nuo jūros, tad Džedžiu žmonės turėjo įveikti iššūkį, atsiradusį dėl stipraus vėjo. Todėl gyventojai paskyrė laikotarpį nuo liepos 1 iki 15 dienos (pagal Mėnulio kalendorių) vėjo deivės Youngdeung halmang (kor. 영등할망) garbinimui. Šiuo laikotarpiu žmonės vengia dirbti jūroje ir prašo deivės, kad vėliau suteiktų apsaugą žvejojant (english.jeju.go.kr).
Tačiau gyventojai moka pasinaudoti vėjo teikiamais privalumais. Dabar apie 3 % sunaudotos elektros Džedžiu gauna iš 46 vėjo turbinų. Bekeliaujant po salą neįmanoma nepastebėti šių masyvių turbinų. Paprastai jos pastatytos grupėmis, vadinamose vėjo jėgainių fermomis. Kiekviena iš jų priklauso arba privačiam verslui, arba provincijos valdžiai (Moule 2010).
Taip pat dėl vėjo čia paplitęs burlenčių sportas. Tinkamiausias laikas užsiimti šiuo sportu yra gegužės ir spalio mėnesiai, kai vėjas pučia ypač stipriai dėl šiaurės vakarų sezoninio vėjo įtakos. Tinkamiausi paplūdimiai: Jungmunas, Iho, Sinyangas, Hamdeokas (http://english.jeju.go.kr).
Moterys. Saloje moterų yra žymiai daugiau nei vyrų, nes anksčiau į jūrą dirbti ir žvejoti eidavo vyrai, jiems dažnai nutikdavo nelaimingų atsitikimų, dėl to jie nebegrįždavo namo.
Džedžiu tradicinė kultūra – legendos, liaudies dainos, pasakos ir kalba – viskas susiję su moterų gyvenimu. Moterys atlieka pagrindinį vaidmenį fundamentalioje Džedžiu kultūroje. Henjo (kor. 핸여, Haenyo) – tai nardytojos, drąsios moterys, kurios vandenyje be specialios kvėpavimo įrangos gaudo jūros laimikį. Džedžiu Henjo yra Džedžiu moterų atkaklios gyvybinės jėgos simbolis. Legendos pasakoja apie daugybę deivių, tokių kaip Baekjuddo, senolę Saegyeong, Seolmundae, Yeosan ir Samseung. Realiame gyvenime nardytojos ypač pasižymėjo 1932 m., nes inicijavo nepriklausomybės siekimo judėjimą, pasisakantį prieš Japonijos valdžią. Džedžiu moterų aktyvus gyvenimo būdas rodo pavyzdį visiems salos gyventojams (Woo, Sohn, Ahn, Yoon, Spate 2013, p. 48).
Džedžiu simbolis – Dolhareubangas
Dolhareubangas (kor. 돌하르방, liet. „akmeninis senelis“) yra didelės, tradicinės akmeninės skulptūros Džedžiu saloje, simbolizuojančios apsaugą ir vaisingumą. Jų aukštis gali siekti 3 metrus. Skulptūroms būdinga kepurė, išsprogusios akys, didelė nosis ir rankos, sudėtos ant pilvo. Dolhareubangas tapo Džedžiu salos simboliu. Mažos šių skulptūrų kopijos pardavinėjamos turistams kaip suvenyrai.
Naudota literatūra:
1. Barclay, J. 2012: 10 reasons why travelers can’t keep away from Jeju Island. Prieiga per internetą: http://travel.cnn.com/explorations/play/10-things-do-jeju-island-045157 [Žiūrėta 2015-05-23]
2. Jeffer 2014: South Korea Pt 8 – Jeongbang Waterfall Prieiga per internetą: https://jeffer.wordpress.com/2014/05/05/south-korea-pt-8-jeongbang-waterfall/ [Žiūrėta 2015-05-23]
3. Jeju Loveland oficialus puslapis. Prieiga per internetą: http://www.jejuloveland.com/eng.html [Žiūrėta 2015-05-23]
4. Moule C., 2010: Harnessing the wing. Prieiga per internetą: http://www.jejuweekly.com/news/articleView.html?idxno=787 [Žiūrėta 2015-05-24]
5. UNESCO: Jeju Volcanic Island and Lava Tubes. Prieiga per internetą: http://whc.unesco.org/en/list/1264
[Žiūrėta 2015-05-24]
6. Woo K., Sohn Y., Yoon S., Ahn U., Spate A., 2013: Jeju Island Geopark – A Volcanic Wonder of Korea, [el. knyga]. Prieiga per internetą: Google books <http://books.google.com> [Žiūrėta 2015-05-16]
7. Prieiga per internetą: http://english.jeju.go.kr [Žiūrėta 2015-05-23]
8. Prieiga per internetą: http://jejuwnh.jeju.go.kr/contents/english.php?mid=0201&sso=ok [Žiūrėta 2015-05-23]
Redagavo Greta Ciparytė
