Pages Navigation Menu

Azijos enciklopedija internete

Gogurio civilizacijos kultūros aspektai

Gogurio civilizacijos kultūros aspektai

Gogurio (kor. 고구려, Goguryeo), dar vadinama Kogūrijos, karalystė egzistavo nuo 37 m. pr. Kr. iki 668 m. šiaurinėje ir centrinėje Korėjos pusiasalio bei centrinėje Mandžiūrijos teritorijoje. Kartu su Pekčės (kor. 백제, Baekje) ir Šilos (kor. 신라, Silla) karalystėmis, Gogurio karalystė buvo viena iš trijų Korėjos karalysčių. Dabartinis Korėjos pavadinimas kilęs nuo Gogurio valstybės trumpinio Gorio (Korio) (kor. 고려, Goryeo). Remiantis „Trijų karalysčių metraščių“ (kor. 삼국사기, Samguk sagi), Gogurio karalystę įkūrė Džumongas (kor. 주몽, Jumong), dar vadinamas Šventuoju Rytų karaliumi (kor. 동명성왕, Dongmyeong-seongwang).

Socialinė hierarchija

Kaip ir kitas karalystes, Gogurio valdė monarchas kartu su aristokratija, kuri užėmė aukštesnius administracinius postus. Gogurio karalystės visuomenės struktūra buvo panaši į Šilos karalystės šventą „kaulų – rango“ (kor. 골품제도, Golpumjedo) sistemą. Ši sistema buvo naudojama siekiant nurodyti žmogaus politinę ir socialinę poziciją. Asmenys buvo skirstomi į socialines grupes pagal tai, kokioje šeimoje gimė. Žmogaus rangas nurodydavo į kurią administracijos poziciją jis gali pretenduoti. Aukščiausią rangą užėmė aristokratija, žemesnis buvo miestiečių socialinis rangas. Į dar prastesnę socialinę grupę pateko valstiečiai, dirbantys savo žemę. O patį žemiausią rangą užėmė vergai ir nusikaltėliai, kurie buvo verčiami dirbti aristokratijos valdose (Cartwright, 2016). Valstybė reikalaudavo mokesčio, įprastai mokamo derliumi, taip pat piliečiai buvo įpareigoti tarnauti kariuomenėje ar dirbti prie vyriausybės paskirtų projektų, tokių kaip įtvirtinimų statyba.

Kasdienybė ir laiko praleidimas

Korėjos pusiasalyje buvo gausu kalnų ir gilių slėnių, tačiau lygumų ir pelkių beveik nebuvo. Žmonės turėjo prisitaikyti prie nederlingų slėnių. Gogurio gyventojų dietą sudarė ryžiai, miežiai ir pupos. Taip pat jų valgius papildydavo marinuota mėsa, dabartinio Pietų Korėjoje populiaraus patiekalo bulgogio (불고기, bulgogi) pirmtakas. Gogurio civilizacijos gyventojai dėvėjo dabartinio korėjiečių tradicinio rūbo hanboko (kor. 한복, hanbok) pirmtaką, kaip ir Pekčės bei Šilos karalysčių kultūros. Išlikusios freskos ir artefaktai vaizduoja šokėjus dėvinčius įmantrius iš prašmatnius baltus rūbus – hanboką. Gogurio gyventojai laiką leisdavo gerdami, dainuodami ir šokdami. Žaidimai, tokie kaip imtynės, pritraukdavo daugybę stebėtojų. Dongmengo (kor. 동맹, Dongmaeng) festivalis buvo rengiamas kiekvieną spalį, kurio metu buvo rodoma pagarba dievams ir dėkojama už tų metų derlių (Ryoo, 2018). Dažnai, šio festivalio metu pats Gogurio karalystės karalius atlikdavo apeigas protėviams pagerbti. Po oficialių ceremonijų, gyventojai mėgaudavosi įmantriomis vaišėmis, žaidimais ir kitomis veiklomis.

Kavalerija

Medžioklė taip pat buvo įprasta laiko praleidimo veikla, ji taip pat atstojo treniruotes jauniems vyrams karinio ugdymo metu. Vyrų būrys jodavo ant arklių ir medžiodavo elnius bei kitus laikinius gyvūnus su lanku ir strėlėmis. Šaudymo lanku varžybos ir jodinėjimas žirgais pasirodė populiarus poilsio būdas. Šios veiklos lėmė tai, kad Gogurio civilizacijai pavyko parengti puikią kavaleriją. Ši kavalerija buvo ypatingai stipri devynioliktojo monarcho, karaliaus Gvangeto (kor. 광개토대왕, Gwanggaeto-taewang) valdymo laikotarpiu (391-413). Gogurio karalystės kariuomenę sudarė: kavalerija, raiti lankininkai ir pėstininkai, žymūs savo raguotais šalmais ir spygliais pritvirtintais prie jų batų padų (Dragon‘s Armory, 2018).

Ryšiai su Kinija

Nepaisant nuolatinių konfliktų tarp Gogurio karalystės ir Kinijos, per amžius šios dvi šalys vykdė dažnus mainus. Gogurio karalystė siųsdavo auksą, sidabrą, perlus ir tekstiles, o Kinija atsilygindavo ginklais, šilku ir rašymo priemonėmis. Be mainų, šias dvi šalis siejo ir kultūriniai aspektai. Gogurio civilizacija perėmė kinų rašto sistemą, bronzines vudžu (kin. 五铢, wuzhu) monetas, kinų poezijos stilių, architektūros elementus (ypatingai pastebimus kapų statyboje) (Pai, Woo, 2014), meno motyvus (taip pat pastebimus kapuose, kaip ant lubų nupiešti žvaigždynai) ir įsitikinimų sistemas. Meno motyvai kapuose taip pat vaizduoja keturias pasaulio kryptis saugančias dievybes, kurios buvo laikomos ir saugotojomis nuo blogio pomirtiniame gyvenime (Choe, 2004). 372 metais buvo įkurta nacionalinė Konfucianizmo  akademija ir budizmas buvo priimtas kaip oficiali karalystės religija, pakeitusi šamanizmą (Cartwright, 2016). Vyriausybė pripažino ir skatino budizmo mokymus, taip pat statė vienuolynus ir šventyklas visą likusį karalystės gyvavimo laikotarpį. Budizmas perduotas Gogurio, vyravo ir Šilos bei Pekčės karalystėse.

Mitologija

Gogurio civilizacijos tauta garbino protėvius, sulygindami juos su dievais. Žmonės taip pat dievino Gogurio karalystės įkūrėją Džumongą. Kasmetiniame Dongmengo festivalyje jie atlikdavo įvairias religines apeigas skirtas savo protėviams ir dievams. Taip pat Gogurio civilizacijos gyventojai šventais laikė mitinius žvėris ir gyvūnus. Jie dievino feniksą, drakoną, ir Samdžioko (kor. 삼족오, Samjoko) – trikojį varną iš Džou dinastijos (kin. 周朝, Zhou chao), laikydami trikoji paukštį galingiausią iš šių trijų. Šių mitinių gyvūnų paveikslai egzistuoja Gogurio karalių kapuose iki šių dienų (Lee, 2004).

Išlikęs menas

Gogurio menas, pasižymintis savo vaizdų gyvybingumu, geriausiai buvo išsaugotas ant kapų sienų tapytuose paveiksluose. Patys žymiausi išlikę pavyzdžiai randami penktojo amžiaus kape pramintame „Šokėjų kapu“ Gugne (kor. 국내성, Gungnaesong) mieste, šiandieninės Kinijos teritorijoje. Viena iš freskų, suteikianti šiam kapui jo pavadinimą, vaizduoja eiles šokėjų, pakėlusių rankas. Dalis jų dėvi mantijas ilgomis rankovėmis, kita – švarkus ir kelnes, surištas ties kulkšnimis. Kitos kapo patalpos vaizduoja ten palaidotus asmenis, raitus karius, tigrų medžioklę bei mitinius gyvūnus. Beveik aštuoniasdešimtyje Gogurio karalystės kapų egzistuoja freskos tiesiogiai pieštos ant akmens arba ant kalkių tinko. Ryškios spalvos ir lankstūs kontūrai yra įprastos detalės Gogurio piešiniuose (Lee, 2004). Kapaviečių paveiksluose taip pat vaizduojami Gogurio gyventojų kasdieniai išgyvenimai, žmogaus gyvenimo pokyčiai, taip pat įsitikinimai apie gyvenimą bei pomirtinį pasaulį (Choe, 2004). Manoma, kad kaip Korėjos dailininkai mokėsi iš Kinijos menininkų, lygiai taip pat Gogurio civilizacijos atstovai perdavė savo žinias menininkams Japonijoje. Kapuose taip pat pilna artefaktų, tačiau lengvai pasiekiami horizontalūs įėjimai lėmė tai, kad dauguma kapų buvo apiplėšti. Keli išlikę artefaktai, tokie kaip auksuotos bronzinės karūnos ir papuošalai, liudija apie jų kūrėjų meistriškumą.

Kultūriniai palikimai. Be meno, Gogurio civilizacijos naudotas grindų šildymas ondol (kor. 온돌, ondol) ir hanboko apranga prisideda prie kultūrinių palikimų. Gogurio civilizacijos liekanos, tokios kaip sienomis apjuosti miestai, tvirtovės, rūmai, kapai ir artefaktai buvo rasti Šiaurės Korėjos ir Mandžiūrijos regionuose, įskaitant senovinius paveikslus Gogurio kapų komplekse Pchenjane (kor. 평양 – Pyongyang) Šiaurės Korėjoje. Taip pat kai kurie griuvėsiai dar matomi Kinijoje, pavyzdžiui ant „Penkių mergelių“ kalno (kor. 오녀산, Onyeosan), netoli pirmosios karalystės sostinės. 2004 metais, liepos pirmąją dieną Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) prie Pasaulio Paveldo objektų pridėjo Gogurio kapų kompleksą, esantį šiandieninėje Šiaurės Korėjos teritorijoje bei senovinės Gogurio karalystės kapus, esančius Kinijoje (Chase, 2011).

Naudota literatūra

  1. Cartwright M., 2016, Goguryeo, Ancient History Encyclopedia.
  2. Chase T., 2011, Nationalism and the Net: Online discussion of Goguryeo history in China and South Korea.
  3. Choe K., 2004, Historic Remains Recognized by UNESCO, Korean Art & Culture vol. 18 No. 3, p. 8-15.
  4. Dragon‘s Armory, 2018, Goguryeo Cataphract, Korean Heavy Cavalry, 개마무사.
  5. Lee T., 2004, Offering a Glimpse into the Ancient World of Goguryeo, Korean Art & Culture vol. 18 No. 3, p. 16-23.
  6. Pai H., Woo D., 2014, In and out of space: identity and architectural history in Korea and Japan.
  7. Ryoo J., 2018, Korean Festivals: Setting the Stage for Cultural Restoration and Reconciliation. Ministry of Culture, Sports and Tourism. Korean Culture and Information Service.
1 vote