Eik-Stok

Eik-stok (kor. 고스톱, goseutop) dar vadinamas Huatu (화투, hwatu), Godori (고도리, godori) arba Matgo (맞고, matgo), jei žaidėjų skaičius yra du, – populiarus korėjietiškas kortų žaidimas, žaidžiamas naudojant huatu arba hanafuda kortų kaladę. Šis žaidimas yra vakarietiško kortų žaidimo „žvejas“ atitikmuo, kuomet žaidimo tikslas yra surinkti kelias to paties tipo kortas.

Atsiradimas ir populiarumas

Eik-stok yra korėjietiška versija Japonijoje atsiradusio Koi-koi žaidimo, žaidžiamo su hanafuda kortomis (Culli, 1895), tačiau tiek viena, tiek kita šalis perėmė skirtingus niuansus iš viena kitos ir pritaikė žaidimą savo kultūroms. Nepaisant jo šaknų, Japonijoje šis žaidimas yra ne toks populiarus nei P. Korėjoje: kadangi Eik-stok yra dažnai žaidžiamas lošimo tikslais, jis dažnai kelia neigiamas asociacijas su jakudza (Sloper, 2003a). P. Korėjoje Eik-stok dažnai žaidžiamas neformaliuose šeimos susitikimuose, ypač per tokias šventes kaip Naujieji metai ar Čusokas (추석, Chuseok)(Culli, 1895), kartais po oficialios laidotuvių ceremonijos dalies (Lee, 1989) ar privačiuose klubuose, kaip lengvas lošimo būdas (Sloper, 2003a). Šis žaidimas laikomas labiau populiariu tarp vyrų (Kim, 2013; Lee, 1989), tačiau jį gali žaisti bet kas.

Korėjiečių popkultūroje šio žaidimo apraiškų galima rasti komiksuose bei kino pasaulyje. 2000 m. išleistas korėjietiškas komiksas manhva apie lošimą iš pinigų būtent šio žaidimo pagrindu – „Tadža“ (kor. 타짜, tajja – korėjietiškas žargonas, skirtas apibūdinti įgudusį kortų lošėją). Pagal šią manhvą buvo pastatytas filmas tuo pačiu pavadinimu, kuris tapo 2006 metų antru pelningiausiu filmu P. Korėjoje. Vėliau išleista ir keli tęsiniai bei korėjietiški serialai (Arirang News per Chosunilbo; KOFIC, 2006). Eik-stok kartais žaidžia ir kituose serialuose, nebūtinai susijusiuose su lošimu. Pavyzdžiui, seriale Start-up (2020) jį žaidžia ir draugai, ir šeima.

Šį žaidimą taip pat galima žaisti internetu.

Huatu kortos

Huatu kortos yra korėjietiška hanafuda (花札, hanafuda), t.y. japoniškų gėlių kortų versija. P. Korėjoje šios kortos yra tokios pat populiarios kaip Vakarų pasaulyje yra populiarios paprastos žaidimo kortos – kortų kaladę galima rasti ir maisto parduotuvėse. Nuo Vakarų pasauliui įprastų kortų huatu kortos skiriasi ryškiais gamtos, gėlių, gyvūnų ir kaspinų paveikslėliais; vyrauja raudonos, juodos ir baltos spalvos; taip pat kortos yra storesnės, sunkesnės ir mažesnės, todėl joms išmaišyti reikalinga praktika (Sloper, 2003b).

Huatu kortų kaladę sudaro 48 kortos: po keturias kortas, tarpusavyje besiskiriančias simbolių gausa, kiekvienam dvylikai mėnesių, atitinkamai pagal to mėnesio temą. Pavyzdžiui, vasario mėnesio kortose vaizduojamas žydintis slyvmedis – vienoje kortoje tik jo žiedai, kitoje – šakelė, trečioje – šakelė su raudonu kaspinu, ketvirtoje – ant šakelės tupintis paukštis. Šios kortos pagal simbolius, ir tuo pačiu jų vertę, yra skirstomos į keturias kategorijas: kuang (광, gwang) – penkios „šviesos“ kortos, ant kurių raudoname skritulyje įrašytas ženklas 光 (kuang), kuris reiškia „šviesa“; jol (열, yeol) – devynios kortos su gyvūnų atvaizdais, tti (띠, tti) – dešimt kortų su kaspinais ir pi (피, pi) – 24 kortos, kurios laikomos „šlamštu“ (McLeod, 2006).

Korėjietiškuose huatu kortų rinkiniuose taip pat įtraukiamos dar ir penkios džiokerio kortos (skirtingai nei hanafuda), kurias integravus į žaidimą galima gauti dar įdomesnių niuansų (Sloper, 2003b).

Žymiausias hanafuda kortų gamintojas yra Nintendo; anksčiau šios kortos buvo pagrindinis šios kompanijos produktas iki vaizdo žaidimų atsiradimo. Šiais laikais P. Korėjoje huatu kortas gaminančių kompanijų daugiau nei Japonijoje (Sloper, 2003b).

Pasiruošimas

Egzistuoja daug Eik-stok variacijų, priklausomai nuo žaidėjų skaičiaus, naudojamų kortų kaladės, asmeninių nuomonių ir patirties – visi šie dalykai išsiaiškinami prieš pradedant žaidimą. Vis dėlto, įvairiuose bloguose (pvz., žr. McLeod, 2006; Sloper, 2003) pateikiamos žaidimo taisyklės yra panašios. Žaidimas įprastai yra skirtas trims žaidėjams, tačiau variacijos tarp dviejų (minėtas Matgo) bei tarp daugiau nei trijų žaidėjų taip pat egzistuoja.

Pirmiausia yra išrenkamas kortų dalytojas, kuris taip pat pradeda ir žaidimą; kituose raunduose žaidimą pradeda laimėtojas. Kortos yra išmaišomos ir sukraunamos į krūvelę, kuri yra duodama žaidėjui iš dalintojo kairės ją perskirti per pusę. Pusė kortų kaladės padedama į stalo vidurį, o kortos žaidėjams dalijamos iš likusios pusės.

Kai žaidėjų yra trys, kiekvienam iš jų kryptimi prieš laikrodžio rodyklę padalijama po 7 kortas, o 6 padedamos paveikslėliais į viršų ant stalo. Kortos dalijamos specifine tvarka: pirmiausia po 4 kiekvienam žaidėjui, tada 3 ant stalo, tada po 3 žaidėjams ir vėl 3 ant stalo. Likusios kortos sudedamos į krūvelę stalo viduryje, iš kurios žaidimo eigoje bus traukiamos kortos. Žaidėjai stengiasi savo kortų kitiems neparodyti kol nesudarė rinkinio. Jį sudarius, pagal kategoriją rinkinys yra padedamas priešais žaidėją ir yra matomas visiems – tai užtikrina sąžiningą taškų skaičiavimą ir kortų rinkimą (Sloper, 2003c; McLeod, 2006b).

Prieš žaidžiant žaidėjai patikrina, ar gautose ar ant stalo esančiose kortose nėra trijų ar keturių to paties mėnesio kortų – rinkinio:

• Jei vienas ar keli žaidėjai turi po keturių kortų rinkinį, jie automatiškai žaidimą laimi ir susirenka po sutartą žetonų skaičių iš kitų žaidėjų.
• Jei visi žaidėjai turi po keturių kortų rinkinį, žaidimas baigiasi lygiosiomis.
• Jei ant salo yra keturių kortų rinkinys, kortos dalijamos iš naujo.
• Jei ant stalo yra trys to paties mėnesio kortos, jos yra sudedamos į krūvelę kaip vienetas, kurį pasiims tinkamą kortą ištraukęs žaidėjas.
• Jei žaidėjas turi trijų kortų rinkinį rankose, jis gali rinktis kitiems jį parodyti. Tai vadinama „supurtymu“ (흔들, heundeul). Tai yra gan rizikingas ėjimas, mat paisant tam tikrų niuansų, šios kortos bus prarastos. Tačiau sėkmingai sudarius keturių kortų rinkinį su „papurtytomis“ kortomis žaidėjui skiriama dvigubai taškų. (Sloper, 2003c; McLeod, 2006b)

Žaidimas

Eik-stok yra ne tik sėkmės, bet ir strateginis žaidimas. Vienas žaidimo raundas trunka apie 10-15 minučių. Kortų dalytojas (vėlesniuose raunduose – laimėtojas) pradeda žaidimą. Pagal Tom Sloper (2003c) bei John McLeod (2006b), ėjimas susideda iš kelių veiksmų: žaidėjas išsirenka kortą, kuri sutampa su viena iš ant stalo esančių kortų, ir deda ją ant tos kortos paveikslėliu į viršų, tačiau kol kas jos nepasiima sau. Jei tokios kortos neturi, žaidėjas ant stalo deda bet kokią kortą, atitinkamai pagal strategiją – pavyzdžiui, pi kortą. Tuomet jis ima kortą iš centrinės krūvelės ir ją deda ant stalo. Jei ši korta sutampa su kuria nors korta ant stalo, ji padedama ant jos. Jei jos atitikmenų nėra, korta padedama ant stalo prie kitų. Ėjimo pabaiga priklauso nuo sudarytų porų ir rinkinių:

• Jei pirmas ar antras veiksmas sudarė kortų porų, žaidėjas jas susirenka ir pasideda priešais save, tuo užbaigdamas savo ėjimą.
• Jei ištraukta korta sutampa su dviem esančiomis ant stalo (ne paties žaidėjo sudaryta pora), iš jų išsirenkama viena korta ir sudaroma pora su ištrauktąja, kurią žaidėjas pasiima.
• Jei padėta korta sudarė trijų kortų rinkinį su ant stalo padėtomis, o ištraukta korta rinkinį papildė, žaidėjas pasiima visas keturias kortas. Šis veiksmas vadinamas tadak (따닥, ttadak).
• Jei pirmu veiksmu sudarytą porą papildė antrame veiksme ištraukta korta ir susidarė trijų kortų rinkinys, jis yra paliekamas ant stalo ir žaidėjo ėjimas pasibaigia.
• Veiksmas, kuomet kuris nors žaidėjas padeda ketvirtąją tokio rinkinio kortą ir pasiima keturių kortų rinkinį, laikomas pok (뻑, ppeok) arba „bomba“, jeigu žaidėjas sudaro rinkinį iš „supurtytų“ kortų.

Priklausomai nuo taškų skaičiaus ėjimo pabaigoje, žaidėjas turi šansą sustabdyti žaidimą arba jį tęsti – sakydamas „eik“ arba „stop“ (go  arba stop). Kitu atveju, žaidimas tęsiamas ir ėjimas perduodamas žaidėjui iš dešinės. Žaidimas tęsiasi iki kol kažkas pasako „stop“ ir laimi, arba iki kol baigiasi kortos: antruoju atveju paskutinis žaidėjas automatiškai susirenka paskutinę kortų porą. (Sloper, 2003c; McLeod, 2006b)

Specialiais atvejais žaidimo metu galima pasisavinti po vieną kitų žaidėjo pi kortą:

• pok: žaidėjui atlikus pok veiksmą arba „bombą“.
• sul (쓸, sseul): likus dviem skirtingo mėnesio kortoms ant stalo, žaidėjui su jomis sudarius dvi poras.
• tadak: žaidėjui sudarius keturių kortų rinkinį su padėta ir ištraukta kortomis.
• čok (쪽, jjok): žaidėjui padėjus kortą be poros ir suporavus ją su ištrauktąja.

Žaidimo pabaigoje paisoma tik pok įvykio. Priklausomai nuo įvykio ir kada bei kiek kartų per žaidimą jis įvyko, kiti žaidėjai turi sumokėti po atitinkamą skaičių žetonų. Pavyzdžiui, jei pirmu ėjimo pavyko padaryti pok, šiam žaidėjui kiti sumoka po tris žetonus.

Žaidimą taip pat paįvairina džiokerių kortos, kurios suteikia galimybę traukti dar vieną kortą iš krūvelės (Sloper, 2003c; McLeod, 2006b).

Žaidimo pabaiga

Žaidimo pradžioje žaidėjai sutaria dėl žetonų vertės, taškų skaičiavimo būdo ir rezultato, kurį pasiekus individualiai galima pradėti stabdyti žaidimą. Žaidžiant trims žaidėjams, šis skaičius dažniausiai būna 3. Žaidėjas laimi pasakęs „stop“, nepaisant kitų žaidėjų surinktų taškų, todėl sakant „eik“ žaidėjas priima riziką pralaimėti. Pasakius „eik“, kitąšansą tai pasakyti žaidėjas gauna tik surinkęs daugiau taškų nei prieš tai, tačiau kiekvienąkart pasakius „eik“ žaidėjas gauna papildomai žetonų žaidimo pabaigoje, jei laimi. Laimėtojui sumokama tiek žetonų, kiek jis surinko taškų, kurie yra suskaičiuojami pagal prieš pradedant žaisti sutartas taisykles. (Sloper, 2003d; McLeod, 2006b)

Šiomis dienomis P. Korėjoje Eik-stok žaidžiamas tarp draugų, šeimos narių ar nedidelės žmonių grupės lošiant privačiai. Eik-stok žaidimas neretai vaizduojamas ir įvairiuose popkultūros leidiniuose. Nepaisant neigiamų asociacijųsu pavojingomis gangsterių grupėmis, P. Korėjoje šis žaidimas yra plačiai paplitęs kaip lengvo lošimo ar laisvalaikio praleidimo būdas, tinkamas žaisti bet kam.

Naudota literatūra:

1. Chosunilbo, 2006. ‘War of Flowers’ Biggest Hit This Autumn. Prieiga per internetą: čia. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17d.]
2. Culli, S., Korean games with notes on the corresponding games to China and Japan. Philadelphia: University of Pennsylvania. p. 123-132. Prieiga per internetą: čia. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17d.]
3. Evelyn Chu, 2009. Korea: go stop. [nuotrauka] Prieiga per internetą: čia. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17d.]
4. For 91 days, 2012. Masters of Go-Stop. Prieiga per internetą: čia. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17d.]
5. KOFIC, 2006. Box Office Yearly Database. Prieiga per internetą: čia. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17d.]
6. McLeod, J., Games played with Flower Cards. Prieiga per internetą: čia. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17d.]
7. McLeod, J., Rules of Card Games: Go Stop. Prieiga per internetą: čia. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17d.]
8. Sloper, T., 2003a. Hanafuda-rama! Prieiga per internetą: čia. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17d.]
9. Sloper, T., 2003b. Korean Go-Stop. Prieiga per internetą: čia. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17d.]
10. Sloper, T., 2003c. Rules of Go-Stop. Prieiga per internetą: čia. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17d.]
11. Sloper, T., 2003d. Scoring. Prieiga per internetą: čia. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17d.]
12. Verma, S., 2020. Learn to play Go-stop during Chuseok this year. Prieiga per internetą: čia. [žiūrėta 2020 m. gruodžio 17d.]